Sidebar

Labas! Jus sveikina pirmasis „Mokslo atvirukas“ – VU bendruomenei skirta skiltis atvirojo mokslo tema. Gimęs tarptautinę atvirosios prieigos savaitę (spalio 19–25 d.), „Mokslo atvirukas“ jus aplankys kiekvieną metų laiką. O pirmasis žmogus, su kuriuo „Mokslo atvirukas“ susitiko, yra Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. dr. Edita Sužiedėlienė. VU virtualioje bibliotekoje radę įspūdingą skaičių mokslininkės publikacijų, pasiekiamų per atvirąją prieigą, pasidomėjome:

Kokiame kontekste pirmą kartą sužinojote apie atvirąją prieigą (AP)? Kaip tai pakeitė Jūsų mokslinę veiklą?

50508813306 eb35c78f60 oSu atvirosios prieigos nuostatomis teko artimiau susipažinti 2013 m., kai pradėjau dirbti Lietuvos mokslo tarybos gamtos ir technikos mokslų komitete. 2012 m. liepos 7 d. Europos Komisijai paskelbus „Rekomendacijas dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir informacijos išsaugojimo“, Lietuva pradėjo pirmuosius žingsnius AP rekomendacijų įgyvendinimo link. 2016 m. LMT parengė gaires dėl atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų, kurios buvo įtvirtintos teisės aktu. Kaip ir kiekvieno VU mokslininko gyvenime, AP nuostatų įgyvendinimas tampa kasdienio mokslinio gyvenimo dalimi.

Kokios priežastys lemia, ar Jūsų publikacija bus pasiekiama per atvirąją prieigą?

Svarbiausi kriterijai yra publikuojamų mokslo darbų kokybė ir paties publikavimo proceso, ypač recenzavimo, kokybė, o atvirosios prieigos pasirinkimą lemia keletas veiksnių: publikavimo finansavimo galimybės, itin greitas atvėrimas ir prieiga prie AP publikacijų, jų didesnis matomumas ir cituojamumas.
Matau, kaip AP galimybės motyvuoja jaunuosius tyrėjus – greitas jų mokslo darbų pastebėjimas ir vertinimas pasaulio mokslo bendruomenėje svarbus renkantis tolesnę mokslinę karjerą, mokslinių tyrimų kryptį, įsitraukiant į tarptautinį bendradarbiavimą.

Ką asmeniškai vertinate kaip didžiausius atvirosios prieigos privalumus?

Vienareikšmiškai, AP užtikrina greitesnį mokslinės informacijos prieinamumą, žinomumą, mokslinių žinių „apykaitą“, greitesnį generuojamų žinių kokybės ir poveikio vertinimą. Tai tampa kritiškai svarbu žinant šiandien labai dinamiškai besivystantį mokslo žinių lauką ir veiksmingai sprendžiant globalius visuomenės iššūkius, pvz., COVID-19 pandemijos problemas, kur esama didžiulio poreikio panaudoti dideliais kiekiais generuojamus prieinamus mokslinius duomenis.

Ką patartumėte VU bendruomenės nariams, norintiems publikuoti savo mokslo produkciją?

Norėčiau paskatinti visokeriopai siekti didesnio ir greitesnio mokslinių darbų matomumo, ypač tarptautiniu mastu – tai svarbu ne tik patiems tyrėjams, bet kartu ir VU mokslo potencialo įvertinimui ir pripažinimui.

Dėkojame mokslo prorektorei prof. Dr. Editai Sužiedėlienei už pokalbį.

 

Europos horizontas

 

Europos sąjungos finansavimo programa Horizontas 2020

Europos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa Horizontas 2020 skaičiuoja paskutinius mėnesius – ateinančiais metais jį pakeis Europos horizontas. Kokie pokyčiai laukia mokslininkų ir tyrėjų? „Atvirasis mokslas bus modus operandi“, teigia vienas programos kūrėjų, Europos komisijos atvirojo mokslo skyriaus vadovas Konstantinos Glinos. Siekiant užtikrinti greitesnę mokslo sklaidą ir viešosiomis lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų prieinamumą visuomenei, mokslinės publikacijos ir mokslinių tyrimų duomenys bus dar atviresni.

 

Auksinis atvirosios prieigos kelias

Horizontas 2020 palaikė žaliąjį atvirosios prieigos kelią – priimtą publikuoti rankraštį įkelti į institucines talpyklas (pvz., eLABa) ir po leidėjo nustatyto 6–24 mėnesių embargo laikotarpio padaryti viešai prieinamu. Tokiu būdu autorius gali pasidalinti publikacija su kolegomis ir visuomene nepatirdamas finansinių išlaidų, bet prarasdamas 6, 12 ar net daugiau mėnesių brangaus laiko.

Europos horizonto programos finansuotų publikacijų autoriai turės išlaikyti pakankamai turtinių autoriaus teisių į publikacijas, kad galėtų iš karto jas atverti visuomenei. Reikalavimus įgyvendinti padės auksinis atvirosios prieigos kelias – sumokėjus straipsnio apdorojimo mokestį (angl. article processing charge, APC), publikacijai suteikiama atvirojo turinio licencija (CC BY ar pan.), ji publikavimo dieną tampa viešai prieinama leidėjo tinklalapyje ir autoriaus pasirinktose talpyklose. Žaliasis atvirosios prieigos kelias (saviarchyvavimas) galimas, jei su leidėju pasirašyta sutartis palieka teisę autoriui publikaciją laiku įkelti į institucinę talpyklą ir nustatyti jai atvirosios prieigos sąlygas.

 

Grynieji atvirosios prieigos žurnalai

Prisitaikydami prie naujų mokslo leidybos tendencijų, leidėjai siūlo galimybę suteikti atvirąją prieigą prie mokslo publikacijų tradiciniuose prenumeruojamuose žurnaluose – už didesnį straipsnio apdorojimo mokestį (APC), palyginus su tame pačiame žurnale publikuojamais neatvirais straipsniais. Toks žurnalas, kuriame publikuojami ir atvirosios prieigos, ir tik už mokestį skaitomi straipsniai, vadinamas mišriosios prieigos (angl. hybrid). Svarbu atkreipti dėmesį, kad Europos horizonto programoje publikacijoms mišriosios prieigos žurnaluose APC finansuojamas nebus.

Europos horizonto programos kūrėjai publikuoti straipsnius rekomenduoja grynuosiuose atvirosios prieigos žurnaluose, įtrauktuose į DOAJ sąrašą, taip pat 2021 metų pradžioje pradėsiančioje veikti „Open Research Europe“ – Europos komisijos palaikomoje nemokamoje recenzuojamoje publikavimo platformoje.

 

Pirmenybė atviriems duomenims

Vienas ryškiausių pokyčių laukia mokslinių tyrimų duomenų valdymo srityje: šiuo metu Horizonto 2020 programoje finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys įprastai yra uždari, neviešinami, juos tik skatinama atverti. O Europos horizonto programoje mokslinių tyrimų duomenys privalės būti atviri, nebent tai pažeistų kitų asmenų teises į atvaizdą, privatumą ar išduotų komercinę paslaptį. 

Duomenų atvėrimas padeda spręsti mokslinių tyrimų atkuriamumo (angl. reproducibility) krizę ir sumažina kaštus – tyrėjai reikalingus duomenų rinkinius gali rasti talpyklose nekartodami ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio duomenų rinkimo proceso. Dėl to Europos horizonte griežtės reikalavimai duomenų valdymui – skiriant finansavimą pirmenybė bus teikiama tyrėjams, planuojantiems pakartotinai naudoti (angl. reuse) jau surinktus duomenų rinkinius. Naujų duomenų rinkimas išsamiai pagrindus tyrimo aktualumą ir unikalumą taip pat bus finansuojamas; sukurtas rinkinys privalės būti viešai prieinamas ir paženklintas atvirojo turinio licencija.

 

Pokyčiai trumpai

 

 

Horizontas 2020

Europos horizontas

Atviroji prieiga prie publikacijos (leidėjo versijos arba priimto rankraščio)

Po 6-24 mėn. embargo laikotarpio

(žaliasis atvirosios prieigos kelias, saviarchyvavimas)

Leidėjo tinklalapyje – publikavimo dieną.

(auksinis atvirosios prieigos kelias)

Institucinėje talpykloje (saviarchyvavimas) be embargo laikotarpio

Straipsnio apdorojimo mokestis (APC)

Finansuojamas mišriosios prieigos (angl. hybrid) ir grynuosiuose atvirosios prieigos žurnaluose

Finansuojamas tik grynuosiuose atvirosios prieigos žurnaluose

Mokslinių tyrimų duomenys

Skatinamas, bet ne privalomas duomenų atvirumas

Privalomas duomenų atvirumas, išskyrus kai tai pažeidžia kitų asmenų teises.

 

Kaip pasiruošti pokyčiams?

Į klausimą, kaip būsimiems Europos horizonto pokyčiams turėtų pasiruošti tyrėjų ir mokslininkų bendruomenė, Europos komisijos atvirojo mokslo skyriaus vadovas Konstantinos Glinos teigė, kad ypatingo pasiruošimo nereikia – tik skirti dėmesio mokslinių tyrimų duomenų valdymui (cit. „Be data literate!“).

Mokslinių tyrimų duomenų valdymo ir atvirosios prieigos klausimais mokymus rengia ir individualiai konsultuoja Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos ir duomenų skyriaus informacijos vadybininkės – kviečiame siųsti klausimus elektroniniu paštu ar susitikti gyvai užpildžius mokslinių tyrimų duomenų valdymoatvirosios prieigos konsultacijų užsakymo formas.

Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją parengė Eglė Juodė

 

6 patarimai, vedantys geresnio mokslinių tyrimų duomenų valdymo link

 

WhatIsDP DigitalPreservationSvarbi kiekvieno tyrimo dalis yra duomenų, kuriais bus paremtos tyrimo išvados bei įžvalgos, kaupimas ir priežiūra. Šiame straipsnelyje pateiksime keletą patarimų, padėsiančių Jums nuo pat pirmųjų dienų tinkamai pasirūpinti Jūsų tyrimo sukuriamais duomenimis.

Ką turime galvoje kalbėdami apie mokslinių tyrimų duomenis?

Cituojant Europos Tarybos pateikiamą oficialų apibūdinimą, “mokslinių tyrimų duomenys – skaitmeniniai dokumentai, išskyrus mokslines publikacijas, kurie yra renkami ar rengiami vykdant mokslinių tyrimų veiklą ir yra naudojami kaip įrodymai mokslinių tyrimų procese arba yra mokslinės bendruomenės visuotinai pripažinti būtinais mokslinių tyrimų išvadoms ir rezultatams patvirtinti” (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, II skyrius, 2 straipsnis, 9 paragrafas).

Kas yra mokslinių tyrimų duomenų valdymas?

Mokslinių tyrimų duomenų valdymas yra viskas, ką darome su mokslinių tyrimų duomenimis. Apačioje pateikiamoje schemoje vaizduojama mokslinių tyrimų duomenų valdymo etapų seka:

grafa AP

Šia seka remsimės ir teikdami patarimus.

Tekste panaudota iliustracija: www.digitalbevaring.dk, CC BY

2020-10-22

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos