Bibliotekos kiemas

     Bibliotekos kiemas yra vienas seniausių, susiformavęs XVI a. pabaigoje kartu su Observatorijos ir Didžiuoju kiemu. XVII-XVIII a. tai buvo uždaras ūkinis universiteto kiemas.
     Kiemo gilumoje kyla monumentalus, trijų aukštų universiteto bibliotekos rūmų fasadas, vienas seniausių ansamblio pastatų. Jo apatiniame aukšte buvo jėzuitų vienuolyno refektorius. Dešinėje - astronomijos observatorijos korpusas, pati seniausia universiteto ansamblio dalis. 1978 m. atidengti gotikiniai dviejų aukštų šio namo fasadai iš Universiteto gatvės pusės. Pagrindinė pastato puošmena - tarp rokokinių ketvirto aukšto langų stiuko ir freskos technika sienoje pavaizduoti piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais - daro statinį prašmatnų ir iškilmingą. Šias observatorijos tarpulanges apie 1772 m. papuošė tapytojas Ignotas Egenfelderis. 1938 m. pagal architekto S. Norembskio projektą vakariniame kampe buvo iškirstos trys arkos, o 1964 m., minint K. Donelaičio 250-ąsias gimimo metines, pastatyta skulptoriaus K. Bogdano sukurta poeto skulptūrinė figūra. Pastato rytiniame kampe yra centrinis įėjimas į Vilniaus universitetą, o kairėje - bibliotekos paminklinės durys pirmajai lietuviškai knygai.
     Martyno Mažvydo Katekizmo 450 metų jubiliejui artėjant, 1996 m. buvo paskelbtas konkursas įamžinti pirmosios lietuviškos knygos saugojimo vietą. Konkursą laimėjo skulptorius Jonas Meškelevičius, pasiūlęs sukurti įėjimo į Vilniaus universiteto biblioteką paminklines duris, kuriose būtų pavaizduoti svarbiausi Lietuvos kultūros įvykiai ir žmonės. Rektoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija (prof. Benediktas Juodka, prof. Domas Kaunas, prof. Algirdas Šidlauskas, prof. Vygintas Bronius Pšibilskis, prof. Eugenija Ulčinaitė, VUB direktorė Birutė Butkevičienė, direktorės pavaduotoja Irena Krivienė), turėjusi nuspręsti, kas galėtų būti pavaizduota duryse.
     Komisijos pasiūlymu durų viršuje išlieti bronziniai atvaizdai: Kristupo Radvilos Našlaitėlio, įkūrusio 1575 m. Vilniuje spaustuvę, tapusią Vilniaus akademijos spaustuvės (1585 m.) pirmtake, ir išleidusio 1613 m. pirmąjį originalų LDK žemėlapį Magni Ducatus Lithuaniae caeterarumque …; Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus, 1570 m. įsteigusio Vilniaus jėzuitų kolegiją, o prie jos ir biblioteką; Popiežiaus Grigaliaus XIII, 1579 m. spalio 29 d. bule pripažinusio Vilniaus universiteto įkūrimą; kardinolo Jurgio Radvilos, padėjusio išrūpinti iš popiežiaus Vilniaus kolegijai akademijos teises, universiteto mecenato; Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto - steigiant biblioteką dovanojusio asmeninį knygų rinkinį (4-5 tūkst. knygų), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro, 1579 m. balandžio 1 d. davusio privilegiją, leidžiančią perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą. Viduryje - universiteto herbas, po juo užrašas - Pirmajai lietuviškai knygai 1547-1997.
     Bronzos durų viršutinėje dalyje - M. Mažvydo Katekizmo pirmasis puslapis, greta Mikalojaus Daukšos Postilė, žemiau - Karaliaučiaus ir Vilniaus universitetų vaizdai; Konstantinas Sirvydas - pirmasis lietuvių kalbininkas, Kristijonas Donelaitis - lietuvių grožinės literatūros pradininkas, Simonas Daukantas - Lietuvos istorijos tėvas, Motiejus Valančius - Lietuvos švietėjas; Jonas Basanavičius, Jurgis Bielinis, Vincas Kudirka, Vaclovas Biržiška, Mykolas Biržiška, Vincas Mykolaitis-Putinas - Lietuvos kultūros istorijos veikėjai ir literatai. Durų rankenos vaizduoja aitvarus, nešančius namams ir žmonėms įvairias gėrybes. Durų apačioje poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai iš knygos Pažinimo medis:
         Tiems žmonėms, žodžio stogą kėlusiems,
         Toms knygoms, mūsų lopšį supusioms.
     Kiemo kairėje - triaukštis pastatas su iškirstu kampu. Ant sienos paminklinė lenta ukrainiečių poetui T. Ševčenkai. Dabar čia įsikūręs Istorijos fakultetas. Siaurais arkiniais praėjimais kiemas jungiasi su M. Daukšos ir M. K. Sarbievijaus kiemais. Priešais - Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai.