Be J. Bulhako apie žymesnius Vilniaus fotografus rašė jau minėtas L. Uzięblo4ir A. Snieźko5. Remdamasis L. Slendzinskio archyve esančiais dokumentais naujų duomenų apie J. Čechavičių pateikė J. Andruszkiewiczius6. Jo darbe taip pat trumpai paminėti ir kai kurie kiti vėlesni Vilniaus fotografai. Naujų duomenų apie J. Čechavičiaus gyvenimą paskelbta pastaruoju metu7.

Ilgą laiką minėtas J. Bulhako straipsnis buvo pagrindinis, o kartais ir vienintelis šaltinis kitiems autoriams, rašiusiems apie Vilniaus fotografus. Tiriant Lietuvos fotografijos istoriją svarbus V. Juodakis8, pirmasis pateikęs išsamią fotografijos vystymosi Lietuvoje apybraižą. Jo darbe jau panaudoti kai kurie archyviniai dokumentai. Šios disertacijos pagrindu parengta spaudai Lietuvos fotografijos istorija9.

Periodikoje pasirodę smulkesni straipsniai parengti remiantis čia nurodytais šaltiniais, ir todėl juose nėra nieko naujo. Tiriamajam fotografijos laikotarpiui nušviesti reikšmingi A. Daukšos ir S. Fleury mokinio J. Strazdo atsiminimai10 bei straipsnis apie A. Jurašaitį11.

Studijuojant XIX a. Vilniaus fotografijos istoriją negalima nepasinaudoti kitų kaimyninių kraštų fotografijos praeities tyrimų rezultatais. Vilniaus fotografija vystėsi veikiama Varšuvos, Krokuvos, Berlyno, Karaliaučiaus, Peterburgo ir kitų miestų fotografijos12. Verta paminėti lenkų analogiško laikotarpio miestų ir fotografų veiklos tyrinėjimus13.

XIX a. Lietuvos fotografų nuotraukų sukaupta daugelyje Lietuvos ir užsienio muziejų bei privačiose kolekcijose. Yra išleistas Nacionaliniame muziejuje saugomų fotografų darbų katalogas14, kurio įžangoje pateikta trumpa Lietuvos fotografijos vystymosi apžvalga. Joje, rašant apie fotografų veiklą, remtasi anksčiau J. Bulhako, L. Uzięblos ir V. Juodakio darbais bei informacija, esančia ant nuotraukų kortelių antrosios pusės.

Vieni aptarti darbai yra nevisiškai patikimi dėl juose naudotų informacijos rinkimo metodų, kiti neaprašo visų fotografų. Nė viename darbe iki šiol nenaudota labai gausi archyvuose sukaupta informacija. Atskirai netyrinėti provincijoje veikę fotografai, nėra apibendrinančių žinių apie vietovių fotografijų raidą, mėgėjiškos fotografijos atsiradimą, fotografų tarpusavio ryšius ir išorines įtakas. Šiame darbe siekiama remiantis Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos archyve esančiais dokumentais nušviesti minėtus klausimus. Pateikti fotografų sąrašai taip pat turėtų leisti tiksliau nustatyti išlikusių nuotraukų darymo laiką ir net portretuojamų asmenų amžių.

Daugiausia žinių apie fotoateljė steigimą, fotoateljė savininkus, įrangą, adresus ir t.t. yra Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos archyve (LVIA. F. 380). Aptariamu laikotarpiu fotoateljė atidaryti reikėjo gauti gubernatoriaus pažymėjimą. Paprastai gavusi prašymą atidaryti naują fotoateljė ar pakeisti esamos statusą, o taip pat ir kvalifikacijos įrodymus, anksčiau turėtus leidimus, politinio patikimumo dokumentus ir pan. gubernatoriaus kanceliarija klausdavo valdininko, kuriam pavesta fotoateljė priežiūra, nuomonės ir prašytojo gyvenamosios vietos policijos viršininko nuomonės apie prašytojo asmenį ir jo patikimumą. Policijos viršininko atsakymuose randame daugiausia žinių apie fotografus – jų amžių, tikybą, šeimos padėtį ir sudėtį, išsilavinimą, profesiją, ankstesnius užsiėmimus, politinį ir moralinį patikimumą. Jei prašytojas būdavo atvykęs iš kitos gubernijos arba dar tik atsiųsdavo prašymą iš ten, buvo klausiama tos vietovės administracijos ir policijos viršininko. Ši korespondencija užtrukdavo gana ilgai. Archyve išlikdavo gubernatoriaus kanceliarijos sunčiamų raštų juodraščiai ir gaunamų raštų originalai. Prašymą patenkinus prašytojui buvo siunčiamas pažymėjimas, suteikiantis teisę steigti ar pertvarkyti fotoateljė. Bylose išliko nemažai pažymėjimų originalų, kurie savininkų būdavo grąžinami pertvarkant fotoateljė ir prašant naujo pažymėjimo.

Nuo 1870 m. kasmet Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai buvo parengiama ataskaita apie spaustuvių inspektoriaus prižiūrimas įstaigas, taigi, ir apie fotoateljė. Informaciją šioms ataskaitoms pateikdavo spaustuvių inspektorius ir Vilniaus policmeisteris bei visų apskričių ispravnikai. Tiesa, galutinėje siunčiamoje suvestinėje buvo minimos tik Vilniaus miesto fotoateljė. Pranešime Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai taip pat būdavo pateikiama fotoateljė statistika – naujai įsteigtų, užsidariusių, pakeitusių savininką fotoateljė skaičius ir tais metais spalio 1 d. veikiančių fotoateljė sąrašas.

Peržiūrėtos 1860–1906 m. bylos. Mus dominusios šio archyvo fondo bylos beveik visos išlikusios. Nerasta 1860–1862 m., 1865–1867 m., 1875 m., 1892 m., 1896 m. steigimo bylų, o po 1895 m. šiame fonde nerasta žiniaraščių. 1903 m. žiniaraštis yra Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos fonde15. 1897 m. ir 1908 m. ataskaitos buvo išleistos atskira knygele16. Išsamus archyvinių bylų sąrašas pateikiamas priede.

Fotoateljė, kurios po 1839 m. Daguerre'o atradimo pradėjo steigtis Rusijos imperijoje, kaip ir poligrafijos įmonės, buvo pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Fotografijos įstaigų priežiūra buvo prilyginta spaustuvių, litografijų, raidžių liejyklų ir knygynų priežiūrai17, o fotoateljė galėjo būti steigiamos tik leidus gubernatoriui ir patvirtinus Vidaus reikalų ministerijai.

Tačiau vos atvykęs į Vilnių Vilniaus karinis, Kauno, Gardino ir Minsko generalinis gubernatorius M. Muravjovas 1863 m. birželio 6 d. laiške Vilniaus gubernatoriui rašė, kad, jo žiniomis, “dauguma Vilniaus spaustuvių, litografijų ir fotoateljė veikia be reikalaujamų leidimų, per visą jų veikimo laiką nebuvo tikrinama nei asmeninė, nei materialinė sudėtis. Kai kurios iš šių įstaigų visiškai nepatikimos, nes grubiai pažeidinėja cenzūros reikalavimus.”18 Po to, kai 1863 m. gegužės 25 d. Vilniuje pasirodė sukilėlių atsišaukimas dėl Vilniuje įvykdytos mirties bausmės S. Išorai, M. Muravjovas pavedė kavalerijos pulko rotmistrui kunigaikščiui Šachovskiui kruopščiai patikrinti visas Vilniaus spaustuves, litografijas, raidžių liejyklas ir fotoateljė. Nurodytame M. Muravjovo laiške išdėstyti Šachovskio patikrinimo rezultatai suteikia labai daug informacijos apie tuometinių fotoateljė būklę Vilniuje. Taigi, 1863 m. birželio pradžioje Vilniuje:

1. Prūsijos pavaldiniui Zovynui priklausanti fotoateljė nepilnai įrengta, joje nėra darbininkų, ji neveikia;

2. Trys fotoateljė – Novinskio, Bonoldi ir Korzono – įtarus savininkus buvo patikrintos policijos. Dėl šio patikrinimo metu rastų įvairių draudžiamų dalykų Novinskis ištremtas, o jo fotoateljė buvo nurodyta uždaryti; Bonoldi išvažiavo į užsienį, iš kur, manoma, tiekia ginklus sukilėliams; Korzonas areštuotas ir laikomas įkalintas Vilniaus citadelėje. Tačiau šiose fotoateljė darbai vyksta kaip ir anksčiau;

3. Visose devyniose veikiančiose fotoateljė rasta įvairių asmenų fotografijų. Šių asmenų teatrinė ir fantastinė apranga leidžia įtarti juos dalyvavus ankstesniame arba dabartiniame sukilime. Didelis šių kortelių kiekis, viena vertus, rodo, jog fotoateljė duoda daug naudos, o kita vertus, kursto veikti prieš įstatymą. Kunigaikštis Šachovskis daugiausia kortelių rado Novinskio, Bonoldi, Korzono ir Rozensono fotoateljė20.

Muravjovas ėmėsi represinių priemonių. Novinskio, Bonoldi, Korzono ir Rozensono fotoateljė įsakyta uždaryti, aparatus užantspauduoti, o fotoateljė esančias nuotraukas konfiskuoti. Iš likusių fotoateljė – J. Bžozovskio, J. Jasenskio, V. Daumanto, Š. Privalskio ir A. Swieykovskio – pareikalauta pateikti piniginį užstatą ir trijų patikimų asmenų laidavimo raštus. Joms taip pat uždrausta prekiauti sukilime dalyvavusių arba neramumus primenančių asmenų nuotraukomis. Iki šių reikalavimų įvykdymo fotoateljė laikinai uždarytos. Užstato dydis priklausė nuo fotoateljė didumo ir vykdomų darbų apimties ir svyravo nuo 200 iki 600 rublių.

Vilniaus gubernatoriui nurodyta komandiruoti specialų valdininką, kuris nuolatos revizuotų įstaigas. Šiam valdininkui pavesta parengti 1862 m. gegužės 14 d. caro patvirtintomis laikinosiomis taisyklėmis ir Vidaus reikalų ministro 1862 m. birželio 5 d. ir 1861 m. lapkričio 14 d. cirkuliarais Nr. 85 bei Nr. 154 reikalaujamas specialias knygas21.

Reikiamus dokumentus ir užstatą pateikusių A. Swieykovskio ir Š. Privalskio fotoateljė buvo tuoj pat atidarytos ir 1863 m. birželio 27 d. jau veikė22. Tuo metu taip pat jau buvo įvykdyti ir kiti M. Muravjovo reikalavimai: ateljė užantspauduotos, nuotraukos konfiskuotos, fotoateljė savininkams įteiktos turto įsigijimo ir pardavimo įrašų bei įstaigos darbuotojų knyga. Trečioji įstatymų reikalaujama knyga – fotoateljė vykdomų darbų registravimo žurnalas – dar buvo rengiamas, nes jis savo forma skyrėsi nuo spaustuvėms skirtų greitai parengtų knygų. 1863 m. birželio 29 d. buvo duotas leidimas atidaryti savo fotoateljė ir Zovynui23.

A. Korzonas buvo nuteistas ir ištremtas. Jo fotoateljė bandė atgauti žmona Vanda, įrodžiusi, kad įstaiga buvo įrengta jos lėšomis, bet visi jos prašymai buvo atmesti. Ateljė buvę fotoaparatai grąžinti Vandai Korzon24.

J. Jasenskis negalėjo pateikti 200 rb užstato ir prašė leisti fotoateljė pastatą parduoti, o fotografijos priemones grąžinti jam25.

E. Rozensonas išvyko į Gardiną ir pardavė savo fotoateljė L. R. Vol, pateikusiai 200 rb užstatą26.

V. Daumantas prašė sumažinti jam taikomą užstato dydį. Leidimą fotoateljė jis gavo 1864 m. balandžio 7 d., pateikęs 200 rb užstatą, nors iš pradžių iš jo buvo reikalaujama 300 rb27.

1864 m. kovo 6 d. kunigaikštis Šachovskis dar kartą patikrino veikiančias fotoateljė ir rado šiuos pažeidimus28:

L. Vol įstaiga nepaprastai purvina;

Iki užstato davimo reikalavimo panaikinimo išimtis buvo padaryta vos kelis kartus. Iš Peterburgo į Vilnių atvykęs Vilniaus progimnazijos mokytojas I. Petrovas gavo leidimą “Rusų fotografijai”, kurios įsteigimas, kaip rašė prašytojas, pasitarnaus, “kad čia įsivyrautų tautinis rusų elementas”. Jis ketino fotografuoti ir eksponuoti Senienų muziejaus objektus29. Tačiau, kai tik I. Petrovas paprašė leidimo, nepateikus užstato fotografuoti žmones, jam buvo atsakyta, kad tą jis gali padaryti tik "bendrais pagrindais", t. y. su užstatu30. Neišliko žinių, kad užstatus ar laidavimo raštus būtų pateikęs J. Čechavičius, 1866 m. vasario 20 d. gavęs generalgubernatoriaus leidimą visose Šiaurės Vakarų krašto gubernijose daryti žemės ūkio ir fabrikinių daiktų bei regionalinių tipų nuotraukas31 ir observatorijos fotografas V. Zacharčikas, apie kurį žinoma, kad jis 1867 m. pradžioje padovanojo Vilniaus vaizdų albumus generalgubernatoriui, carienei ir caraitei32. Galima spėti, kad šiems fotografams dėl kažkokių priežasčių buvo pritaikytos užstato lengvatos ir nereikalauta lojalumo bei patikimumo įrodymų.

Iš pradžių išduodamuose leidimuose buvo įrašomi reikalavimai, kurių pagal 1865 m. balandžio 6 d. įsigaliojusių caro patvirtintų Laikinųjų taisyklių III sk. 15 str. savo veikloje turi laikytis fotografijos įstaiga33:

1868 m. liepos 16 d. naujas generalgubernatorius Kaufmanas, padaręs išvadą, kad sąlygos Šiaurės Vakarų krašte jau pasikeitė, be to, galiojantys įstatymai pakankamai gerai užtikrina tvarką, o pati ateljė kaina yra geras užstatas, panaikino piniginio užstato reikalavimą34. Po šios datos imti grąžinti anksčiau pateikti užstatai.

