Šių metų kovo 17–19 d. vyko virtuali tarptautinė kalbininkų konferencija, organizuota istorinės sociolingvistikos bendrijos (angl. Historical Sociolinguistics Network, sutrumpintai HiSoN, oficialus bendrijos tinklalapis https://hison.sbg.ac.at/). Iš Erlangeno ir Niurnbergo Friedricho Aleksandro universiteto (Vokietija) koordinuotas renginys buvo skirtas stilistiniam variantiškumui istoriniuose rašytiniuose tekstuose aptarti, ypatingą dėmesį kreipiant į konkretaus individo stilistinės raiškos kaitą (angl. intra-writer variation). Ši anksčiau retai nagrinėta tema itin svarbi stengiantis užčiuopti kalbų kitimo istoriją ir to kitimo dėsningumus. Dauguma pranešimų skirta laiškuose ir kituose neoficialiuose dokumentuose užfiksuotiems senųjų anglų, vokiečių, olandų kalbų pokyčiams, tačiau buvo ir egzotiškesnių temų, skirtų baskų kalbos, majų raštijos ar Babilone dantiraščiu rašytų laiškų tyrimams.
Vienas iš nuskambėjusių pranešimų skirtas pristatyti mūsų bibliotekoje saugomo rankraščio kalbos tyrimus: Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Veronika Girininkaitė kalbėjo apie XX a. pradžioje 6 metus rašytą Vytauto Civinskio Dienoraštį (pranešime remtasi pranešėjos 2019 m. apginta daktaro disertacija). Bajorų Civinskių ir Okuličių giminių palikuonis Vytautas Civinskis (1887–1910) buvo daugiakalbis – augo lenkakalbėje šeimoje, mokėsi prancūzų ir vokiečių kalbų, pats stengėsi išmokti lietuvių kalbos: pirko gramatikas, bendravo su lietuviais, lietuviškai pradėjo rašyti ir savo dienoraštyje. Baigė realinę mokyklą rusų kalba, studijavo Vokietijoje, Leipcigo universitete ir Berlyno veterinarijos aukštojoje mokykloje, studijas tęsė Tartu Veterinarijos institute, kur daug bendravo su ten besimokiusiais lietuviais studentais. Dienoraštyje matomi tiek Civinskio vienu metu taikyti kalbos variantai, tiek ir jo kalbos pasirinkimų pokyčiai metams bėgant.
Dr. V. Girininkaitė teigia, kad dalyvavimas tokioje prestižinėje konferencijoje svarbus garsinant mūsų bibliotekos vardą ir viešinant saugomus vertingus rankraščius. Taip pat svarbu, kad vienos moderniausių kalbotyros atmainų konferencijoje atstovauta Vilniaus universitetui ir Lietuvai. Kiti du lietuviai pranešėjai, dalyvavę renginyje, atstovavo universitetams, kuriuose šiuo metu dirba: dr. Aurelija Tamošiūnaitė iš Johano Gutenbergo universiteto Maince (Vokietija) pasakojo apie lietuviškos raštijos draudimo metu žemaičio valstiečio kirilica surašytus skundus, o prof. dr. Giedrius Subačius iš Ilinojaus universiteto (JAV) nagrinėjo Simono Daukanto vartotos rašybos pokyčius ir siūlė galimus tų pokyčių paaiškinimus.
Straipsniai konferencijos pranešimų pagrindu bus publikuoti HiSoN bendrijos leidinyje.
Iliustracija: Vytauto Civinskio Dienoraštis, kurį sudaro 27 sąsiuviniai.
Bibliotekos informacija
2021-04-09