Direktorės žodis

VU bibliotekos vertybės Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro apibrėžtyse

1570 gegužės 12 d. pirmą kartą Vilniaus kapitulos dokumentuose paminėta Vilniaus universiteto biblioteka šiandien neįprastų atradimų ir neeilinių potyrių kelyje – sutikime, ne kiekvienai kartai tenka statyti ir kurti naują biblioteką. Ambicinga svajonė tapo tikrove, VU biblioteka 2013 vasario 6 d. atveria Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) duris. Tai pirmasis Saulėtekio slėnio statinys, juo biblioteka dar kartą pakartoja savo istoriją – senoji biblioteka savo įkūrimą datuoja devyneriais metais anksčiau už patį universitetą.

VU centriniuose rūmuose pasiliekanti senoji biblioteka su mokslo ir kultūros paveldo kolekcijomis bei į ją įsiliejančiomis VU humanitarinių fakultetų skaityklomis ir MKIC, fizinių ir technologijos, o taip pat socialinių mokslų biblioteka gyvuos dviejuose pastatuose, tačiau abi jos bus susiję tampriais horizontalių veiklų ryšiais, turės vieningą vertybių, paslaugų ir klientų aptarnavimo sistemą. Jos abi vadinsis vienu vardu – Vilniaus universiteto biblioteka. Neatsitiktinai savo veiklos metafora pasirinkome matematiškai neteisingą, tačiau bibliotekos veiklos schemą taikliai iliustruojančią formulę 1+1=1, apjungiančią kultūros paveldo ir informacinę funkcijas, du pagrindinius pastatus, senųjų kolekcijų išsaugojimą ir lanksčiai taikomas inovacijas, puoselėjamas universitetines vertybes ir gimstančias naujas tradicijas, estetiką ir funkcionalumą.

Atvirumas, partnerystė, atsakomybė, tradicijos ir veržlumas – vertybės, kuriomis vadovaujantis prasideda ir baigiasi kiekviena bibliotekos diena, modeliuojamos bibliotekos plėtros kryptys. Šios vertybės užkoduotos ir daugiafunkcinio komunikacijos ir informacijos centro apibrėžtyse.

Atvira ir lanksti erdvė studijoms ir mokslui, darbui ir bendravimui – to buvo siekiama nuo pat pirmųjų MKIC techninio projekto štrichų. Atsakingai įvertinus besikeičiančius vartotojų įpročius, MKIC siekta sukurti paslaugų įvairovę, aplinką, kurioje kiekvienas į jį ateinantis rastų jo poreikius atitinkančią informacinę ir fizinę aplinkas: įvairių tipų ir formų kokybiškus informacijos išteklius, tyliąsias darbo vietas ir individualias kabinas, triukšmingesnes skaityklas ir erdves mokslinėms konferencijoms, poilsio saleles jaukiam pokalbiui prie kavos puodelio.

24/7 atvira biblioteka, atviri fondai skaityklų lentynose, dalijimasis žiniomis laisvalaikio salelėse ir naujų idėjų generavimas seminarų, grupinio darbo kambariuose pirmiausia skirti besimokančiam jaunimui. Studentai nepaprastai laukia naujosios bibliotekos. MKIC – atsakinga investicija į mūsų ateitį, t.y. jaunus žmones, ir mes padarysime viską, kad būtent jie čia rastų tai, ko tikisi, ir dar daugiau.

Siekimas  atliepti ir pranokti vartotojų poreikius bei lūkesčius skatina bibliotekos darbuotojus lanksčiai ir sumaniai perimti ir taikyti MKIC naujausią Europos universitetų bibliotekų patirtį. Veržlumas ir atvirumas inovacijoms leido greta tradicinių, bazinių bibliotekos paslaugų sukurti naujausiomis IT technologijomis grįstą eksperimentinę aplinką ir tokiu būdu skatinti jaunus žmones ieškoti, kurti ir atrasti.

Naujosios bibliotekos nebūtų, jeigu ne daugelio žmonių – Vilniaus universiteto buvusių ir esamų vadovų, buvusių VU bibliotekos vadovų, visos akademinės bendruomenės, šalies aukštojo mokslo ir verslo strategų, bibliotekų ir plačiosios visuomenės pritarimas ją statyti. Bibliotekos atsiradimo idėją XX amžiaus pabaigoje finansiškai parėmė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI. Kai finansinė situacija atrodė beviltiška, 1998 metais įsisteigęs naujos bibliotekos statybos paramos fondas „Mokslo šviesa” paskelbė akciją „Aukok ir įsiamžink”. Mažos aukos nebuvo, pati didžiausia parama buvo kiekvieno savanoriškai aukojančio gilus įsitikinimas – biblioteka bus. Neabejotinas šio fondo nuopelnas – plačiai paskleista žinia apie Universiteto norą turėti naują biblioteką. 2004–2006 m. parengtas naujosios Vilniaus universiteto bibliotekos techninis projektas tapo Europos struktūrinės paramos paraiškos dalimi, o 2010 m. prasidėjo MKIC statyba.

MKIC iškilo kaip gražios partnerystės, ilgose diskusijose gimusio susitarimo kurti Lietuvos ateitį viename iš mokslo, verslo ir studijų slėnyje rezultatas. Visi in corpore norėjome turėti naują biblioteką ir ją turime. Mes, Vilniaus universiteto bibliotekos bendruomenė, tikimės ir tikime, kad MKIC prisidės prie mokslo, studijų ir verslo sąveikos stiprinimo, prie europinius standartus atitinkančio akademinio lygio, akademinės dvasios ir akademinių tradicijų kūrimo Saulėtekio slėnio aplinkoje. Mes visi in corpore tam esame pasiruošę.