1791 m. gegužės 3-osios d. Konstitucija – pažangus Abiejų Tautų Respublikos teisės dokumentas. Tai pirmoji konstitucija Europoje ir antroji (po JAV) pasaulyje. Ja pakeista šalies politinė santvarka – iš bajoriškos respublikos su renkamu karaliumi tapo paveldima konstitucine monarchija. 1791 m. spalio 20 d. lietuvių delegacija seime išsireikalavo pataisos, kuri pavadinta Abiejų tautų savitarpio įsipareigojimu. Taigi į Konstituciją buvo sugrąžintas valstybės dualizmo principas. Norint nuraminti lietuvių nuogąstavimus dėl „ištirpusio“ LDK valstybingumo, priimtas kompromisinis abiejų pusių susitarimas, ir nors jame kalbama apie bendrą tėvynę Lenkiją, visur pabrėžiamas abiejų tautų savarankiškumas.
Mums ši data vis dar nėra tapusi ypač reikšminga, o štai XVIII a. pabaigoje LDK piliečiai buvo pasirengę už ją paaukoti gyvybes.
Paskutinysis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis ženkliai prisidėjo prie reformų – ši Konstitucija buvo ir jo pastangų vaisius. 1792 m. balandžio 23 d. Vilniaus miestiečiai įgaliojo M. K. Oginskį jų vardu padėkoti valdovui Stanislovui Augustui už „Miestų įstatymą“ bei Konstituciją ir perduoti, jog „Jogailaičių miestas Vilnius“ yra pasirengęs atiduoti turtus ir gyvybę už šią Konstituciją.
Iliustracijos: Zaręczenie wzajemne Obojga Narodow. Prawo Dnia 20 Miesięca Października Roku 1791 uchwalone. S. l., po 1791 10 20; Bibliotekos Baltosios salės durų frontone – karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas medalione (naujienos virš. nuotr.).
2021-05-03