Vienas žymiausių Vilniaus fotografų, Prancūzijos fotografų draugijos narys (1876–1885). 1865 metų pavasarį būdamas jau patyręs fotografas J. Czechowiczius atvyko į Vilnių. Netrukus gavo būtiną generalgubernatoriaus leidimą fotografuoti mieste ir visame Šiaurės Vakarų krašte. 1876–1888 metais J. Czechowicziaus fotoateljė veikė nuosavame name Vilniuje, Botanikos gatvėje. J.Czechowiczius garsėjo kaip puikus portretistas, bet šio darbo nemėgo. Jį magiškai traukė miesto gatvės, aikštės, apylinkės. 1871–1881 metais – kūrybingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu – fotografavo miestą, istorinius paminklus, apylinkes. J. Czechowiczius pirmasis ėmęs fotografuoti bažnyčių, rūmų interjerus, pradėjo naują Vilniaus architektūros dokumentavimo erą, sukaupė beveik dviejų šimtų Vilniaus ir jo apylinkių nuotraukų rinkinį. Dar jam gyvam esant buvo platinami iš jo fotografijų sudaryti albumai.

J. Czechowiczius – pirmasis Vilniaus meninės fotografijos meistras, sulaukęs pripažinimo ne tik Lietuvoje. Jo fotografijos buvo apdovanotos sidabro medaliais Rusijos imperatoriškosios gamtos mokslų, antropologijos ir etnografijos mylėtojų draugijos (1872) bei Rusijos pramonės ir meno (1882) parodose Maskvoje. 1876 metais J. Czechowicziaus fotografijos buvo eksponuotos XIII Prancūzijos fotografų draugijos parodoje, 1878 metais – Pasaulinėje parodoje, o 1992–1993 metais – parodoje Paryžiuje Lietuva amžiaus pervartoje. 1870–1930 metų nuotraukos.