Tuo metu Vilniaus fotografai buvo pateikę tokius užstatus, iš kurio dydžio galima spręsti apie fotoateljė didumą35:

Vol 200 rb

1870 m. balandžio 11 d. Vilniaus gubernatorius, tikriausiai jau žinodamas būsimo patikrinimo rezultatus, pavedė naujam ypatingų pavedimų valdininkui Rykačiovui patikrinti, kaip vedamos darbų registravimo knygos, ir jei jų nerastų, sudaryti aktą ir nubausti kaltininkus36. Iš to, kad knygos darbų registravimui buvo pagamintos tik po patikrinimo ir perduotos fotoateljė savininkams 1870 m. rugsėjo 17 d., galime spręsti, kad iki tol jų nebuvo ir fotoateljė daromi darbai nebuvo registruojami.

Minėtos laikinosios cenzūros taisyklės ir 1865 m. rugsėjo 1 d. pradėjusios veikti Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos (VSRV) 1866 m. gegužės 18 d. cirkuliaras Nr. 1052 reikalavo kasmet į VSRV siųsti ataskaitas – žiniaraščius apie gubernijoje veikiančias spaustuvių prižiūrėtojo pavaldžias įstaigas. Iki 1870 m. tai buvo daroma nereguliariai, todėl 1870 m. VRSV savo cirkuliaru Nr. 2508 pakartotinai pareikalavo kiekvienais metais atsiųsti žinias apie kiekvienais metais spalio 1 d. veikiančias įstaigas.

Pagal Cenzūros ir Spaudos Statuto 159 straipsnį įstaiga, turėjusi leidimą, bet dvejus metus neveikusi, praranda teisę veikti ir turi leidimo prašyti iš naujo. Taip leidimą veikti 1874 m. prarado J. Čechavičius ir J. Rukovičius38. Pagal 161 straipsnį pasikeitus savininkui naujasis turėjo per pusę metų išsirūpinti naują leidimą. Už šio reikalavimo sulaužymą O. Slendzinska (Balsevičiūtė-de Rotte), paveldėjusi J. Čechavičiaus fotoateljė, bet laiku neišsirūpinusi leidimo, 1889 m. buvo nubausta 25 rb bauda ir neteko teisės firmos vadinti Čechavičiaus vardu39.

Gavus gubernatoriaus leidimą fotoateljė atidaryti reikėjo dar gauti gildijos bilietą. Pagal 1865 m. vasario 9 d. Mokesčių nuostatų 37 str. fotografai mokėjo bilieto mokestį pagal vietos antros gildijos normą – 17 rublių per metus. J. Bžozovskis, 1864 m. prašydamas pamesto leidimo kopijos, skundėsi, kad be jo negali gauti gildijos bilieto, kurį reikia visada turėti su savimi40.

Pagal Vilniaus generalgubernatoriaus 1885 m. kovo 16 d. aplinkraštį publikuojant portretines nuotraukas reikėjo dvi nuotraukas pateikti policijos cenzūrai ir tik gavus jos leidimą nuotraukas buvo galima platinti (dauginti ir pardavinėti)41. Vienas nuotraukų egzempliorius likdavo policijos bylose.

1904 m. Kijevo gubernatoriaus sprendimas neduoti leidimo fotoateljė atidaryti buvo apskųstas valdančiajam senatui. Senatas išaiškino, kad Cenzūros ir Spaudos Statuto 1890 m. 157 ir 158 straipsniai netaikytini fotoateljė atidaryti ir dėl to atskiro gubernatoriaus leidimo norint atidaryti fotoateljė nereikia. Remiantis šiuo išaiškinimu Kijevo gubernatoriaus sprendimas buvo panaikintas42. Panašus Senato išaiškinimas buvo priimtas jau 1900 m. gruodžio 15 d. Tada Vidaus reikalų ministerija 1901 m. rugsėjo 20 d. aplinkraščiu Nr. 12 surinko medžiagą apie gubernijose taikomą praktiką43 ir po to neįvedė jokių pakeitimų fotoateljė atidarymo nuostatuose.

1863 m. kunigaikščio Šachovskio patikrinimo metu provincijos fotoateljė dar neminimos. 1864 m. balandžio 25 d. J. Bžozovskis, teigdamas, kad neturi darbo Vilniuje, prašė gubernatoriaus leidimo fotografuoti portretus Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių miestuose. 1864 m. balandžio 28 d. jo prašymas buvo atmestas44. Tuo metu J. Bžozovskis buvo pametęs savo anksčiau turėtą leidimą (atsirado 1864 m. gegužės 1 d.), ir, galimas daiktas, kad šiuo prašymu jis tiesiog norėjo išspręsti pamesto leidimo problemą, visai neketindamas fotografuoti ne Vilniuje.

Pirmą kartą apie provincijos fotoateljė užsimenama 1867 m. Tų metų sausio mėn. A. Litscheriui buvo grąžintas užstatas už Dysnoje uždarytą Prūsijos piliečio Denhofo fotoateljė45. Denhofo fotoateljė atidarymo laikas nežinomas.

1867 m. balandžio mėn. leidimo fotoateljė atidaryti Švenčionyse paprašė V. Ovčinskis. Šis prašymas, o taip pat ir vėlesni pakartotiniai 1867 m. gegužės 25 d. bei 1868 m. balandžio 26 d. prašymai buvo atmesti, nes V. Ovčinskis buvo įtariamas kredito bilietų padirbinėjimo byloje. Vėliau, išsiaiškinus įtarimų nepagrįstumą, V. Ovčinskiui Vilniaus gubernatoriaus 1868 m. birželio 8 d. leidimu Nr. 5484 buvo leista atidaryti pirmąją šiame apskrities mieste fotografijos ateljė46.

1868 m. buvo atmestas Religioni prašymas leisti atidaryti įstaigą Eišiškėse47.

1868 m. rugsėjo 13 d. Dysnoje pradeda dirbti Daugpilio fotografas, Prūsijos pilietis A. Neigebaueris48, o 1869 m. gegužės 23 d. Lydoje – S. Okolovas49.

Trakuose karaimas J. Kaplanovskis turėjo 1869 m. rugpjūčio 16 d. leidimą atidaryti ateljė su dviem aparatais. Tačiau, paveikusi vos kelis mėnesius, trūkstant užsakymų ateljė buvo uždaryta50.

Po ilgesnės pertraukos 1871 m. rugsėjo 29 d. Dysnoje pradėjo veikti kita fotoateljė. Ją atidarė A. Petrovas, turėjęs leidimą įstaigai su vienu aparatu. Ši fotoateljė uždaryta tik 1875 m. A. Petrovui išvykus į Berdyčevą51.

Ašmenoje 1875 m. birželio mėnesį ėmė veikti M. Gordono fotoateljė, bet jau spalio mėnesį jis išvyko kitur52.

Švenčionyse Kremeris dirbo nuo 1875 m. iki 1878 m., kuomet išvyko ieškoti vietos kitur53. Leidimo antrajai fotoateljė atidaryti Švenčionyse 1876 m. prašė J. Rukovičius (turėjęs 1872 m. leidimą fotoateljė Vilniuje atidaryti, bet juo nepasinaudojęs). Apskrities ispravnikas į šį prašymą atsakė, kad Kremerio fotoateljė neturi daug užsakymų, ir steigti dar vieną fotoateljė reikalo nėra. J. Rukovičiaus prašymas buvo atmestas54.

Trakuose pagal 1875 m. lapkričio 13 d. leidimą dviejų aparatų fotoateljė turėjęs Ch. Pasynkas 1876 m. ją uždarė, norėdamas perkelti ją į Vilnių, bet 1870 m. jis jau prašė gubernatoriaus leidimo parduoti Trakuose uždarytos fotografijos aparatus55.

1880 m. leidimą pirmajai fotoateljė atidaryti Lydoje gavo A. Sragovičius. 1880 m. buvo atmestas J. Goldo prašymas perkelti fotoateljė iš Ukmergės į Dysną56, bet po kelių mėnesių leista čia steigti fotoateljė M. Gordonui57.

Vėliau fotoateljė ėmė steigtis ir kituose miestuose: Birštone 1883 m.–1885 m. vasaromis fotografavo N. Silvanavičius58, Varėnoje 1894 m. vieną sezoną – G. Feldmanas59, Ašmenoje – 1895 m. M. Sliozbergas60, Alytuje 1896 m. – I. Abramovičius61, Hlybokoje 1898 m. – I. Šadovskis62, Smurgainiuose 1899 m. – A. Kevličius63, Vileikoje 1899 m. – J. Kaganas64, Drujoje 1902 m. – A. Jofe65, Žiezmariuose 1904 m. – A. Cygan66.

Provincijos fotografijos ateljė buvo nedidelės, paprastai jų savininkai turėdavo vieną aparatą, kuriuo būdavo daromos tik portretinės nuotraukos. Šių ateljė darbo apimtys buvo mažos. Tik didesniuose miestuose – Lydoje ir Dysnoje – fotoateljė galėdavo turėti pakankamai užsakymų. Kituose apskričių miestuose ir miesteliuose užsakymų trūkdavo, ir fotografai, padirbę labai trumpai, ieškodavo kitos vietos.

Leidimai fotografuoti vietoves

Ikonografiškai vertingos senosios Vilniaus fotografijos, dėl to plačiau aptarsime vietovių fotografijų klausimą. Daugiau dėmesio skirsime ir vaizdus fotografavusių fotografų veikimo chronologijai.

Kaip jau minėta, 1867 m. Astronomijos observatorijos fotografas V. Zacharčikas padovanojo savo fotografuotų Vilniaus vaizdų albumą carienei ir jos dukrai bei Vilniaus generalgubernatoriui. Tarp 1872 m. ir 1888 m. Vilniaus gubernijoje fotografavo J. Čechavičius. Archyve nepavyko rasti dokumentų, kurie paaiškintų, kuo remiantis šiems fotografams buvo suteikta teisė fotografuoti vietoves. J. Čechavičiui 1866 m. išduotame pažymėjime nėra tiesioginio leidimo fotografuoti vietoves. 1876 m. šis leidimas buvo grąžintas į Vilniaus gubernatoriaus kanceliariją, o naujasis leidimas67 išduotas tik fotoateljė laikyti, atskirai nepažymint, kad jam leidžiama fotografuoti vietoves.

1883 m. balandžio 4 d. Nissenui, prašiusiam leidimo vienam mėnesiui pastatyti Vilniuje paviljoną ir jame skubiai daryti nuotraukas ant skardos68, buvo duotas leidimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad jam griežtai draudžiama fotografuoti vietovių vaizdus. Nepavyko išsiaiškinti, ar iki 1892 m., kuomet VSRV išleido 1892 m. rugpjūčio 1 d. cirkuliarą Nr. 3790 dėl karinės reikšmės vietovių fotografavimo, buvo kokios konkrečios taisyklės, taikomos fotografavimui ne paviljonuose. Vėliau šio cirkuliaro nuostatos buvo primintos ir papildytos 1897 m. sausio 10 d. cirkuliaru Nr. 228.

1874 m. gruodžio 1 d. Varšuvos gyventojas Tiburcijus Chodzka prašė leidimo kartu su J. Čechavičiumi atidaryti fotoateljė Vilniuje, kurioje jis ketino daryti žmonių ir vietovių vaizdų nuotraukas. Dėl politinio nepatikimumo 1863 m. tremtinys T. Chodzka Vilniuje buvo nepageidautinas ir jo prašymas buvo atmestas. Atmestas buvo ir kitas paties T. Chodzkos 1875 m. gegužės 5 d. prašymas atidaryti fotoateljė be kompaniono bei kiek vėliau jo giminaičio Telesforo Chodzkos vardu paduotas prašymas “fotoateljė, kurioje bus daromos portretų nuotraukos, žemėlapių, planų kopijos ir vietovių vaizdai”69. Dar vieną kartą T. Chodzka prašė leidimo atidaryti fotoateljė Vilniuje, kurioje “darytų žmonių, Vilniaus ir apylinkių nuotraukas”70 1883 m. sausio 13 d., bet ir šis prašymas buvo atmestas be jokių paaiškinimų.

Bajoras Jonas Hermanavičius, gyvenęs Balninkų dvare, turėjo leidimą 1894 m. vasaros sezono metu su laikina kilnojama fotoateljė važinėti po apskričių miestus bei miestelius ir daryti pavienes ir grupines žmonių nuotraukas vienu aparatu, bet neturėjo teisės fotografuoti vietovių. Kitais metais jis paprašė leidimo fotografuoti dviem aparatais, be to, kaip ir anksčiau, fotografuoti žmones bei Vilniaus ir jo apylinkių vaizdus. Savo prašymą jis motyvavo taip: “... pageidaučiau daryti Vilniaus miesto ir jo apylinkių vietovių vaizdų, garsėjančių savo visuomene dominančiu vaizdingumu, nuotraukas, kurios visumoj sudarys įdomų albumą ir papuoš bet kurią svetainę ar kabinetą.”71

Į šį norą nebuvo atsižvelgta ir J. Hermanavičiui 1895 m. buvo išduotas leidimas atidaryti fotoateljė Vilniuje nenurodant adreso, be teisės fotografuoti vietoves72. 1897 m. jis gavo leidimą priimti kompanionu A. Daukšą ir nuo tada žinoma, kad firma “Germanovič ir Ko” veikė Botanikos g., Rubcovos name. Tuoj pat po to J. Hermanavičius išvyko iš Vilniaus į Rusiją ir fotoateljė paliko naujajam kompanionui. J. Hermanavičius Rusijoje laiko veltui neleido. Po dvejų metų grįžęs į Vilnių jis atsivežė Rusijos Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos 1898 m. rugpjūčio 14 d. leidimą fotografuoti visoje Rusijos imperijoje nuotraukas Rusijos vaizdų albumui sudaryti, „bet bendrais pagrindais”, t. y. laikantis VSRV 1892 rugpjūčio 1 d. ir 1897 m. sausio 10 d. cirkuliarų Nr. 3790 ir Nr. 228 reikalavimų dėl karinių objektų, ir labai įdomų Susisiekimo ministro kanceliarijos 1898 m. lapkričio 12 d. raštą, nurodantį geležinkelių tarnybos agentams padėti J. Hermanavičiui, sudarinėjančiam geležinkelio statinių fotografinių nuotraukų albumą73. Pateikęs šių dviejų tarpusavyje prieštaraujančių raštų kopijas J. Hermanavičius 1900 m. sausio mėn. paprašė Vilniaus gubernatoriaus leidimo Mažojoje Pohuliankoje, Gorskio name, atidaryti remiantis šiais leidimais jo ir jo pagalbininkų įvairiose imperijos vietose fotografuojamų nuotraukų gaminimo ir grupavimo dirbtuves74. Leidimas tokioms dirbtuvėms jam buvo išduotas 1900 m. sausio 14 d. Šias dirbtuves 1901 m. spalio mėn. vėl išvykdamas į Rusiją jis perleido naujam kompanionui V.Jankevičiui. Dar kartą grįžęs į Vilnių 1903 m. spalio mėn. J. Hermanavičius jau atidarė tik portretinių nuotraukų ateljė, kurios vedėju tapo V. Zavistovskis.

1897 m. leidimo fotografuoti pastatus ir įstaigas negavo vilnietis, Vitebsko fotografas D. Bojarskis Šleiferis, nors turėjo ir pateikė Vitebsko gubernatoriaus leidimą fotografuoti grupes, pastatus ir įstaigas visoje Vitebsko gubernijoje75.

Po to, kai 1899 m. liepos 28 d. Adomas Daukša, remdamasis tuo, kad “fotografijų mėgėjai nuolatos teiraujasi Vilniaus ir jo apylinkių nuotraukų”76, paprašė atitinkamo leidimo, Vilniaus gubernatorius kreipėsi į Vilniaus karinės apygardos štabo viršininką, norėdamas sužinoti, kokie yra fotografavimo Vilniaus gubernijoje apribojimai.

Dėl to, Vilniaus vaizdus galima fotografuoti tik ten, kur nėra geležinkelio, o miesto apylinkėse ten, kur geležinkelis yra toliau, kaip už dviejų varstų.”77 Šitas apribojimas nuo šiol visą laiką būdavo įrašomas į išduodamus leidimus.

Pagal 1892 m. vasario 15 d. VSRV cirkuliarą Nr. 2555 fotografuoti vietoves be papildomo leidimo galėjo Rusijos imperatoriškosios draugijos, Odesos fotografijos Draugijos, Maskvos žinių skleidimo draugijos fotografijų skyrių, kurių nuostatuose, patvirtintuose Vidaus reikalų ministro, tokia teisė būdavo įrašyta, nariai78. Karinės reikšmės vietovėse pagal VSRV 1892 m. rugpjūčio 1 d. cirkuliarą Nr. 3790 šie nariai vis tiek turėjo gauti karinių organų leidimą. Remdamasis tuo, 1901 m. gegužės 16 d. A. Daukša, pateikęs Maskvos fotografijos draugijos nario bilietą Nr. 11361 po ilgos pertraukos 1901 m. birželio 5 d. gavo pirmąjį leidimą fotografuoti Vilniaus gubernijos vietovių vaizdus, suprantama, išskyrus karinės reikšmės vietoves ir pastatus80.

Po ilgų, kelis dešimtmečius trukusių pastangų sugrįžti į Vilnių ir čia fotografuoti81, T. Chodzka perkelia savo fotoateljė iš Lomžos iš pradžių į Druskininkus, o 1900 m. pradžioje – ir į Vilnių82.

Dėl to ketinu išleisti pilną Vilniaus fotografinių vaizdų albumą ir turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybės leisti man daryti Vilniuje esančių pastatų ir paminklų bei gražiausių Vilniaus miesto apylinkių vietovių fotografines nuotraukas.”83

Prašomas leidimas T. Chodzkai išduotas tik šiek tiek vėliau negu A.Daukšai – 1901 m. liepos 20 d.84

1901 m. liepos 23 d. M. Rapoport, kurios fotoateljė Vilniuje veikė jau nuo 1899 m. rugpjūčio 21 d., paprašė leidimo daryti žmonių, pastatų, kurortinių vietovių nuotraukas Vilniaus gubernijos apskričių miestuose ir miesteliuose, o taip pat daryti tokias vietovių ir pastatų nuotraukas pačiame Vilniaus mieste85. Leidimo ponia M. Rapoport šį kartą negavo, bet iš spaustuvių inspektoriaus atsakymo sužinome, kad T. Chodzka ir A. Daukša savo nuotraukų tuo metu dar nebuvo išleidę. Spaustuvių inspektorius, tarsi gindamas šiuos fotografus nuo konkurencijos, siūlo atmesti M. Rapoport prašymą, “nes Vilniuje leidimus jau gavo patyrę fotografai – A. Daukša ir T. Chodzka; tie darbai, kuriuos jie išleis, visiškai patenkins poreikius; Rapoport, kaip moteris ir nepatyrusi fotografė, kažin ar įvykdys tuos rimtus reikalavimus, kurie keliami fotografuojant vaizdus ir vietoves”86.

Praėjus aštuoniems mėnesiams, 1902 m. kovo 12 d. pateiktas M. Rapoport prašymas nežinia kokiom aplinkybėms pasikeitus 1902 m. kovo 19 d. patenkinamas87. Gautu leidimu M. Rapoport galėjo ir nespėti pasinaudoti, nes 1902 m. rugsėjo 14 d. Binkovičius gavo leidimą atidaryti fotoateljė ten, kur veikė “Miriam” fotoateljė. Binkovičius vietovių jau nefotografavo.

Atvirame ore fotografavo ir A. Altšuleris 1902 m. vykstant žemės ūkio parodai. Prašyme fotoateljė atidaryti jis rašo “parodos metu padaręs daug nuotraukų, kurias palankiai įvertino jo didenybė generolas leitenantas fon Valisas”88. Vėliau A. Altšuleris gavo leidimą fotografuoti, bet tik portretines nuotraukas, o ne vietoves89.

1903 m. birželio 8 d. leidimą vasaros sezono metu fotografuoti Lietuvos istorijos paminklų ir tipų vaizdų albumui, kuris būsiąs išleistas Devrieno leidykloje Rusijos istorijos, geografijos ir etnografijos leidiniui vidurinėms mokykloms, gavo Maskvos fotografas N. Ostankovičius. Šis leidimas jam buvo išduotas ir 1904 m., ir 1905 m.90

1906 m. karinės apygardos vadovybė apsižiūrėjo, kad Vilniuje platinami atvirukai su tilto per Vilnelę ir Vilniaus geležinkelio stoties nuotraukomis91. Tai buvo akivaizdus galiojančių geležinkelio ir jo įrenginių fotografavimo apribojimų pažeidimas. Buvo tuoj pat pareikalauta šiuos atvirukus konfiskuoti, sustiprinti priežiūrą, patraukti atsakomybėn kaltininkus. Po kiek laiko Vilniaus gubernatorius informavo karinę vadovybę, kad pirmieji du punktai įvykdyti. Atsakyme nepasakyta nė žodžio apie trečiojo reikalavimo įvykdymą92.

Kilus rusų-japonų karui V. Smirnovas, atsikėlęs į Vilnių iš Kalugos, nusprendė vėl užsiimti fotografija, fotografuoti gražius, o taip pat istorijos ir etnografijos požiūriu vertingus Rusijos vaizdus, o vietose, kur nėra ateljė, fotografuoti ir žmones, o 30 proc. viso uždarbio skirti Rusijos Raudonojo Kryžiaus draugijai. Visus daromus darbus ir pelną jis registruosiąs specialiose knygose, kurias būtų lengva patikrinti93. Leidimas išduotas 1905 m. sausio 8 d.

XIX a. Vilnių fotografavo nedaug profesionalų: A. Korzonas, A. Swieykovskis, V. Zacharčikas, J. Čechavičius, XIX ir XX a. sandūroje jais pasekė S. Fleury, J. Hermanavičius, A. Daukša, T. Chodzka, N. Ostankovičius, Butkovskiai, taip pat galbūt A. Gorbačius, M. Rapoport, N. Kovarskis, V. Smirnovas.

Fotografai mėgėjai

Jau 1863 m., kuomet generalgubernatorius M. Muravjovas sugriežtino fotoateljė atidarymo tvarką, inžinierius Malachovskis kreipėsi į Vilniaus gubernatorių, prašydamas išsiaiškinti, kokios galimybės fotografuoti taikomos fotografams mėgėjams94. Jis turįs fotografijos prietaisų, bet naujai išleistose taisyklėse neradęs įstatymo mėgėjams. Vilniaus policmeisteriui gubernatoriaus buvo griežtai nurodyta tuojau pat užantspauduoti Malachovskio fotoaparatus ir išreikalauti pasižadėjimo, kad jis aparatų be leidimo neparduos ir nenaudos. Fotografavimu jam bus leista užsiiminėti tik pateikus bendra tvarka numatytą užstatą95. Tikriausiai tokio užstato inžinierius Malachovskis nepateikė, nes vėliau jis nebeminimas jokiuose sąrašuose.

Įdomus kunigo J. Jakubausko, imperatoriškosios laisvosios ekonomikos draugijos nario bendradarbio, 1884 m. rugsėjo 24 d. prašymas leisti fotografuoti moksliniais tikslais nebuvo patenkintas96.

Kauno gubernijos dvarininkas A. Daunoravičius, įsigijęs savo mėgėjiškiems tikslams mažo formato aparatą, 1890 m. kovo 19 d. prašo leidimo fotografuoti Vilniuje. Netrukus jis gauna tokį leidimą, kuriame nurodyta, kad jis neturi teisės prekiauti nuotraukomis97. Tokį pat leidimą 1891 m. fotografuoti Vilnių ir jo apylinkes gavo Polesės geležinkelio kuro revizorius K. Maciejevskis98. Archyve nėra 1892 m. prašymų atidaryti fotoateljė bylos, todėl nežinia, ar buvo fotografams mėgėjams išduota leidimų tais metais. Kitais metais leidimus gavo: Polesės geležinkelio kontrolės kontrolierius A. Čistiakovas – turėti fotoaparatą ir fotografuoti vietoves, bet be teisės pardavinėti nuotraukas99 ir antrosios Vilniaus gimnazijos VII klasės mokinys J. Zalkindas – mėgėjiškai fotografuoti Vilnių ir jo apylinkių vaizdus, bet be teisės pardavinėti nuotraukas100. J. Zalkindu pasekė kitas šios gimnazijos mokinys – šeštokas N. Kreiceris, 1894 m. sausio mėn. išsirūpinęs leidimą užsiiminėti fotografijos menu101.

1894–1904 m. leidimus mėgėjiškai fotografuoti gavo dar keli asmenys, o 1904 m. liepos 21 d. J. Epšteinui, prašiusiam leidimo turėti fotoaparatą mėgėjiškiems tikslams, buvo atsakyta, kad gubernatoriaus leidimo fotoaparatui turėti nereikia, jei neketinama atidaryti ateljė102.

Žmoniu grupių nuotraukas pirmieji Vilniuje 1887 m. pradėjo daryti broliai Chackelevičiai, kurie skelbėsi esą Paryžiaus fotografų brolių de Jungų įgaliotiniai103. Kadangi tokias dideles grupes buvo galima suburti tik atvirame ore, jiems reikėjo gauti atskirą leidimą fotografuoti. 1887 m. gruodžio 23 d. gautame leidime papildomai aiškiai pabrėžiama, kad jis nesuteikia teisės fotografuoti vietoves.

1890 m. leidimo fotografuoti žmonių grupes atvirame ore prašė V. Grinevičius ir jį gavo, bet per nustatytą laiką fotoateljė neatidaręs, 1891 m. kovo 7 d. paprašė tokio pat leidimo dar kartą. Nors policmeisterio informacijoje gubernatoriui tvirtinama, kad V. Grinevičius neturi prietaisų ir nefotografuos, Vilniaus gubernatorius 1891 m. balandžio 13 d. jam išduoda prašytą leidimą fotografuoti visoje gubernijoje104.

Vėliau grupines nuotraukas daryti nebuvo draudžiama, ir visi prašiusieji tokius leidimus gaudavo.

1863 m. J. Jasenskis, negalėdamas pateikti reikalaujamo užstato, pardavė medinį fotoateljė pastatą, kurio įrengimui ir medžiagoms įsigyti jis buvo išleidęs 1560 rb105.

1869 m. rugpjūčio mėn. prašyme V. Tėvelis rašo: “darbai vykdomi trimis objektyvais arba staklėmis; mažesnis naudojamas kopijoms, vidutinis vizitinėms kortelėms, pats didžiausias portretams”106. I. Trutnevas, įrengęs savo fotoateljė, pranešė gubernatoriui, kad joje bus du aparatai – vienas vizitiniams, kitas kabinetiniams portretams daryti107. Vėliau I. Bliumovičius, pirkdamas iš Trutnevo fotoateljė, norėjo joje turėti keturis aparatus, tačiau jam išduotame leidime aparatų kiekis nenurodytas.

Kitose ateljė buvo tiek aparatų:

savininkas metai kiekis

Rukovičius 1872 2

Morozas 1874 3

Čechavičius 1876 6

Privalskis 1876 3

Broliai Čižai 1879 4

Dochtorovičius 1880 4

Zeger 1886 2

Strunevičius 1886 2

Martini 1887 2

1882 m. Perelmanas rašo, kad jis savo ateljė turės du aparatus, nes kitaip būtų neįmanoma konkuruoti su Vilniaus fotoateljė, kuriose yra po du ir daugiau fotoaparatų108.

Nuo brolių Čižų 1879 m. atsiskyrusiam F. Lopatinskiui liko du aparatai. 1884 m. jis priėmė kompanionais S. Fleury ir R. Bačanskį, bet aparatų liko tiek pat. Po F. Lopatinskio mirties jų paveldėtoje ateljė liko du aparatai.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad dauguma fotografijos ateljė buvo apsirūpinusios dviem ar trim aparatais. Vienas ir du aparatai buvo skirti portretinėms nuotraukoms fotografuoti, o vienas – negatyvams ant popieriaus kopijuoti. Iš kitų išsiskiria tik trumpai veikusi J. Dochtorovičiaus ateljė bei brolių Čižų ir J. Čechavičiaus dirbtuvės, turėjusios leidimą fotografuoti keturiais ir šešiais aparatais.

Pastatai

Apie fotografijos ateljė patalpas žinių aptariamuose šaltiniuose yra nedaug.

1887 m. I. Chonovičius turėjo perkelti fotoateljė į kitą vietą, nes prie namo, kuriame buvo įrengta jo fotoateljė, buvo pastatytas užpakalinis fligelis, sumažinęs apšviestumą fotografavimo paviljone109.

1897 m. balandžio mėn. gaisras sunaikino I. Smorgonskio fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, Gilelso name. Fotografijos pastatas buvo medinis110. Leidimo naujam pastatui toje pačioje vietoje statyti jis nebegavo ir turėjo perkelti savo dirbtuves kitur.

Metodai

Iš pareiškimų sužinome, kad nuotraukos buvo daromos ne tik ant popierius, bet ir taikant ypatingą “amerikietišką metodą”, ant skardos (A. Lenzas, 1880111). Kiti tą metodą vadino Ferotiss, t. y. ferotipija (N. Nissenas, 1883). Kai 1887 m. gegužės 21 d. atvykusi E. Zeger paprašė leidimo Vilniuje atidaryti ferotipiją naudojant amerikietiškąjį metodą policmeisteris atsakė, kad dauguma Vilniaus fotografų naudoja šį metodą ir nuotraukas daro tokiomis pat kainomis112. 1889 m. gegužės 1 d. F. M. Basinas savo prašyme rašė, kad fotografuoti mokėsi pas E.Zeger ir moka fotografuoti ant amerikietiškos skardos113.

Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Vilniuje pastoviai dirbo per dvylika fotografų, o visoje gubernijoje jų buvo iki dvidešimt. Padidėjus fotoreikmenų poreikiui, Vilniuje atsidarė pirmosios parduotuvės – 1891 m. Sviadoščiaus ir Raumšteino, 1893 m. – Jasinskio.

Priedas

Metai Apyrašas Steigimo bylos Žiniaraščiai

1860 17 neradau112 neradau

1863 20 467 486115

(apima ir 1864 m.)

1865 22 449 – nėra LVIA116 neradau

447 – nėra LVIA

1868 25 525 neradau117

1874 31 10 39

1875 32 10 – nėra LVIA 27

1906 64 neradau neradau

Į sąrašą įtrauktos visų archyvinėse bylose minimų fotografų pavardės nepriklausomai nuo to, ar jie fotografavo Vilniaus gubernijoje, ar tik prašė leidimo fotografuoti. Pirmiausia abėcėlės tvarka pateikiami Vilniaus fotografai, po to ­ kitų vietovių, įėjusių į Vilniaus guberniją, fotografai. Šios vietovės taip pat surašytos abėcėlės tvarka.

Apie skirtingus fotografus archyvuose žinios nevienodos, todėl ir šiame sąraše kiekvienam jų skirti nevienodos apimties straipsneliai. Aprašant fotografus stengtasi laikytis tokos tvarkos: pirmoje straipsnelio eilutėje didžiosiomis raidėmis rašoma fotografo pavardė ir, jei žinomi, vardai ir tėvo vardas; antroje eilutėje nurodomi žinomi biografiniai duomenys – gimimo data, luomas, religija, gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir pan. Toliau chronologine tvarka pateikta informacija apie savarankišką fotografo veiklą – fotoateljė veikimo laikotarpiai ir vietos, gautų leidimų fotoateljė atidaryti duomenys, kitos žinios. Trumpumo dėlei sąraše naudojamos šios santrumpos:

jud. – judėjas

miest. – miestietis

s. – sūnus

Vilniaus gubernijos fotografų sąrašas

Vilnius

A

Aronas ALTŠULERIS, Abramo s.

G. 1873 m., miest., jud.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1902 m.–po 1908 m. (leidimas Nr. 13738 išduotas 1902.11.15).

Girša ANTOVILIS, Berko s.

Miest., jud.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1899 m.–po 1903 m. (leidimas Nr. 10248 išduotas 1899.09.19).

Michelis ARONŠTATAS, Salomono s.

Fotoateljė veikė Kauno gub., Veršvų km. 1880 m. ir 1881 m. (leidimas Nr. 5645 išduotas 1880.08.13); Vilniuje ­ 1886-1889.01.25 Pupkinos ir Poznanskos name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 2764 išduotas 1886.05.31).

Basia ARONŠTAT

Trijų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1889.01.25 m.–po 1892 m. (leidimas Nr. 2407 išduotas 1889.05.31) Pupkinos ir Poznanskos name, Didžiojoje g.

B

Rišardas BAČANSKIS, Dionizo s.

G. 1859 m., bajoras, kat.

Kartu su S. Fleury priimtas F. Lopatinskio kompanionu (leidimas Nr. 6437 išduotas 1884.11.24). Po F. Lopatinskio mirties su S. Fleury atidarė dviejų aparatų fotoateljė Didžiojoje g., Šv. Dvasios vienuolyno name Nr. 70 (leidimas Nr. 1207 išduotas 1887.03.06). Samaroje fotoateljė veikė 1896–1903 m. vasarą; Vilniuje ­ 1904 m.–po 1908 m. (leidimas Nr. 6318 išduotas 1904.04.20).

Efraimas BAKAS, Jankelio s.

G. 1871 m., miest., jud.

Elijošius BINKOVIČIUS, Joselio s.

G. 1852 m., jud.

1870.09.22 ketino pirkti I.Trutnevo fotoateljė ir dirbti joje turint keturis aparatus. Fotoateljė veikė Vilniuje (leidimas Nr. 4794 išduotas 1870.10.28). Vėliau nebeminimas.

Dovydas BOJARSKIS ŠLEIFERIS

Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1897 m.–po 1903 m. (leidimas Nr. 9533 išduotas 1897.10.08).

Vladimiras BORCHARTAS (BORCHARDTAS), Michailo s.

Bajoras, 2–os gildijos pirklys

Fotoateljė veikė Vilniuje 1866 m.-po 1872 m. (leidimas Nr. 9669 išduotas 1866.11.15).

Ivanas BRANDENBURGAS

Dailininkas.

Fotoateljė veikė Vilniuje, Gomolickio name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 6204 išduotas 1867.08.12). 1867.10.18 A. Druetas pardavė I. Brandenburgui savo fotoateljė Šiškos name, Vokiečių g.

Julijonas Kasparas BURBEKLIS, Kazimiero-Samsono s.

Dviejų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1899 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 10138 išduotas 1899.09.17).

Mironas BUTKOVSKIS, Giršos s.

G. 1865 m., miest.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1888-1889 m. (leidimas Nr. 4505 išduotas 1888.10.03), F. Martini kompanionas, jam išvykus iš Vilniaus (leidimas Nr. 271 išduotas 1890.01.16) lieka fotoateljė Sokolovskio name savininkas; 1891-1896 m. dviejų aparatų fotoateljė veikė Homolickos name, Arklių g. (leidimas Nr. 6142 išduotas 1891.10.11). 1896 m.-po 1908 m. dirbo ten pat kartu su broliu Leonu (leidimas Nr. 4372 išduotas 1896.06.03). Nuo 1900 m. turėjo Persijos šacho dvaro fotografų titulą.

Aleksejus BUTURLINAS, Ivano s.

Atsargos pulkininkas.

Jaroslavas BŽOZOVSKIS

Bajoras.

Fotoateljė veikė Vilniuje, Tilto g., Rogoiskos name, 1863-1868 m. (leidimas Nr. 6888 išduotas 1863.09.17); po 1868.11.27 ­ A. Štrauso kompanionas; 1874-1876 m. fotoateljė veikė netoli Botanikos sodo, Čechavičiaus name (leidimas Nr. 466 išduotas 1874.02.07); 1876 m. perkelia fotoateljė į Šmidto namą Didžiojoje g. (leidimas Nr. 4910 išduotas 1876.09.15); 1880 m. nebedirbo su

A. Strausu ir vėliau nebeminimas.

C

Bencelis (Borisas) CHACKELEVIČIUS, Movšės s.

Jonavos miest.

1879.07.20 negavo leidimo atidaryti fotoateljė Vilniuje. Iki tol gyveno Sankt Peterburge. 1886.06.05 turėjo leidimus fotografuoti Minske ir Birštone. 1886 m. vieną sezoną fotoateljė veikė Varėnoje (leidimas Nr. 2935 išduotas 1886.06.09). 1886 m. rudenį negavo leidimo atidaryti fotoateljė Švenčionyse. Vilniuje 1887 m. su broliu Leonu vienerius metus galėjo fotografuoti žmonių grupes. 1889.02.25 jau buvo išvykę į užsienį. Nuo 1896 m. turėjo fotoateljė Liubline. Vilniuje mirus broliui Joseliui pgl. 1900.03.27 leidimą Nr. 6594 su brolio našle Rebeka perėmė vieno aparato fotoateljė Jurgio pr., daktaro Burgarto name. 1900 m. ateljė nusipirko T. Chodzka.

1899 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Jurgio pr., daktaro Burgarto name (leidimas Nr. 4396 išduotas 1899.05.05). Po mirties fotoateljė perėmė našlė Rebeka ir brolis Bencelis.

Rebeka CHACKELEVIČ, Elijošiaus d.

G. 1860 m., jud.

Po vyro mirties kartu su vyro broliu Benceliu perėmė vieno aparato fotoateljė Jurgio pr., daktaro Burgarto name (leidimas Nr. 6594 išduotas 1900.06.16). 1900 m. ateljė nusipirko T. Chodzka.

Kasparas CHLIUDZINSKIS, Liudviko s.

Bajoras.

1871.05.28 prašė leidimo atidaryti fotoateljė Didžiojoje g., Gimnazijos name, buvusios Trutnevo fotoateljė patalpose. Fotoateljė veikė Vilniuje 1871 m.-prieš 1874 m. (leidimas Nr. 2424 išduotas 1871.07.05).

Telesforas CHODZKA, Liudviko s.

Vilniaus miest., Tiburcijaus Chodzkos giminaitis.

1875.05.29 buvo atmestas jo prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje, kurioje būtų daromos portretų nuotraukos, žemėlapių, planų kopijos ir vietovių vaizdai.

Tiburcijus CHODZKA, Jono s.

G. 1840 m., kat., 1863 m. trims mėnesiams buvo areštuotas ir po to ištremtas į Viatkos gub.; 1870 m. buvo stebimas Varšuvos policijos.

Turėjo fotoateljė Plocke, Piotrkove, Lomžoje, Druskininkuose. 1874.12.01 negavo leidimo kartu su J. Čechavičiumi atidaryti ateljė Vilniuje žmonių ir vaizdų fotografavimui, 1875.05.05 negavo leidimo fotoateljė Vilniuje vien žmonių fotografavimui, 1883.01.13 negavo leidimo atidaryti fotoateljė Vilniuje Vilniaus ir apylinkių nuotraukų fotografavimui. 1900-1901 m. vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje, Jurgio prospekte, Burgardo name (leidimas Nr. 1420 išduotas 1900.02.14). 1901–1908 m. galėjo fotografuoti ir vietoves (leidimas Nr. 7490 išduotas 1901.07.20), fotoateljė veikė ten pat.

Icikas CHONOVIČIUS, Judelio s.

Miest., jud., dvejus metus mokėsi pas Š. Privalskį.

1871-1887 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Didžiojoje g., Prikazo name (vėliau ­ Tyzenhauzo, dar vėliau ­ Syrkino namas) (leidimas Nr. 2653 išduotas 1871.07.21). Fotoateljė perkelta į Kotvičiaus namą toje pačioje gatvėje (leidimas Nr. 5043 išduotas 1887.10.14), nes prie namo, kuriame ji buvo, galinio fligelio pristačius priestatą sumažėjo paviljono apšvietimas. 1899 m. rugsėjo mėn. – po 1908 m. fotoateljė veikė brolių Cholemų name Didžiojoje g. (1899.09.13 įrašas Nr. 9964); fotoateljė perkelta iš Glezerio (buv. Kotvičiaus) namo.

Aizikas CINOVECAS

Vilniaus miest.

Juozapas ČECHAVIČIUS, Justino s.

G. 1817 m. (arba 1819 m.) – 1888.01.01, atsargos titulinis patarėjas.

1866.02.20 gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą fotografuoti daiktus ir regionalinius tipus. 1872-1874 m. nėra Vilniaus fotografų sąrašuose. Nuo 1874.02.07 iki 1876 m. rugsėjo mėn. Čechavičiaus name veikė Štrauso ir Bžozovskio fotoateljė. 1876.04.08 tapęs fotoateljė paviljono Botanikos sode savininku prašo leidimo atidaryti šešių aparatų fotoateljė. 1876-1888 m. fotoateljė veikė nuosavame name Botanikos g. (leidimas Nr. 1801 išduotas 1876.04.15). Po mirties paliko fotoateljė Onai de Rotte, gyvenusiai jo name, kuri vėliau ištekėjo už V. Slendzinskio. O. Slendzinska laiku neišsirūpino naujo leidimo, todėl fotoateljė 1888.07.01 buvo uždaryta.

Vaclovas ČIŽAS, Henriko s.

Bajoras.

1875-1879 m. Vilniuje kartu su Lopatinskiu turėjo keturių aparatų fotoateljė Homolickio name (leidimas Nr. 3085 išduotas 1875.10.11). 1879.08.23 su broliu Eduardu prašo naujo leidimo atidaryti dviejų aparatų fotoateljė toje pačioje vietoje atskirai nuo Lopatinskio; 1879.09.04 Eduardas ir Henrikas Čižai prašo leidimo atidaryti fotoateljė kartu su broliu Vaclovu ir visi trys broliai Čižai turi dviejų aparatų fotoateljė Homolickio name, Arklių g. (leidimas Nr. 4510). 1891 m.-po 1908 m. fotoateljė veikė dvarininko Kozėlos name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 5484 išduotas 1891.09.08).

D

Adomas DAUKŠA, Juozapo s.

Bajoras, iki 1897 m. Vilniuje nuolat negyveno.

1897.10.09 J. Hermanavičius kartu su A. Daukša gavo leidimą Nr. 9634 fotoateljė firmai “Germanovič ir K” Botanikos g., Rubcovos name. 1898–1902 m. atidarė fotoateljė Vilniuje atskirai nuo pasitraukusio J. Germanavičiaus (leidimas Nr. 3329 išduotas 1898.04.16). 1899.07.23 A. Daukšos prašymas leisti fotografuoti vietoves buvo atmestas 1899.09.01, bet 1901 m. gavo teisę fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 5749 išduotas 1901.02.09), nes buvo Maskvos fotografų draugijos narys. Nuo 1897.07.20 fotoateljė vedėju dirbo B. Medzionis. 1902.04.23 į jo fotoateljė patalpas Gurčino name, Šv. Jono g., persikelia A. Elchonesas.

Valerijonas DAUMANTAS (DOVMUNT), Pilypo s.

Fotografavo Vilniuje prieš 1863.06.06, Didžiojoje g., S. Rodkevičiaus name. 1864­1871 m. gavo leidimą fotoateljė veiklai (leidimas Nr. 3085 išduotas 1864.04.07); 1871­1874 m. turėdamas tą patį leidimą atidarė fotoateljė Miesto name Nr. 10, kur jo pagalbininku dirbo K. Huleckis; 1874-1877 m. ­ ten pat (leidimas išduotas 1874.08.09) kartu su J. Huleckiu; 1877­1886 m. ­ atskirai nuo J. Huleckio Miesto, vėliau ­ Rodkevičiaus name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 3218 išduotas 1877.07.02).

Juozapas DOCHTOROVIČIUS, Jono s.

Bajoras.

1880­1881 m. keturių aparatų fotoateljė veikė Vilniuje, Konciugovičiaus name, Pilies g. (leidimas Nr. 5341 išduotas 1880.10.04).

Antanas Kazimieras DRUETAS, Prano s.

Bajoras.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1866­1867 m. (leidimas Nr. 6251 išduotas 1866.07.15). Perėmė Sveikovskiui priklausiusią fotoateljė. Leidimas buvo išduotas dvejiems metams, bet 1867.10.18 jis pranešė gubernatoriui, kad fotoateljė Vokiečių g., Šiškos name, perleido I. Brandenburgui.

E

Aizikas ELCHONESAS, Morducho s.

Turėjo 1897.03.03 išduotą leidimą Nr. 2221 atidaryti fotoateljė Vilniaus gub. miestuose ir miesteliuose. 1897–1902 m. vieno aparato fotoateljė veikė Didžiojoje g., Rodkevičiaus name, kur prieš tai buvo J. Goldo ateljė (leidimas Nr. 10693 išduotas 1897.11.07). 1902 m.–po 1908 m. fotoateljė veikė pagal 1902.04.30 įrašą ant seno leidimo Nr. 10693 Gurčino name, Šv.Jono g., vietoj buv. A. Daukšos fotoateljė. Buvo atidarytas fotoateljė skyrius (leidimas Nr. 7090 išduotas 1906.05.19).

Dovydas ENGELŠTERNAS

Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m.–po 1908 m. (leidimas Nr. 13989 išduotas 1905.09.21).

Šmuelis Morduchas EPŠTEINAS, Mejerio s.

Vilniaus miest.

J. ERGORNAS žr. L. Turgelis ir J. Ergornas

F

Stanislovas FLEURY

Bajoras, A. Štrauso mokinys.

Kartu su R. Bačanskiu priimtas F. Lopatinskio kompanionu (leidimas Nr. 6437 išduotas 1884.11.24). Po F. Lopatinskio mirties su R. Bačanskiu dirbo dviejų aparatų fotoateljė Didžiojoje g., Šv. Dvasios vienuolyno name Nr. 70 (leidimas Nr. 1207 išduotas 1887.03.06). 1892 m.–po 1908 m. dirbo be R. Bačanskio Vrublevskio name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3134 išduotas 1892.04.29).

Levas Leiba FRUMINAS

Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m.–po 1903 m. (leidimas Nr. 9051 išduotas 1904.05.31).

G

Joselis GOLDAS, Ebero s.

Miest.

1880.01.05 prašė leidimo Ukmergėje turimą fotoateljė perkelti į Dysną, bet prašymas buvo atmestas. 1885.08.31 gyv. Suvalkų gub., Vladislavovo mieste, ir čia dirbo fotografu. Norėjo atidaryti fotoateljė Vilniuje, bet jo prašymas 1885.09.05 buvo atmestas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1886–1891 m. (leidimas išduotas 1886.01.21), Didžiojoje g., Makarevičiaus name. 1889–1891 m. pas jį dirbo I. Smorgonskis. 1891.08.08 prašė leidimo parduoti įmonę I. Smorgonskiui, o po to 1891.10.05 dar prašė leisti perkelti fotoateljė į Gilelso namą. 1891 gruodžio mėn. fotoateljė perima I. Smorgonskis.

Augustinas GORBAČIUS, Jurgio s.

Valstietis.

Turėjo 1890.10.09 leidimą Nr. 5283 fotografuoti žmones grupėmis atvirame ore, o nuotraukas daryti Kalvarijos g., nuosavame name, bet juo nepasinaudojo. Vilniuje 1891–1894 m. turėjo teisę dvejus metus fotografuoti žmones grupėmis šešiuose Vilniaus gubernijos apskričių miestuose (leidimas Nr. 2397 išduotas 1891.04.13). 1894 m.–po 1903 m. fotoateljė veikė Kalvarijos g., nuosavame name (leidimas Nr. 6756 išduotas 1894.08.16).

H

Vilniaus gub. apskrities miestuose ir miesteliuose 1894 m. vasarą galėjo vienu aparatu fotografuoti portretus ir žmonių grupes. 1895–1897 m. Vilniuje veikė dviejų aparatų fotoateljė (leidimas išduotas 1895.05.16). 1897 m. kartu su A. Daukša atidarė firmą “Germanovič ir KO” Botanikos g., Rubcovos name, kur fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 9634 išduotas 1897.10.09). Išvažiuodamas iš Vilniaus 1897.11.02 perdavė firmą A. Daukšai. 1898.02.11 pasitraukė iš kompanijos ir grąžino turėtą leidimą Nr. 9634. Grįžęs iš Rusijos M. Poguliankos g., Gorskio name, atidarė nuotraukų darymo ir grupavimo dirbtuves (leidimas Nr. 419 išduotas 1900.01.14). 1901 m. spalio mėn. išvažiavo į Rusiją sudaryti visos Rusijos vaizdų albumo ir perdavė fotoateljė V. Jankevičiui. Turėjo 1903.05.13 Vilniaus karinės apygardos štabo leidimą Nr. 8004 fotografuoti Vilniaus apygardos daliniuose. Vilniuje 1903–1904 m. veikė fotoateljė “Ekonomija”, kurios vedėju dirbo V. Zavistovskis (leidimas Nr. 21029 išduotas 1903.12.18). 1904.01.04 prašė leidimo, be “Ekonomijos”, atidaryti pagrindinę ateljė Vilniaus g., daktaro Petraškevičiaus name, kuriai vadovautų jis pats, ir skyrių N.Vilnioje, kuriam vadovautų žmona Joana. Prašymas 1904.04.24 atmestas. 1904.04.27 kartu su V. Zavistovskiu prašė perrašyti leidimą V. Zavistovskiui, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių perdavė fotoateljė jam. 1904.10.11 vėl prašė pakeisti liudijimą Nr. 21029 kitu ir išduoti jį V. Zavistovskiui. 1908.01.01 ataskaitoje nurodomas leidimas Nr. 21029 išduotas 1903.12.18, nors nurodomas ir V. Zavistovskis (leidimas Nr. 17914 išduotas 1904.10.14).

Kajetonas HULECKIS, Juozapo s.

G. 1847 m., bajoras, kat. 1871 m. gyv. Rodkevičiaus name, 1872 m. ­ Miesto name Nr. 10. Fotografijos mokėsi pas V. Daumantą, pas kurį dirbo padėjėju. 1870.06.12–1871.01.04 praktikavosi Peterburge. 1871.03.24 prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje g., Popovo

name, buvo atmestas 1871.04.17. 1871.04.22 rašo, kad neketino steigti naujos, o tik arenduoti

buv. “Moskovskoje” (gal A. Petrovo Rusų fotografija?) ateljė, bet prašymas vis tiek 1871.04.27 atmestas. Arendavo fotoateljė, esančią Miesto name Nr. 10 ir darė nuotraukas savo vardu (leidimas Nr. 1962 išduotas 1872.05.23). 1872 m. policmeisterio sąraše nurodomas kaip V. Daumanto

kompanionas. Miesto name Nr. 10 dirbo kartu su V. Daumantu (leidimas Nr. 2552 išduotas 1874.08.09). 1877.04.11 gavo leidimą Nr. 3744 atidaryti fotoateljė atskirai nuo V. Daumanto Našlaičių g., Karlovičiaus name, bet tikriausiai jos neatidarė.

J

Vladislovas JANKEVIČIUS, Petro s.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1901–1902 m. išvykusio iš Vilniaus J. Germanavičiaus fotonuotraukų darymo ir grupavimo dirbtuvėse, Gorskos name, M. Poguliankos g. (leidimas Nr. 14117 išduotas 1901.12.20). 1902 m.–prieš 1908 m. fotoateljė veikė Veimarno name Nr. 1631, Aleksandro bulv. ir Suzdalės g. kampe (leidimas Nr. 5997 išduotas 1902.05.16).

Jonas JASENSKIS, Prano s.

Bajoras, 1863 m. gyv. Martinovskos name.

Vilniuje ­prieš 1863.06.06. Laikinai uždarytą fotoateljė Vokiečių g., kunig. Puzinos name, nepajėgęs pateikti užstato, pardavė prieš 1863.07.29.

Aleksandras JURAŠAITIS, Benedikto s.

1894–1902 m. dirbo žmonos Petronėlės fotoateljė Bielske. 1900 m. fotografavo Beloviežo kaime, ten gyvenant caro šeimai. Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1902 m.–po 1908 m. (leidimas Nr. 12786 išduotas 1902.10.26). Pirko A. Buturlino fotoateljė Jurgio pr. ir Totorių g. kampe.

K

Michailas KAMENSKIS, Dimitrijaus s.

Dviejų aparatų meninių portretų dirbtuvės veikė Vilniuje, Sodų g., Aizenštadto name 1902 m. – po 1908 m. (leidimas Nr. 2967 išduotas 1902.03.03).

Abdonas KORZONAS

Fotoateljė Vilniuje veikė iki 1863.06.06, kuomet buvo uždaryta visiems laikams.

L

Jonas LEVICKIS

Kolegijos asesorius.

Fotoateljė veikė Vilniuje, Elijaševičiaus name, 1864 m.–prieš 1868 m. (leidimas Nr. 3916 išduotas 1864.05.07).

Darja LEVINSON, Zelmano d.

G. 1881.01.02 Vilniuje, jud.

1901–1903 m. mokėsi fotografijos Varšuvoje pas fotografą Tiraspolskį. Į Vilnių atvyko 1903.03.21. Fotoateljė veikė Vilniuje 1903 m.–prieš 1908 m. (leidimas Nr. 18009 išduotas 1903.10.25).

Faustinas LOPATINSKIS, Konstantino s.

Bajoras. M. 1886.11.16

Nr. 6473 išduotas 1884.11.24). Po mirties fotoateljė perėmė kompanionai.

M

Fridrikas (Fridzikas) MARTINI, Andriaus s.

1887–1888 m. Vilniuje, Sokolovskio name, Vokiečių g., veikė dviejų aparatų fotoateljė, kurią jis pirko iš Š. Perelmano (leidimas Nr. 4394 išduotas 1887.09.12). Perkėlė fotoateljė į Paškevičiaus namą Malo–Stefanovskaja g. (Kvasnyj per.) (1888.05.28 papildomas įrašas Nr. 2307). Priėmė kompanionu M. Butkovskį ir gavo teisę dviem aparatais daryti portretus ir grupines nuotraukas (1888.10.03 įrašas Nr. 4505). Perkėlė fotoateljė atgal į Sokolovskio namą Vokiečių g. (1889.05.08 įrašas Nr. 1969). 1889.12.30 perleido savo dalį kompanionui M. Butkovskiui, nes dėl šeimyninių aplinkybių išvyko iš Vilniaus.

Bronislavas MEDZIONIS, Juozapo s.

G. 1874 m., miest.

Nuo 1897.07.20 ­ A. Daukšos fotoateljė vedėjas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m. – po 1908 m. (leidimas Nr. 17317 išduotas 1904.10.06).

N

Dominykas NARKEVIČIUS

G. 1836 m., kat.

1890–1891 m. buvo leista turėti dviejų aparatų fotoateljė dvejus metus Vilniuje, Antakalnio g., Rudominskio name (leidimas Nr. 4381 išduotas 1890.08.21).

Nikolajus NISSENAS

Vilniuje 1883 m. galėjo daryti žmonių nuotraukas ant skardos (leidimas Nr. 2243 išduotas 1883.04.13).

NOVINSKIS

Fotoateljė veikė Vilniuje iki 1863.06.06, kuomet ją buvo uždaryta.

O

Nikolajus OSTANKOVIČIUS, Nikolajaus s.

G. 1854 m., bajoras.

Vilniuje 1903 m. vasaros sezono metu fotografavo Vilniaus gub. vietoves (leidimas Nr. 11637 išduotas 1903.06.08); 1903.12.19–1904.04.01 buvo Vilniaus policijos seklių sk. fotografas; 1904 m. vasaros sezono metu fotografavo Vilniaus gub. vietoves (leidimas Nr. 6366 išduotas 1904.04.21); Vilniuje ir gubernijoje veikė ateljė 1905 m.–prieš 1908 m. (leidimas Nr. 20607 išduotas 1904.12.12).

P

Liudvika PAVLOVSKA, Karolio d.

G. 1850 m., bajoro Dominyko Pavlovskio žmona. 1872 m. gyveno J. Čechavičiaus name, Botanikos g. J. Čechavičius 1872.08.08 išdavė pažymėjimą, kad L. Pavlovska mokėsi pas jį ir gali savarankiškai fotografuoti.

1872–1873 m. turėjo trijų aparatų ateljė Vilniuje Didžiojoje g., Gimnazijos name, prie piešimo mokyklos (leidimas Nr. 1641 išduotas 1872.04.29).

Šlioma PERELMANAS, Geršos s.

1882–1887 m. veikė dviejų aparatų fotoateljė Vilniuje, Sokolovskio name, Vokiečių g. (leidimas Nr. 6608 išduotas 1882.12.10). Fotoateljė vedėjas buvo F. Martini. Pardavė fotoateljė F. Martini (leidimas Nr. 4394 išduotas 1887.09.17).

Ivanas PETROVAS, Ivano s.

Imperatoriškiosios akademijos dailininkas, Vilniaus progimnazijos piešimo mokytojas.

Vilniuje 1864 m. Senienų muziejuje atidarė “Rusų fotografiją” muziejaus daiktams fotografuoti (leidimas išduotas 1864 m. rugsėjo mėn.), 1865–1867 m. ten pat veikė portretų ateljė (leidimas Nr. 50 išduotas 1865.01.05). 1867.11.21 atsisakė fotoateljė ir grąžino leidimą.

Šachno PRIVALSKIS

1863.06.06 jo fotoateljė už Aušros Vartų, Aušros Vartų g., Berkenbergo name, laikinai uždaryta, kol pateiks užstatą. 1863–1876 m. kartu su Rathke atidarė ateljė (leidimas Nr. 4672 išduotas 1863.07.17). Perkėlė trijų aparatų fotoateljė iš proterejaus Homolickio namo Aušros Vartų g. į Rodkevičiaus namą Nr. 73/55 Didžiojoje g. (leidimas Nr. 1412 išduotas 1876.03.20), kur fotoateljė veikė iki Š. Privalskio mirties.

Gencelis PUMPIANAS (PUMPIANSKIS), Rafailo s.

Bialystoko fotografas. 1903 m. prašymas leisti atidaryti jo Bialystoko fotoateljė skyrių Vilniuje buvo atmestas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m. – po 1908 m. (leidimas Nr. 15959 išduotas 1905.10.10).

R

Mirijam RAPOPORT, Zelmano d.

G. 1875 m., jud. Vilniuje gyveno nuo 1896.07.10.

Vilniuje 1899–1902 m. ateljė “Mirijam” fotografavo žmones (leidimas Nr. 9254 išduotas 1899.08.25). Turėjo teisę fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 3676 išduotas 1902.03.19). Vietoje “Miriam” fotoateljė inž. Januševičiaus name, Vileikos g., pradėjo veikti E. Binkovičiaus ateljė (leidimas Nr. 11135 išduotas 1902.09.14).

Hermanas RATHKE

1863.06.05 kartu su kompanionu Š. Privalskiu prašė leidimo atidaryti fotoateljė, bet nepateikęs užstato savarankiško leidimo negavo. Vėliau nebeminimas.

ROZENSONAS

Dirbo Vilniuje prieš 1863 m. 1863.06.06 radus neleistinų nuotraukų duotas nurodymas uždaryti jo fotoateljė. 1863.08.20 jam buvo leista parduoti fotoateljė Didžiojoje g., Vienuolyno name, su aparatais ir medžiagomis L. R. Val.

Petras RUDZIANSKIS, Antano s.

1904.03.31 atmestas prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje. 1904 m. – po 1908 m. kartu su M. Kamenskiu atidarė ateljė Vilniuje, Lipskos name (leidimas Nr. 17409 išduotas 1904.10.07).

S

Icikas SEREBRINAS, Šliomos s.

1893–1904 m. vieno aparato ateljė veikė Vilniuje, Didžiojoje g., name Nr. 187 (leidimas Nr. 4560 išduotas 1893.06.03).

Sofija SEREBRINA

Mirus vyrui paaiškėjo, kad nėra seno leidimo ir ji paprašė išduoti naują. Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m.–po 1908 m. (leidimas Nr. 432 išduotas 1905.01.11). Fotoateljė vedėju buvo B. Zavelevas, kopijuotoju iki 1905.05 dirbo M. Zakas.

Ona SLENDZINSKA

Po J. Čechavičiaus mirties paveldėjo jo fotoateljė Botanikos sode; kadangi per pusę metų neišsirūpino naujo leidimo, 1888.11.26 buvo nubausta 25 rb bauda. Fotoateljė tvarkė kartu su vyru. 1888.09.16 išduotas leidimas Nr. 4267, bet įteiktas tik 1888.12.01, sumokėjus baudą. 1892 m.–po 1903 m. veikė fotoateljė Šiaudų g. (leidimas Nr. 8544 išduotas 1892.11.05).

Vasilijus SMIRNOVAS, Aleksandro s.

G. 1849 m., miest., kilęs iš Kalugos. Dirbo Polesės geležinkelyje šimtininku, vėliau kurį laiką raštininku šio geležinkelio valdyboje.

1905 m.–prieš 1908 m. galėjo fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 248 išduotas 1905.01.08). Dalį pelno žadėjo skirti Raudonajam Kryžiui.

Icikas SMORGONSKIS, Mejerio–Bencelio s.

G. 1864 m., miest., Vilniuje gyveno nuo 1885.12.13. Apie dvejus metus dirbo J. Goldo fotoateljė Didžiojoje g., Makarevičiaus name.

1899 m. – po 1903 m. galėjo laikyti fotoateljė ir buvo leista fotografuoti žmones visoje Vilniaus gubernijoje (leidimas Nr. 540 išduotas 1899.06.03).

Aleksandras STRAUSAS (STRAUZAS)

1876–1880 m. su kompanionu J. Bžozovskiu turėjo fotoateljė Šmidto name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 4910 išduotas 1876.09.13). Išsiskyręs su J.Bžozovskiu, gavo naują fotoateljė toje pačioje vietoje (leidimas Nr. 1097 išduotas 1880.02.27). Fotoateljė 16 metų dirbo J. Burbeklis. Po mirties fotoateljė paveldėjo žmona Kotryna.

Kotryna STRAUS

Adolfas STRUNEVIČIUS, Vincento s.

Bajoras.

1875–1878 m. kartu su Tėveliu turėjo keturių aparatų fotoateljė Šv. Dvasios vienuolyno name Nr. 10, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3039 išduotas 1875.10.09). 1878–1883 m. atskirai nuo Tėvelio turėjo dviejų aparatų fotoateljė Rodkevič name Nr. 73/55, Našlaičių g. (leidimas Nr. 4752 išduotas 1878.10.19). 1882 m. turėjo dvi fotoateljė: 1) Konciugovičiaus name, Pilies g. ir 2) Rodkevičiaus name, Didžiojoje g.; 1883 m. Vaškevičiaus name, Pilies g.

1884 m. ir 1885 m. suvestinėse neminimas. Spaustuvių inspektoriaus žiniomis (1886.07.01) Strunevičius jau daugiau kaip prieš dvejus metus uždarė fotoateljė, todėl senas leidimas nebegaliojo. 1886.06.21 grąžino 1878.10.19 išduotą leidimą Nr. 4752 ir prašė naujo leidimo atidaryti fotoateljė Soboro name, Didžiojoje g. Perkėlė dviejų aparatų fotoateljė iš Rodkevičiaus namo Nr. 73/55 į Soboro namą Nr. 12/9, irgi Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3666 išduotas 1886.07.10). 1898 m. minimas 1892.08.18 įraše Nr. 6503 ir 1896.12.10 įraše Nr. 9729 Didžiojoje g., Miesto name Nr. 10. 1908 m. žiniaraštyje nėra.

SUVOROVAS

1865–1867 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Aušros Vartų g., Homolickio name (leidimas Nr. 12285 išduotas 1865.10.04). 1867.08.03 leidimo buvusiai poručiko Suvorovo fotoateljė Homolickio name, Aušros Vartų g., prašė dail. I. Brandenburgas.

Ivanas SUVOROVAS, Moisiejaus s.

Turėjo 1866 m. leidimą fotografuoti žmones, bet seniai pametė. 1872–1878 m. buvo leista privačiai dirbti prie Observatorijos esančiame paviljone (leidimas Nr. 4084 išduotas 1872.11.16). Pakeitęs butą perkėlė fotoateljė į prelato Konciugovičiaus namą Didžiojoje g. (leidimas Nr. 34 išduotas 1878.01.04). 1879 m. fotoateljė veikė Makarevičiaus, 1882 m. ­ Kapitulos, 1883 m. ­ Konciugovičiaus name, Didžiojoje g. 1884 m. suvestinėje nėra. Neminimas ir vėliau. 1885.01.09 prašė VG pažymėjimo, kad laikydamas fotoateljė elgėsi nepriekaištingai. Tokio liudijimo jam reikėjo norint atidaryti fotoateljė kitur arba rūpinantis VR ministro leidimu fotografuoti visoje Rusijoje. Prašomą liudijimą gavo 1885.02.07.

Albertas SVEIKOVSKIS (SWIEYKOWSKI)

Vilniuje jo fotoateljė 1863.06.06 buvo laikinai uždaryta, kol pateiks užstatą. 1863.06.27 atidaryta. 1863–1865 m. veikė fotoateljė Vokiečių g., Šiškos name (leidimas Nr. 5046 išduotas 1863.07.24). 1864.03.06 revizorius Šachovskojus nustatė, kad knygas veda vokiškai ir siūlė nubausti 5 rb bauda. 1865 m. pabaigoje arba 1866 m. pradžioje išvyko iš Vilniaus. 1867.11.07 turėjo ateljė Tuloje.

Š

Vulfas ŠEFTELIS, Šolomo s.

Į Vilniu vėl atvyko 1900.10.24. Fotografavo nuo 1879 m. Turėjo 1899.07.30 išduotą leidimą Nr. 8087 atidaryti ateljė Švenčionyse 1899–1901 m. Turėjo 1901.02.20 leidimą Nr. 1676 fotografuoti Svyriuose, o nuotraukas daryti Švenčionyse. Fotoateljė veikė Vilniuje 1902 m. – po 1903 m. (leidimas Nr. 700 išduotas 1902.01.15).

Dovydas ŠEREŠEVSKIS

Miest.

Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m. – po 1908 m. (leidimas Nr. 2499 išduotas 1905.02.16).

Stanislovas ŠLAJEVSKIS, Lvovo s.

Bajoras.

1879–1880 m. trijų aparatų ateljė veikė Vilniuje, Didžiojoje g., prelato Konciugevičiaus name (leidimas Nr. 6128 išduotas 1879.12.03).

T

Fotoateljė veikė Vilniuje 1865 m. (leidimas Nr. 50 išduotas 1865.01.25); 1865–1869 m. veikė ateljė Jurevičienės name (leidimas Nr. 10865 išduotas 1865.05.26); 1875–1878 m. kartu su A. Strunevičiumi turėjo keturių aparatų ateljė Didžiojoje g., Šv. Dvasios vienuolyno name (leidimas Nr. 3039 išduotas 1875.10.09); 1878–1879 m. veikė nuosava V. Tėvelio fotoateljė Šv. Dvasios vienuolyno name (leidimas Nr. 4753 išduotas 1878.10.19). 1879.08.23 V. Tėvelio fotoateljė jau buvo uždaryta ir F. Lopatinskis prašė leidimo atidaryti savo fotoateljė buvusios vietoje.

Ivanas TRUTNEVAS

1870 m. dviejų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje, prie Piešimo mokyklos, Gimnazijos kieme (leidimas Nr. 808 išduotas 1870.02.07). Pas jį dirbo laborantas ir padėjėjas. 1870.10.28 leidimą atidaryti fotoateljė, pirktą iš I.Trutnevo, gavo I. Bliumovičius, o 1871.05.28 ­ K. Chliudzinskis. 1872.04.29 leidimą atidaryti fotoateljė Gimnazijos name, prie Piešimo mokyklos, gavo L. Pavlovska. 1871 m., 1872 m. ir 1873 m. I. Trutnevo fotoateljė vis dar nurodoma spaustuvių stebėtojo sąrašuose, bet jos nėra Vilniaus policmeisterio pateikiamuose sąrašuose.

Leiba TURGELIS, Joselio s.

Miest.

1883.09.01 prašė leidimo atidaryti fotoateljė Vilniuje, pateikęs brolių Čižų atestatą, bet prašymas 1883.09.09 buvo atmestas. Kartu su J. Ergornu 1884–1887 m. turėjo ateljė Vilniuje, Didžiojoje g., Kotvičiaus name; fotoateljė atidaryta 1885.07.03. 1887.06.27 spaustuvių inspektorius pranešė, kad birželio mėnesį L. Turgelis dingo nežinia kur, nepalikęs savo bute jokių daiktų ir leidimo Nr. 7043. J. Ergornas fotografijos reikalų netvarkė ir niekada joje nebuvo. Fotoateljė laikoma uždaryta.

V

Liba Raša VAL

Fotoateljė veikė Vilniuje 1863–1869 m. (leidimas Nr. 5375 išduotas 1863.08.03). E. Rozensonas 1863.08.20 gavo leidimą parduoti savo uždarytą fotoateljė L. R. Val. 1864 m. revizorius Šachovskis, tikrindamas Vilniaus fotoateljė, L. R. Val ateljė rado didelę netvarką ir siūlė savininkę nubausti 5

rb bauda.

1869.11.01 L. R. Val fotoateljė jau buvo uždaryta.

Z

1866–1870 m. ­ Vilniaus observatorijos fotografas, apie 1866 m. fotografavo Vilnių.

Morduchas ZAKAS

Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m. – po 1908 m. (leidimas Nr. 6960 išduotas 1905.05.10).

Borisas ZAVELEVAS, Jakovo s.

G. 1871 m. 1904 buvo S. Serebrinos fotoateljė vedėjas.

Vitoldas ZAVISTOVSKIS, Jono Eduardo s.

pirko iš J. Hermanavičiaus.

Efromna ZEGER

Vilniaus miest.

1887.05.21 prašė leidimo trumpam atidaryti Vilniuje ferotipiją amerikietiškuoju metodu. 1887.06.01 prašymas atmestas. Vienerius metus galėjo fotografuoti žmones Ašmenoje, Lydoje, Eišiškėse ir dar dviejuose miesteliuose (leidimas Nr. 4763 išduotas 1887.09.24). 1888–1890 m. (leidimas Nr. 1263 išduotas 1888.03.24), 1890–1892 m. (leidimas Nr. 2069 išduotas 1890.03.30) turėjo dviejų aparatų ateljė Vilniuje. 1892 m. iš E. Zeger fotoateljė Didžiojoje g., Rodkevičiaus name (leidimas Nr. 2907 išduotas 1892.04.20), perėmė J.Goldas.

ZOVYNAS (SOVIEN)

Vilniuje gyveno nuo 1860 m.

1863 m. – prieš 1868 m. veikė ateljė Vilniuje, Trakų g.

Alytus

Icikas ABRAMOVIČIUS, Šimelio–Geršos s.

Gardino gub. ir apskr. Veliko–Berestovičių miest., fotografas.

Dirbo Marijampolėje (leidimas Nr. 9384 išduotas 1891.06.28). Visoje Trakų apskr. fotografavo žmones (leidimas Nr. 3508 išduotas 1894.04.24).

Alytuje turėjo vieno aparato ateljė (leidimas Nr. 6752 išduotas 1894.08.16).

Ašmena

Žr. M. Gordonas Lydoje.

Morduchas SLIOZBERGAS

Ašmenos apskr., Naliboko miest., turėjo Minsko gub. leidimą.

