Sidebar

grybukai

Jei kada bibliotekoje paimsite į rankas knygą, o nuo jos švelniai dvelks citrusiniais vaisiais, nenustebkite – tai gali reikšti, kad ji ką tik pabuvojo knygų dezinfekavimo kameroje, kur ne tik maudėsi kvepiančiuose eterinių aliejų garuose, bet ir beveik visą parą buvo kedenama ozono dujų. Kam visa ši keista procedūra reikalinga? Ji, atskleisime, išvaduoja knygas nuo įvairių jų puslapiuose aptinkamų „gėrybių“.

Jei į bibliotekoje saugomas knygas pažiūrėtume pro mikroskopą, kai kuriose jų išvystume karaliaujantį atskirą mikroorganizmų pasaulį: vienaląsčių bakterijų ir grybelių kolonijas. Dažniausiai knygų restauravimo specialistai leidiniuose randa apsigyvenusias Aspergillus arba Penicillium mikroskopinių grybų rūšis. Šie spalvoti ir pūkuoti siūliniai gyventojai atrodo gražūs ir švelnūs tik kol nepuola, o jei taip nutinka – mielais nebepavadinsi. Popierius šiems grybams – tikras delikatesas ir puiki maitinimosi terpė. Oru, per skaitytojų pirštus ar kitais būdais patekę į jo plaušą ir susidarius tinkamam mikroklimatui, jie pluša iš peties – sudaro painų ir sudėtingą grybienos bei popieriaus plaušelių rezginį ir tykiai jį ardo. Palikus grybus puotauti knygose jie taip įsitvirtintų, kad netrukus dokumentai imtų irti, dulkti, pelyti, kol galiausiai visiškai sunyktų.

Štai kodėl, vos užtikus plika akimi nematomas mikrogrybų sporas knygose jas nedelsiant skubama pašalinti – kartais rankiniu būdu, naudojant įvairius cheminius ar natūralius preparatus, o kartais į pagalbą pasitelkiant dezinfekavimo kamerą. Joje knygos laikomos ir „valomos“ beveik visą parą – apie 22 valandas. Šio proceso metu knygos dezinfekuojamos natūraliais eteriniais aliejais, taip pat dujiniu ozonu, kurį gamina kameroje esantis generatorius. Ozono dujų molekulės suskaido biologiškai aktyvias bakterijų ir grybelių ląstelių sieneles, taip jas sunaikindamas ir sumažindamas nemalonius kvapus.

Vizualiai „išvalytos“ knygos visiškai nesiskiria nuo prieš tai dėtų dezinfekuoti, tad kiek grybelio liko, o kiek pašalinta, yra matoma tik atlikus mikrobiologinius tyrimus. Tačiau kurį laiką knygą, pabuvojusią kameroje, galima užuosti – ji maloniai dvelkia citrinžole. Visgi nereikia tikėtis, kad kamera įveikia visus išalkusius grybus. Pasirodo, ozono ir eterinių aliejų pirtis (proceso metu temperatūra pakyla iki 48 laipsnių) ne visus veikia vienodai: yra pastebėta, kad tam tikrų grybų rūšių tai neveikia arba net sąlygoja jų pagausėjimą.

Taigi grybauti galima ne tik miške, bet ir knygose. Tik pastarosiose randamais mėgautis griežtai nepatartina.

Vaizdas: (asoc. iliustr.) Berlinisches Jahrbuch für die Pharmacie und für die damit verbundenen Wissenschaften auf das Iahrr 1799, Berlin. VU bibliotekos archyvas.

Tekstas: Ramunė Gedvilaitė, 2020-09-24
 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos