|
|
|
|
|
|
>> |
Aula
Aula
1761 m. liepos 8 d. buvo pradėta griauti senoji, dar 1574 m.
statyta universiteto aula, kuri buvo Akademijos kiemo šiaurinio sparno antrame aukšte. Tais
pačiais metais pradėta naujosios aulos statyba. Spėjama, kad aulą suprojektavo ir pastatė J. K. Glaubicas.
1761 m. liepos 20 d. naktį įvyko nemalonus incidentas - nuo statomos aulos mūrų buvo pavogti mūrininkų
įrankiai. Rytojaus dieną vagis buvo sugautas, mūrininkų įrankiai atgauti. 1762 m. birželio 1 d. naujosios
aulos statyba buvo baigta ir joje iškilmingai daktaro disertaciją gynė moralinės filosofijos etikos profesorius
T. Mackevičius. Nuo tada šioje auloje vykdavo visi akademijos viešieji aktai. Pagal amžininkų atsiliepimus naujoji
aula buvo puošniausia salė Vilniuje. Ją naudojo valstybės reprezentacijai. Pavyzdžiui, 1765 m. gegužės mėnesį joje
vyko LDK vyriausiojo tribunolo sesija. Naujoji aula buvo trijų aukštų, su geldiniais skliautais, kurių viduryje,
ant mūro, nutapyta deivė Atėnė Paladė. Grindys kvadratinių plytų. Salės gilumoje, ant dviejų laiptų pakylos, stovėjo
drožinėta katedra, greta - stalas, raudona gelumbe apmuštas krėslas ir trys oda aptrauktos kėdės. Aplinkui katedrą
sienos išklotos lentų paneliais, aukščiau - dekoruotos architektūriniais motyvais. Ant sienų, auksuotuose rėmuose,
kabėjo 20 portretų: dešinėje pusėje - popiežiaus Grigalijaus XIII, vyskupo V. Protasevičiaus, vyskupo M. Giedraičio,
kardinolo J. Radvilos, kunigų P. Skargos, A. Vijūko-Kojelavičiaus, M. Sarbievijaus, O. Kriugerio ir kitų; kairėje
pusėje - karalių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Augusto II, Augusto III ir didikų K. Radvilos, M. Paco ir kitų.
Palei salės sienas, ant pakylų, buvo įtaisytos trys eilės medinių drožinėtų suolų su atlošais. Aula dvelkė didybe ir
iškilmingumu. Aulos fasadas iš kiemo pusės turėjo du įėjimus su laiptais. Sienos papuoštos piliastrais su kapiteliais,
tarp jų - juodai dažyti bareljefiniai "S" formos ornamentai (rokailiai). Stogas - laužytas čerpinis, su keturiais
stoglangiais. Lietuvos vyriausiosios mokyklos laikais aulos fasade, iš kiemo pusės, buvo pakabintas didelis naujosios
mokyklos herbas, o visi akademijos pastatai gausiai iliuminuoti. Auloje iškilmingai būdavo minimas mokslo metų užbaigimas. Iškilmėse paprastai dalyvaudavo visa LDK diduomenė, senatoriai, togomis vilkintys akademijos rektorius ir profesoriai. Aulos sienos būdavo išmušamos purpuriniu atlasu. Kai 1804 m. universiteto aula persikėlė į Smuglevičiaus salę, senoji aula sunyko ir virto nenaudojamų daiktų sandėliu. Kuratorius A. J. Čartoriskis 1810 m. pasiūlė rektoriui senąją aulą perstatyti ir ją pritaikyti universiteto bibliotekai. Aulos rekonstrukcijos projektą 1811 m. parengė architektas M. Šulcas. M. Šulcas vientisą, daugiau kaip 20 m. aukščio aulos vidaus erdvę padalijo į trijų aukštų galerijas, skirtas atviroms knygų lentynoms palei visą sienų perimetrą sustatyti. Salės vidurys tarp piliorių bei kolonų turėjo būti atviras.Šią erdvę, pradedant antrojo aukšto galerija, turėjo skirti neaukšta baliustrada. Pirmojo aukšto galerija turėjo remtis į dvidešimt du masyvius piliorius, o antrojo - į dvidešimt dvi jonėnines kolonas. Pjedestalai iš dirbtinio marmuro, kolonų bazės - juodos, kamienai geltono dirbtinio marmuro, kapiteliai paauksuoti, karnizas baltas. Salę apšviesti turėjo žibintas - nedidelis bokštelis su langais skliautų viduryje ir elipsės formos langas iš šv. Jono gatvės. Šis brangus ir sudėtingas projektas nebuvo įgyvendintas. Senoji aula buvo padalyta į dvi sales: apatinė buvo suskliausta pirmojo aukšto galerijos lygyje ir paskirta bibliotekos sandėliams. Kolonos, laikančios viršutinės salės galeriją, perdirbtos iš jonėninių į korintines. Viršutinės salės kolonų kapitelius ir frizo ornamentiką sukūrė skulptorius K. Jelskis. Tapytojas J. Glovackis nutapė 136 kvadratinius kasetonus su rozetėmis augaliniuose rėmuose, imituojančiuose drožybą. Skliautų galuose, pailguose kasetonuose, J. Glovackis įkomponavo 32 šlovės ir genijų alegorijas. Kolonų salė įgavo lietuviško klasicizmo bruožų. Uždarius universitetą, salė tapo Vilniaus pirmosios gimnazijos aktų sale. 1929 m. universiteto 350 metų jubiliejaus proga aulą papuošė skulptoriaus K. Jelskio sukurti šešiolikos garsiausių universiteto profesorių biustai, anksčiau stovėję P. Smuglevičiaus salėje. Mūsų dienas pasiekė tik 5 biustai, kitus atkūrė skulptorius J. Jagėla pagal išlikusią ikonografiją. 1979 m. salė naujai restauruota, atstatyta klasicistinė XIX a. pradžios lubų tapyba.
Universiteto kavinė
Pastatyta buvusios senosios akademijos aulos vietoje. 1817 m. pavasarį
universitete lankėsi kuratorius A. J. Čartoriskis. Jis apžiūrėjo baigiamą statyti naująją universiteto
bibliotekos salę ir nurodė atvirą angą tarp pirmojo ir antrojo aukšto, salės viduryje, perdengti skliautu
ir pirmo aukšto salėje įrengti bibliotekos sandėlius. Uždarius universitetą, bibliotekos pirmojo aukšto
salė buvo suskaidyta į penkis mažus kambarėlius su koridoriumi sargams apgyvendinti. 1977 m. ši salė
restauruojama: atkuriama jos planinė struktūra, panaikinamos visos vėlesnės pertvaros, restauruojami
skliautai ir langai į šv. Jono gatvę, juose įstatomi neutralaus piešinio vitražai, atstatomas laiptų
pandusas į antrą aukštą, sutvarkomos pagalbinės patalpos. Salėje suklojamos monolitinės teraco grindys,
laiptai išklojami granitu. Dabar šioje salėje yra universiteto kavinė. Salė papuošta naujais baldais ir paveikslais.
| ©
2004
|