Ašmenoje veikė vieno aparato ateljė (leidimas Nr. 279 išduotas 1895.01.12).

Feliksas VYSOCKIS, Adomo s.

G. 1880 m., Ašmenos miest., miesto seniūno sūnus, kat., 1899 m. baigė Vilniaus realinės mokyklos kursą. Metus studijavo Varšuvos Politechnikoje.

Ašmenoje veikė vieno aparato fotoateljė (leidimas Nr. 4545 išduotas 1901.05.07).

Birštonas

Nikodemas SILVANAVIČIUS

Akademikas.

Birštone 1883 m. vasarą kartu su Reingardu turėjo ateljė (leidimas Nr. 40341 išduotas 1883.06.04). Birštone fotografavo 1884 m. vasarą (leidimas Nr. 3725 išduotas 1884.06.30). 1885 m. vasarą ­ taip pat Birštone.

Dysna

G. 1866 m., Novoaleksandrovsko miest., mokėsi Novoaleksandrovsko mokykloje.

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 989 išduotas 1902.01.21), bet, atrodo, fotoateljė neatidarė.

Jerchimas BERENŠTEINAS

G. 1874 m.

Fotografavo Dysnoje (leidimas išduotas 1904.12.09).

Žr. F. Chžanovskis (Chzanovičius) Lydoje

DENHOFAS

Dysnos fotografas.

Jo įgaliotas Prūsijos pilietis Andreas Litscheris 1867.01.04 prašė grąžinti užstatą už fotoateljė. 1867.01.30 Dysnos ispravnikas patvirtino, kad fotoateljė uždaryta ir joje nedirbama.

Joselis EPŠTEINAS

Dysnos miest.

1904.06.01 prašė leidimo turėti fotoaparatą kaip mėgėjas ir įsipareigojo policijai nemokamai daryti arkliavagių ir kitų piktadarių nuotraukas. Vėliau paaiškino, kad nori fotografuoti ne kaip mėgėjas ir atidaryti fotoateljė. Leidimą gavo.

Gerka FIDELMANAS

Lepelio miest.

Žr. M. Gordonas Lydoje

Sofija GREKOVA, Nikolajaus d.

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu 1887–1889 m. (leidimas Nr. 1457 išduotas 1887 m. balandžio mėn.) Fotoateljė atidarė 1889.09.14. Uždaryta 1889.10.23. Paminėta 1894 m. ataskaitoje. (žr. I. Grekovas)

Ivanas GREKOVAS

Galėjo Vilniaus gubernijos ribose daryti įvairių vietovių, vaizdų, paminklų ir pan. nuotraukas (leidimas Nr. 3580 išduotas 1892.05.12).

JURKOVSKIS

1903.07.30 prašė leidimo fotografuoti Dysnoje.

Antanas NEIGEBRUNERIS, Teodoro s.

Fotografavo Dysnoje 1868 m. (leidimas Nr. 9421 išduotas 1868.09.13).

G. 1870 m., 172–o Lydos pėstininkų pulko leitenanto žmona, gyveno Lydoje, mokėjo fotografuoti.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 13745 išduotas 1902.11.15).

Moisiejus PERELŠTEINAS, Jelijos s.

Vitebsko fotografas, turėjo Vitebsko gub. leidimą fotografuoti Vitebsko gub. miesteliuose ir apskrityse.

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 9023 išduotas 1901.08.25).

Aleksandras PETROVAS

Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 3555 išduotas 1871.09.29). 1875 m. kovo mėn. išvažiavo į Kijevo gub., Berdyčevą, ir 1875 rugsėjo mėn. fotoateljė Dysnoje nebebuvo.

Nikolajus POVOZOVAS, Aleksandro s.

Fotoateljė veikė Dysnoje 1892–1894 m. (leidimas Nr. 5102 išduotas 1892.06.27). 1894 m. spalio mėn. Dysnoje veikė tik Grekovos fotoateljė.

Šimelis Morduchas ŠERAS, Leibos s.

G. 1876 m. arba 1878 m., Kauno gub., Novoaleksandrovsko apskr. Dusetų miest., jud. 1901.04.09 gyv. Daugpilyje, studijavo fotografiją. Prašė leidimo fotografuoti Dysnoje. 1901.07.25 prašymas atmestas.

1902.03.06 gyveno Dysnoje, turėjo Podolės gub. leidimą Nr. 6280, išduotą 1900.11.15, fotografuoti Bare, bet ten dėl konkurencijos nevažiavo. 1902.05.27 išvažiavo iš Dysnos į Vydžius, kur atidarė fotoateljė. Dysnoje fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 10553 išduotas 1902.09.03).

Druja

Abromas JOFFĖ, Movšės s.

G. 1862 m., miest.

1902.05.03 prašė leidimo atidaryti fotoateljė Drujoje ir fotografuoti visoje gubernijoje. Fotografavo Drujoje (leidimas Nr. 8710 išduotas 1902.07.15).

Zalmanas LEVENPOLIS, Joselio s.

Polocko miest., prieš paduodamas prašymą gyveno Polocke ir vertėsi smulkia prekyba.

Drujoje fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 12214 išduotas 1901.11.09), bet iki 1902.05.09 fotoateljė dar nebuvo atidaryta.

Hlyboka

BORETTI

1886.05.27 prašė leidimo fotoateljė Hlybokoje atidaryti, bet negavo atsakymo.

Izraelis Leizeris ŠADOVSKIS

Vitebsko gub. Lepelio miest., nuo 1885 m. gyveno Hlybokoje.

1895.02.10 prašymas fotoateljė Hlybokoje atidaryti atmestas 1895.05.25. Fotografavo Hlybokoje vienu aparatu (leidimas Nr. 11 išduotas 1898.01.02).

Lyda

Aleksandras BLOSFELDAS, Aleksandro s.

1899–1900 m. fotoateljė veikė Lydoje, Akmenų g., Rimšos name (leidimas Nr. 9 išduotas 1899.01.02). 1900.09.10 ateljė pardavė miestiečiui Perelmanui.

BRONŠTEINAS

Fotografavo Lydoje (leidimas Nr. 8527 išduotas 1905.06.07).

Girša CHAZANOVIČIUS

Lydos miest.

Fotografavo Lydoje 1892–1894 m. (leidimas Nr. 6200 išduotas 1892.08.06). Po 1894 m. neminima.

Fortunatas CHŽANOVSKIS (CHAŽANOVIČIUS), Jono s.

Bajoras.

1881.06.08 prašymas leisti sezono metu daryti nuotraukas Vilniaus gubernijoje ir visose jos apskrityse 1881.06.16 atmestas. 1881 m. pgl. 1881.07.14 gavo leidimą Nr. 3427 fotografuoti vienu aparatu Lydoje vasaros metu.

1882.05.10 prašė leidimo fotografuoti Dysnoje.

Pinchusas GOLDŠTEINAS, Arono s.

Atsargos karininkas, Gardino gub., Bielsko apskr. Semiatičių miest. Turėjo fotoateljė Bielske.

Fotoateljė veikė Lydoje 1897–1900 m. (leidimas Nr. 4774 išduotas 1897.05.20). 1900.01.25 grąžino leidimą Nr. 4774 ir grįžo į Bielską.

Mejeris GORDONAS, Jankelio s.

Vileikos apskr. Danilovičių miest.

Fotografavo Ašmenoje nuo 1875 m. (leidimas Nr. 1843 išduotas 1875.06.26). 1877 m. ir vėliau Ašmenoje neminimas. 1880.08.05 prašė leidimo atidaryti fotoateljė Dysnoje. 1886.01.07 Vilkaviškio fotografas prašė leidimo atidaryti dviejų aparatų fotoateljė Lydoje, kur jo ateljė veikė 1886–1890 m. (leidimas Nr. 770 išduotas 1886.02.07). Turėjo 1886.07.24 leidimą Nr. 4019 atidaryti Trakuose dviejų aparatų ateljė, bet atidaryta 1886 m. spalio mėn. ji veikė ne ilgiau kaip mėnesį.

Moškė Avrumas GURVICAS, Iciko s.

Voluinės gub. Rovno miest. ?mona Rozalija Gurvic.

G. 1870 m., 172–o Lydos pėstininkų pulko leitenanto žmona, gyv. Lydoje, mokėjo fotografuoti. Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 13745 išduotas 1902.11.15).

Napoleonas OKOLOVAS, Abrozijaus s.

Vilniaus apskr. bajoras, g. 1842 m., kat.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu 1869 m. (leidimas Nr. 4816 išduotas 1869.05.23).

Šaja PERELMANAS, Leizerio s.

Minsko miest., į Lydą atvykęs 1899 m. viduryje, pusantrų metų buvo A. Blosfeldo fotoateljė vedėjas. Fotoateljė pirko iš A. Blosfeldo.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 1471 išduotas 1901.02.20).

Fotografavo Lydoje (leidimas Nr. 701 išduotas 1880.02.05). 1893 m. Lydoje veikė tik Chazanovičiaus fotoateljė.

Morduchas TEVIANSKIS, Leibo s.

Slonimo miest., gyv. Lydoje.

Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 9907 išduotas 1901.01.19).

Aronas–Leiba VIDECKIS

Fotografavo Lydoje (leidimas Nr. 9656 išduotas 1904.06.11).

Naujasis Medilas

Bonifacijus JAKOVICKIS, Donato s.

G. 1869 m., Vilniaus gub., Vileikos apskr., Medilo valsčiaus valstietis, baigęs Naujojo Medilo mokyklą.

1903.10.20 prašė leidimo fotografuoti fotografijas ir vaizdus. Fotografavo Naujajame Medile (leidimas Nr. 1613 išduotas 1904.02.04).

Trakai

Žr. M. Gordonas Lydoje

J. KAPLANOVSKIS

Karaimas.

Turėjo 1869.08.16 leidimą fotografuoti dviem fotoaparatais. Fotoateljė veikė kelis mėnesius.

Chaimas PASYNKAS, Jochelio s.

Vilniaus miest.

Fotografavo dviem aparatais Trakuose 1875–1876 m. (leidimas Nr. 3519 išduotas 1875.11.13). 1876.08.19 prašė leidimo fotoateljė perkelti į Vilnių. 1880.02.27 prašė leidimo parduoti Trakuose uždarytos fotoateljė aparatus.

Smurgainys

Antanas KEVLIČIUS, Teofilio s.

G. 1866 m., kat., gyv. Vilniaus gub., Ašmenos apskr., Smurgainyse.

Fotografavo Smurgainyse (leidimas Nr. 3933 išduotas 1899.04.22).

Fotografavo Švenčionyse vienu aparatu (leidimas Nr. 9152 išduotas 1899.08.24).

Kalmanas FRUTKO

Fotografavo Švenčionyse (leidimas Nr. 7010 išduotas 1904.04.30).

KREMERIS

Dviejų aparatų ateljė veikė Švenčionyse 1875–1878 m. (leidimas Nr. 2812 išduotas 1875.09.27). 1878 m. vasaros pabaigoje išvyko ieškoti kitos vietos. 1879.02.16 gyveno Dochšicėje, prašė leidimo atidaryti fotoateljė Lydoje. 1879.03.01 prašymas atmestas.

Pinkas Icikas MULCAS, Srogo s.

Panevėžio miest.

1868–1870 m. fotoateljė veikė Švenčionyse, Vydžių g., Zalmano Skuto name (leidimas Nr. 4584 išduotas 1868.06.08).

Morduchajus PAPIRNAS

žr. Abramovičius Alytuj.

Ruvinas CALIS

Fotografavo Varėnoje 1904 m. (leidimas Nr. 9710 išduotas 1904.06.10).

Girša Beras FELDMANAS

Pasvalio miest., fotografas.

Turėjo KG 1893.07.20 leidimą Nr. 843 fotografuoti Šiauliuose be teisės vykti kitur. Varėnoje vieno sezono metu atidarė fotoateljė fotografuoti žmones ir grupes (leidimas Nr. 3140 išduotas 1894.04.12).

Vileika

G. 1875.01.01, valstietis, kat., lenkas. Nuo 1902.06.19 gyveno Suvalkuose, Peterburbo g., Fridmano name. Fotografijos mokėsi Daugpilyje.

Fotografavo Vileikoje 1902–1903 m. (leidimas Nr. 10555 išduotas 1902.09.03).

KACENBOGENAS

Fotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 5930 išduotas 1905.04.21).

Joselis KAGANAS, Chimo–Pinchaus s.

Fotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 734 išduotas 1899.01.22). Vėliau, 1901.01.28, Minsko gub., Naugarduko apskr. Liubnos miest., gyv. Šiauliuose nuo 1899.12.07, prašė leidimo fotoateljė Ašmenoje atidaryti. Prašymas 1901.04.19 atmestas. Kauno gub. rašte 1901.03.25 nurodyta, kad jo psichika kiek sutrikusi.

Morduchas ŠEINMANAS, Dovydo s.

G. 1877 m.

Fotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 9391 išduotas 1903.06.03).

Žiežmariai

Ana Elcha CYGAN, Morducho d.

Fotografavo Žiezmariuose (leidimas Nr. 2047 išduotas 1904.02.10). Vyras 1904 m. rugsėjo mėn. prašė leidimo fotografuoti Šeduvoje.

Fotografai, turėję teisę fotografuoti visoje gubernijoje, nenurodant pagrindinės vetovės

Nochimas KOVARSKIS

Adutiškio miest., gyveno Vilniuje, Uosto g., Reformatų sinodo name.

1903.06.10 išduotas leidimas Nr. 9820, kuriame leidžiama fotografuoti vietoves. 1908.01.01 neminimas.

Antanas KUNDANAS (KUPCATAS), Adomo s.

Leista fotografuoti žmones Vilniaus gub. (leidimas Nr. 2873 išduotas 1902.09.03).

Georgijus PAPURO–GRINCEVIČIUS, Alekso s.

Kaimo mokyklos mokytojas, gyveno Ašmenos apskr., Smurgainyse.

Leidžiama fotografuoti Vilniaus gub. be teisės fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 7380 išduotas 1904.05.22).

Samuilas RYMŠO (RYMŠANAS)

Leidžiama fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 9235 išduotas 1903.07.05). Leidimas išsiųstas 1903.06.05, bet 1903.08.18 dar nebuvo jo gavęs.

Šmuelis ŠERAS, Jankelio s.

Gyveno Smurgainyse.

Leidžiama fotografuoti gub. vietoves (leidimas Nr. 9649 išduotas 1903.06.06).

Tomas DUBROVSKIS

Vileikos apskr., Kriaginino valstietis. Varšuvos fotografijos draugijos narys.

Leista fotografuoti Vilniaus gub. (leidimas Nr. 9822 išduotas 1903.06.10).

Fotografai mėgėjai

Juozapas ANDRIUŠKEVIČIUS, Adomo s.

Tarnavo Vilniaus policijos valdybos skyriaus viršininku.

Antanas DAUNORAVIČIUS

Kolegijos sekretorius, Kauno gub. dvarininkas.

Leidžiama fotografuoti be teisės pardavinėti nuotraukas (leidimas Nr. 1790 išduotas 1890.04.13).

Jonas GAIKOVIČIUS, Juozapo s.

Bajoras, gyv. Vilniuje, Aleksandro g., Ceiberio name.

Leidžiama fotografuoti Vilniaus gub. žmones, bet ne vietoves (leidimas Nr. 7684 išduotas 1898.08.08).

Julijonas JAKUBOVSKIS

Kunigas, Imp. laisvosios ekonomikos draugijos narys bendradarbis.

1884.09.24 prašymas leisti užsiiminėti fotografija moksliškais tikslais atmestas.

Nikolajus KREICERIS

Leidžiama fotografuoti be teisės pardavinėti nuotraukas (leidimas Nr. 418 išduotas 1894.02.10).

Kazimieras MACIEJEVSKIS, Jemeljano s.

Leidžiama fotografuoti be teisės pardavinėti nuotraukas (leidimas Nr. 5669 išduotas 1891.09.16).

MALACHOVSKIS

Inžinierius, leitenantas.

1863 m. rugpjūčio mėn. per VP pareiškė VG, kad turi fotografijos prietaisų, bet, nesuradęs naujai išleistose taisyklėse įstatymo mėgėjams, prašo leisti jam užsiiminėti fotografija.

Vilniaus gubernatorius rašte Nr. 5389, išduotame 1863.08.08, paliepia užantspauduoti Malachovskio fotografijos prietaisus ir gauti jo pasižadėjimą, kad jų nenaudos be leidimo. Fotografija galės

1864 m. kovo mėn. revizoriaus Šachovskio ir vėliau neminimas.

Jakovas POTAPOVAS, Mifejaus s.

Tomsko gub. miest. Atvykęs tarnybon į Vilnių 1895.04.26 prašė leidimo toliau fotografuoti. Jam leidžiama (leidimas Nr. 3270 išduotas 1895.05.10).

Jemeljanas ROUBA, Jono s.

1894.04.01 prašė leidimo vasaros sezono mėnesiais su visa fotografijos įranga keliauti po Vilniaus gub., fotografuoti apskrities miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Leidžiama fotografuoti vieną vasarą (leidimas Nr. 3995 išduotas 1894.05.16). 1894.10.05 prašo leidimo kitiems metams ir, atrodo, jį gauna.

Georgijus STANOVSKIS, Eduardo s.

Švenčionyse turėjo mėgėjišką fotoateljė. ?r. Švenčionys.

Julijus ZALKINDAS

Leidžiama fotografuoti kaip mėgėjui Vilniaus ir apylinkių vaizdus be teisės juos pardavinėti (leidimas Nr. 5311 išduotas 1893.06.22).

Literatūra

1 Fotografijos istorijos apžvalga pateikiama pagal: ????????????????? ???????. ?.?????????. 1902. T. XXXVI.

2 Podczaszyński. Kronika sztuk i przemyslu // Gazeta Warszawska. 1853. Nr. 2. S. 2-3.

3 Bulhak J. O pierwszych fotografach wileńskich z XIX wieku // Fotograf Polski. 1939. Nr. 3/4. (Taip pat buvo atskiras šio straipsnio atspaudas: Jan Bulhak. O pierwszych fotografach wileńskich z XIX wieku. Wilno, 1939.)

4 Uzięblo L. Ś.p. Alexander Wladyslaw Strauss (Nieco notat z epoki) // Tygodnik Ilustrowany. 1879. Nr. 9. S. 107;

Uzięblo L. J. Czechowicz. Polski Slownik Biograficzny. IV. Kraków, 1939. S. 311.

5 Snieæko A. Fleury Stanislaw Filiber // Polski Slownik Biograficzny. VII. Kraków, 1948-1958. S. 37-38.

6 Andruszkiewicz J. Józef Czechowicz ­ fotograf XIX-wiecznego Wilna // L. Slendziński. Pamiętnik Wystawy. Warszawa, 1977.

7 Junevičius D. Juozapas Čechavičius, Vilniaus dainius // Šiaurės Atėnai. 1995. Nr. 14. P. 9;

Junevičius D. Vilniaus fotografas Jozefas Czechoviczius // Baltos lankos. 1995. Nr. 6.

8 Juodakis V. Fotografijos istorijos Lietuvoje bruožai iki 1940 m. // Disertacija kandidato laipsniui gauti.

9 Juodakis V. Lietuvos fotografijos istorija. 1854-1940. V., 1996.

10 Strazdas J. Kaip aš tapau fotografu // Kultūros barai. 1968. Nr. 2. P. 55.

11 Janulaitis K. Vienas iš pirmųjų // Kultūros barai. 1976. Nr. 3. P. 57.

12 Kita vertus, ir Vilniaus fotografijos įmonės galėjo turėti įtakos kai kuriems minėtiems miestams. J. Kozinskio darbe apie Krokuvos fotografijos istoriją nurodoma, kad 1860 m. Vienoje fotografijos meną studijavęs krokuvietis A. Šubertas sukilimui pralaimėjus aplankė moderniai įrengtas fotografijos ateljė Varšuvoje ir Vilniuje, o taip pat Austrijoje (žr. kitą išnašą).

13 Zdęarski W. Historia fotografii warszawskiej. W., 1974;

Koziński J. Fotografia krakowska w latach 1840-1914. Kraków, 1978;

Mossakowska W. Walery Rzewuski. W., 1981;

Mossakowska W. Początki fotografii w Warszawie (1839-1863). W., 1994.

(Abiejuose pastaruosiuose darbuose yra išsami, kruopščiai parengta bibliografija.)

14 Budrytė Z. Lietuvos fotografų darbai. XIX a. - 1915 // Katalogas. V., 1985.

15 LVIA. F. 378. BS 1903. B. 3.

16 ?????? ???????????, ???????????, ???????????… ? ?. ????? ??????????? ? ??????? ?????????????? ??????? ? 1-??? ?????? 1898 ?. ?????, 1897;

??????…1-??? ?????? 1908 ?. ?????????? ? ?????? ?? 1907 ?. ?????, 1908.

17 Merkys V. Lietuvos poligrafijos įmonės 1795-1915 m. // Spauda ir spaustuvės. Iš lietuvių kultūros istorijos. V., 1972. T. 7. P. 142-249.

(Norisi atkreipti dėmesį, kad nuo šio darbo pasirodymo pasikeitė LVIA Vilniaus gubernatoriaus kanceliarijos fondo bylų signatūros.)

18 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 2-5.

19 Raštuose ši pavardė rašoma labai skirtingai. Pats fotografas pasirašydavo "Sovien".

20 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 3.

21 Ten pat, l. 5.

22 Ypatingų pavedimų valdininko majoro Nožino 1863.06.27 raportas Nr. 382 Vilniaus gubernatoriui. LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 44-46.

23 Ten pat, l. 48-50, 85-93.

24 Ten pat, l. 58, 282, 283, 285, 289-291.

25 Ten pat, l. 110, 192, 193.

26 Ten pat, l. 116, 217, 218, 232, 233.

27 Ten pat, l. 315-318, 331.

28 Ten pat, l. 300-303.

29 Ten pat, l. 353-356, 358, 362.

30 Ten pat, l. 371-373, 377, 378.

31 LVIA. F. 378. 1866 BS. B. 185. L. 1.

LVIA. F. 380. A. 33. B. 10. L. 41.

32 LVIA. F. 378. 1866 BS. B. 185. L. 51-53.

33 Žr., pvz., 1868.06.08 Vilniaus gubernatoriaus nurodymą Nr. 5769 Švenčionių ispravnikui. LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. L. 89.

34 1868.07.16 cirkuliaras Nr. 2726. - LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. L. 115-117.

35 Ypatingų pavedimų valdininko Morenco sudarytas sąrašas. f. 380, ap. 25, b. 525, l. 132-133.

36 LVIA. F. 380. A. 27. B. 15. L. 35.

37 Ten pat, l. 117, 118.

38 LVIA. F. 380. A. 31. B. 10. L. 254.

39 LVIA. F. 380. A. 45. B. 457. L. 153, 168.

40 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 298.

41 LVIA. F. 380. A. 42. B. 216. L. 54.

42 ??????? ????????? ????????. 1904. ? 103 ?. ?. 465. Cituojama pagal: LVIA. F. 1010. A. 1. B. 246. L. 19.

43 LVIA. F. 1010. A. 1. B. 246. L. 11, 21.

44 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 341, 342.

45 LVIA. F. 380. A. 24. B. 275. L. 5, 6, 17.

46 Ten pat, l. 63-65, 76, 77, 255, 256; A. 25. B. 525. L. 78, 82, 134.

47 LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. L. 18, 21, 62, 102, 107.

48 Ten pat, l. 146, 185.

49 LVIA. F. 380. A. 26. B. 271. L. 37, 38, 56, 57.

50 Ten pat, l. 103, 106, 107, 163, 180.

51 LVIA. F. 380. A. 28. B. 16. L. 204, 209; A. 32. B. 27. L. 6.

52 LVIA. F. 380. A. 32. B. 27. L. 5.

53 LVIA. F. 380. A. 33. B. 10. L. 5, 104; A. 34. B. 25. L. 3, 4.

54 Ten pat, l. 83, 104, 105.

55 LVIA. F. 380. A. 37. B. 172. L. 36; A. 33. B. 10. L. 131.

56 Ten pat, l. 59-140.

57 LVIA. F. 380. A. 43. B. 371. L. 1, 5.

58 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 60, 67, 68; A. 41. B. 166. L. 65, 66; A. 42. B. 216. L. 48, 76.

59 LVIA. F. 380. A. 51. B. 841. L. 10, 11, 16.

60 Ten pat, l. 30, 31.

61 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 31.

62 LVIA. F. 380. A. 54. B. 583. L. 51.

63 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 5, 8, 9.

64 LVIA. F. 380. A. 55. B. 616. L. 25, 29, 30.

65 LVIA. F. 380. A. 60. B. 992. L. 32, 33.

66 LVIA. F. 380. A. 61. B. 1011. L. 86, 87, 89.

67 Originalas yra Lenkijos Bialystoko Slendzinskių galerijos archyve.

68 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 27, 33.

69 LVIA. F. 380. A. 31. B. 10. L. 381.

70 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 4.

71 LVIA. F. 380. A. 52. B. 567. L. 9.

72 Ten pat, l. 11.

73 LVIA. F. 380. A. 58. B. 953. L. 4.

74 Ten pat, l. 3.

75 LVIA. F. 380. A. 54. B. 583. L. 21, 23, 25.

76 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 73. Tame pačiame prašyme A. Daukša taip pat įsipareigojo vesti atskirą albumą, kuriame eilės tvarka bus klijuojamos sunumeruotos nuotraukos.

77 Ten pat, l. 75.

78 LVIA. F. 380. A. 59. B. 1176. L. 17.

79 Ten pat, l. 14, 20.

80 Ten pat, l. 19.

81 Plačiau apie tai rašyta: Leszek Taborski. Tyburcy Chodęko ­ XIX-wieczny fotograf z Łomæy // Dagerotyp. Nr. 2. Materialy do historii fotografii. W., 1994.

82 LVIA. F. 380. A. 58. B. 593. L. 96.

83 Ten pat, l. 24.

84 LVIA. F. 380. A. 59. B. 1176. L. 27.

85 Ten pat, l. 27.

86 Ten pat, l. 41.

87 LVIA. F. 380. A. 60. B. 992. L. 14, 15, 18.

88 Ten pat, l. 89.

89 Ten pat, l. 88-92.

90 N. Ostankovičiaus nuotraukos ir įspūdžiai iš kelionės po Lietuvą publikuoti: ?.?????????? ???????? ?? ?????. (??????? ???????)// ???????????? ???????. 1907, ???????. T. CVII. C. 586-612. (MAB bibliotekoje sis straipsnis yra atskirai.)

91 1906.05.07 Vilniaus karinės apygardos štabo raštas Nr. 606 Vilniaus gubernatoriui. LVIA. F. 380. A. 64. B. 27. L. 214.

92 LVIA. F. 380. A. 64. B. 27. L. 217.

93 LVIA. F. 380. A. 62. B. 12. L. b.n.

94 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 222, 223.

95 Ten pat, l. 233.

96 LVIA. F. 380. A. 41. B. 166. L. 121, 122.

97 LVIA. F. 380. A. 47. B. 633. L. 52, 53.

98 LVIA. F. 380. A. 48. B. 632. L. 36, 37.

99 LVIA. F. 380. A. 50. B. 731. L. 4, 5.

100 Ten pat, l. 10, 15, 16.

101 LVIA. F. 380. A. 51. B. 841. L. 1, 4.

102 LVIA. F. 380. A. 62. B. 12. L. 60.

103 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 153, 159.

104 LVIA. F. 380. A. 47. B. 633. L. 172-174; A. 48. B. 632. L. 4, 6, 16.

105 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 193.

106 LVIA. F. 380. A. 26. B. 271. L. 127.

107 LVIA. F. 380. A. 27. B. 15. L. 6, 10.

108 LVIA. F. 380. A. 39. B. 135. L. 220.

109 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 118.

110 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 27.

111 LVIA. F. 380. A. 37. B. 172. L. 191.

112 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 37, 55.

113 LVIA. F. 380. A. 46. B. 457. L. 51.

114 Pastaba "neradau" reiškia, kad kelis kartus atidžiai peržiūrėjus fondo apyrašą nepavyko rasti tokios bylos.

115 Vienas leidimus gavusių fotografų sąrašas yra byloje 467, l. 2.

116 Pastaba "nėra LVIA" reiškia, kad byla yra fondo apyraše, bet prie jos yra nuoroda "vybylo".

117 1868 m. užstatus pateikusių fotografų sąrašas yra byloje 525, l. 132, 133.