Vykdydami mokslinius tyrimus, Vilniaus universiteto darbuotojai ir studentai privalo laikytis Universiteto nustatytų mokslinių tyrimų duomenų valdymo principų. Mokslinių tyrimų duomenys – tai bet kurių mokslo šakų ir krypčių duomenys arba jų rinkiniai ir kita su moksliniais tyrimais susijusi informacija. Jais remiantis formuluojama argumentacija ar grindžiama ir tikrinama teorija. Į mokslinių tyrimų duomenų apibrėžimą įeina:
- garso/vaizdo juostelės,
- skaitmeninių objektų rinkiniai, gauti ar sukurti mokslinių tyrimų proceso metu,
- programinės įrangos turinys (įvesties/išvesties duomenys, sistemos veikimo stebėsena, išeities kodas, schemos),
- duomenų failai,
- duomenų bazių turinys (vaizdo/garso įrašai, tekstiniai failai, iliustracijos),
- skaitiniai/aprašomieji dokumentai,
- laboratoriniai ar kiti tam tikros srities užrašai,
- metodologijos ir darbų sekos,
- modeliai, algoritmai, scenarijai,
- fotografijos, filmai,
- klausimynai, transkriptai, kodų suvestinės,
- pateiktys, artefaktai, mėginiai, pavyzdžiai,
- standartinės operacinės procedūros ir protokolai,
- bandymų rezultatai ir pan.
Mokslinių tyrimų duomenų valdymas reiškia mokslinių duomenų ir susijusių aprašomųjų metaduomenų kūrimą, saugojimą ir dalijimąsi jais siekiant išsaugoti duomenų tinkamumą ir patikimumą, atsižvelgiant į konfidencialumo ir duomenų apsaugos problemas visą duomenų naudojimo laikotarpį. Mokslinių tyrimų duomenų valdymas vyksta viso mokslinio tyrimo proceso metu, pradedant tyrimo planavimo etapu iki mokslinių tyrimų duomenų atrankos ir baigiant teikimu ilgalaikiam saugojimui tyrimui pasibaigus. Detalesnė informacija gali būti teikiama susitikimų metu, kurie inicijuojami užpildant mokslinių tyrimų duomenų valdymo konsultacijų užsakymo formą.
Duomenų valdymą Lietuvoje reglamentuojantys dokumentai
| Vilniaus universitetas |
|
Vilniaus universiteto Mokslinių tyrimų duomenų valdymo gairės (patvirtintos Vilniaus universiteto senato 2016 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. S-2016-9-3) Svarbiausi aspektai:
|
| Lietuvos mokslo taryba |
|
Lietuvos mokslo taryba 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. VIII-2 patvirtino Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Svarbiausi aspektai:
|
| Horizontas 2020 |
|
Europos Komisija 2017 m. kovo 21 d. paskelbė Guidelines to the Rules on Open Access to Scientific Publications and Open Access to Research Data in Horizon 2020. Svarbiausi aspektai:
|
| Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas MIDAS |
|
Mokslinių tyrimų duomenų tvarkymo Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinėje sistemoje MIDAS taisyklės (patvirtintos Vilniaus universiteto rektoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. R-168) Svarbiausi aspektai:
|
|
Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinės sistemos nuostatai (patvirtinti Vilniaus universiteto rektorius 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. R-423). |
|
Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai (patvirtinti Vilniaus universiteto rektoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. R-50). |
Pagrindinių akademinių leidėjų nuostatos mokslo tyrimo duomenų atžvilgiu
|
Leidėjas |
Svarbiausi duomenų valdymo politikos aspektai |
|
Palaiko mokslinių tyrimų duomenų valdymą bei duomenų atvirumą, taikant minimalius pakartotinio naudojimo apribojimus ir siūlo autoriams pateikti mokslinių tyrimų duomenis kartu su straipsnio rankraščiu. |
|
|
PLOS žurnaluose publikuojami moksliniai straipsniai turi būti pagrįsti atvirai prieinamais duomenimis. Visi duomenys ir susiję metaduomenys, kuriais grindžiamos rankraštyje pateiktos išvados, turi būti deponuojami atitinkamoje viešojoje talpykloje, nebent duomenys pateikiami kaip straipsnio dalis. Duomenims turėtų būti taikoma CC BY arba mažiau ribojanti licencija. |
