Vilniaus universiteto biblioteka įkurta 1570 m. Jos pagrindą sudarė
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto bei Vilniaus
vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus knygų rinkiniai. Universiteto biblioteką papildė ir
Vilniaus vyskupo bei Vilniaus universiteto steigėjo Valerijono Protasevičiaus testamentu
paliktos keletas tūkstančių knygų, daugelio to meto Lietuvos bažnyčios hierarchų
bei didžiųjų krašto magnatų dovanoti knygų rinkiniai. Ilgainiui bibliotekoje buvo
sukaupta daug retų spaudinių. Nuo 1965 m. Vilniaus universiteto biblioteka yra
Jungtinių Tautų organizacijos ir jos padalinių depozitinė biblioteka, ji gauna ir
UNESCO dokumentus. Dabar bibliotekoje saugoma 5,3 milijono spaudinių.Retų spaudinių
skyriuje yra apie180 tūkstančių didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės vertės
spaudinių, išleistų iki 1800 metų: 313 inkunabulų, 1650 paleotipų, žymių Vakarų
Europos leidėjų - Aldų, Elzevierų, Plantinų - leidinių,
didžiausias Lietuvoje senųjų lietuviškų knygų rinkinys. Čia saugomas kartografijos
fondas iš daugiau kaip 1000 senųjų atlasų ir 10 tūkstančių žemėlapių, sudarytų
žymiausių XVI-XVIII a. pasaulio kartografų. Jame yra ir Vilniaus
universiteto profesoriaus Joachimo Lelewelio kartografijos kolekcija.
Rankraščių skyriuje saugoma per 226 tūkstančius XIII-XX a. dokumentų
įvairiomis pasaulio kalbomis. Viena didžiausių rankraščių fondo dalių -
senojo Vilniaus universiteto ir jo profesorių asmeniniai archyvai. Mokslo raidą Lietuvos
Didžiojoje Kunigaikštystėje rodo traktatų ir mokslo darbų rinkinys. Rankraščių
skyriuje yra ir specialiųjų rankraščių rinkinių bei kolekcijų: meno kūrinių,
architektūros planų, pergamentų, gaidų, autografų, fotografijų ir kt. Pergamentų
kolekcijos rankraščiai įdomūs ne tik dėl turinio, bet ir dėl įvairių vaško
antspaudų. Autografų kolekcijoje yra Victoro Hugo, Voltaire’o, Pierre’o Jeano
Beranger ir kitų žymių žmonių autografų.
Puoselėjant senų bibliotekų tradicijas, kolekcionuoti ir dailės kūriniai. Grafikos
darbai Vilniaus universiteto bibliotekoje renkami ir saugomi nuo XIX a.
pradžios, kai 1805 m. Vilniaus universitete buvo atidaryta Raižybos katedra
ir įkurtas Graviūrų kabinetas. Dabar ši unikali bibliotekos fondo dalis, kurioje yra
apie 73 tūkstančius darbų, saugoma Grafikos kabinete. Jame yra ir ekslibrisų rinkinys
- Lietuvos, Lenkijos ir kitų kraštų knygų ženklai, sukurti XIX amžiaus
antroje pusėje.
Universiteto bibliotekos padalinys yra ir muziejus, kuriame sukaupta Lietuvos
istorinės grafikos, medalių ir ordinų rinkinių. Ypač vertinga muziejaus numizmatikos
kolekcija, kurios pasididžiavimas - 1930 m. rastas Vilniaus
lobis: 50 kg sidabrinių XII-XIV a. lydinių. Muziejuje saugoma
ir senųjų observatorijos teleskopų, gaublių, Vilniaus universiteto ikonografinė
medžiaga.
Šiame kompaktiniame diske pateikiami reikšmingiausi Vilniaus universiteto bibliotekos
fonduose esantys spaudiniai, rankraščiai, grafikos darbai ir kiti eksponatai. Dėkojame
UNESCO, finansavusiai šį projektą.
Birutė Butkevičienė
Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė
|