|
|
Springer žurnalai taiko 4 tipų duomenų politiką:
Nature žurnalai taiko trečio tipo duomenų politiką. Teikdami rankraštį, autoriai privalo įkelti duomenis į patikimą talpyklą, priešingu atveju rankraštis net nebus recenzuojamas. |
|
|
Mokslinių tyrimų duomenys privalo būti deponuoti patikimoje talpykloje, o publikacijoje turi būti įrašytas identifikacijos numeris arba konkretus prieigos adresas. Po straipsnio publikavimo privalo būti prieinami visi duomenys ir informacija, reikalingi publikacijos išvadoms suprasti, įvertinti ir išplėsti. |
|
|
Straipsnių autoriai skatinami dalytis savo tyrimų duomenimis, įskaitant, bet neapsiribojant: neapdorotus duomenis, apdorotus duomenis, programinę įrangą, algoritmus, protokolus, metodus, medžiagas. Taikoma vieną iš šių standartizuotų duomenų bendrinimo politikų:
|
Duomenų valdymo planavimas
Tinkamas duomenų valdymo planavimas:
- padeda sutelkti dėmesį į išteklius ir finansavimo poreikį;
- padeda „išgryninti“ asmeninius ir institucinius vaidmenis bei atsakomybes;
- padeda nustatyti faktorius, galinčius turėti įtakos duomenų atvėrimui.
Mokslinį tyrimą individualiai arba grupėje atliekantys tyrėjai, prieš pradedami vykdyti tyrimą, turi sudaryti mokslinių tyrimų duomenų valdymo planą. Duomenų valdymo planas – projekto pradžioje parengtas dokumentas, kuriame nurodoma, kas bus daroma projekto metu ir jam pasibaigus, kad duomenys būtų kaupiami saugiai ir patikimai; kaip ir kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui; kokius teisinius, etinius ar saugumo iššūkius galėtų kelti duomenų atvėrimas ir kaip į šiuos iššūkius bus reaguojama. Duomenų valdymo planai turi būti rengiami laikantis remiančios institucijos, kuriai jie teikiami, reikalavimų.
Pagal Lietuvos mokslo tarybos Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairių V skyriaus, 21–22 punktus, „Projekto, kurio metu bus kaupiami duomenys, vykdytojai paraiškoje pateikia duomenų valdymo planą. Duomenų valdymo planas projekto eigoje gali būti tikslinamas. Duomenų valdymo planui įgyvendinti projekto laikotarpiu patiriamos išlaidos gali būti dengiamos Tarybos finansuojamų projektų lėšomis ir numatomos projekto išlaidų sąmatoje.“
| Duomenų valdymo planų rengimas | Duomenų valdymo įkainojimas |
| Reikalavimai duomenų valdymo planams gali skirtis, priklausomai nuo institucijos, todėl juos rekomenduojama rengti pagal konkrečios remiančios institucijos nurodytas duomenų valdymo plano gaires. | Išlaidos, būtinos mokslinių tyrimų duomenų valdymo planams įgyvendinti, gali būti dengiamos remiančių institucijų ar kitų šaltinių lėšomis. Priklausomai nuo duomenų valdymo planuose įvardytų veiklų, gali skirtis numatomų išlaidų dydis. |
|
Duomenų valdymo planus skirtus LMT ir (ar) Vilniaus universiteto projektams galima greitai ir patogiai parengti naudojantis VU bibliotekos sukurta programėle DVP Vedlys (reikalingas prisijungimas prie VU intraneto) arba rankiniu būdu pritaikant LMT DVP šabloną. Kitoms institucijoms skirtus mokslinių tyrimų duomenų valdymo planus galima rengti naudojantis nemokamomis internetinėmis priemonėmis DMPonline (Europa, anglų k.) ir DMPTool (JAV, anglų k.). Vis dėlto, rekomenduojame nepamiršti pasitikrinti konkrečios remiančios institucijos ar projekto reikalavimų. |
Mokslinių tyrimų duomenų valdymo išlaidų sąmatą galima parengti naudojantis nemokama internetine priemone Curation Costs Exchange (anglų k.), sukurta 4C konsorciumo apimančio 13 kultūrinių institucijų iš įvairių Europos šalių. |
Papildomi šaltiniai:
Jungtinės Karalystės Duomenų Tarnybos (UK Data Service) duomenų valdymo įkainojimo priemonė (anglų k.)
Duomenų tvarkymas
Tinkamas duomenų tvarkymas:
- užtikrina duomenų saugumą,
- padeda išvengti duomenų praradimo,
- aiškus ir detalus duomenų aprašymas sudaro sąlygas duomenis tinkamai interpretuoti, jei prie jų grįžtama po pertraukos arba jei jie naudojami pakartotinai kitų asmenų.
Mokslinių tyrimų duomenys turi būti saugomi MIDAS, jeigu remianti institucija ar kitas šaltinis nenustato kitaip. Mokslinius tyrimus individualiai arba grupėje atliekantys tyrėjai vykdo mokslinių tyrimų duomenų, teikiamų saugoti MIDAS, atranką.
| MIDAS | |
| Patogus duomenų tvarkymas |
Pagrindiniai funkcionalumai:
|
| Užtikrintas duomenų saugumas |
Pagrindiniai funkcionalumai:
|
| Naudojimosi instrukcija ir vadovas |
Dokumentavimas ir metaduomenys
Mokslinių tyrimų duomenys MIDAS turi būti aprašyti pateikiant pakankamai informacijos, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti.
Metaduomenų standartai
Pagrindinis MIDAS saugoti teikiamų duomenų metaduomenų formatas yra Europos Sąjungos valstybėms narėms rekomenduojamas standartinis CERIF (angl. Common European Research Information Format). MIDAS saugoti teikiamiems mokslinių tyrimų duomenims aprašyti leidžiama naudoti ir kitus metaduomenų formatus: CIF (angl. Crystallographic Information File), Dublin Core (angl. Dublin Core Metadata). Biomedicininiams duomenims aprašyti naudojamas DICOM (angl. Digital Imaging and Communications in Medicine) formatas.
FAIR duomenų principai
Sėkmingam mokslinių tyrimų duomenų valdymui ir ilgalaikiam saugojimui turi būti taikomi FAIR duomenų principai (angl. FAIR Data Principles: Findable, Accessible, Interoperable, Reusable). FAIR duomenų komponentai: prieinami (surandami), pasiekiami, užtikrinantys sąveikumą, pakartotinai panaudojami ir atkuriami. FAIR duomenų principų taikymas mokslinių tyrimų duomenims yra pagrindinė sąlyga duomenų ekosistemos tobulinimui.
FAIR duomenų komponentai yra sudedamoji mokslinių tyrimų duomenų ir jų metaduomenų valdymo ir atvėrimo proceso dalis, būtini mokslinių tyrimų duomenų skaidrumui ir atkuriamumui užtikrinti.
Duomenų publikavimas
Duomenų viešinimas
Atviroji prieiga prie duomenų:
- užtikrina finansuojančių šaltinių ar kitų suinteresuotų šalių reikalavimų laikymąsi,
- didina mokslinių tyrimų rezultatų cituojamamumą ir tyrėjų, universiteto, šalies matomumą,
- plečia tarpdisciplininio, tarptautinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su verslu galimybes,
- padeda užtikrinti skaidrių ir patikimų mokslinių tyrimų rezultatų gavimą.
MIDAS saugomus mokslinių tyrimų duomenis ir (arba) jų metaduomenis tyrėjai gali publikuoti (viešinti). Mokslinių tyrimų duomenys atvirai prieinami, išskyrus atvejus, kai:
- duomenis ketinama panaudoti komercinimo ar pramonės vystymo tikslais,
- duomenų atvėrimas nesuderinamas su konfidencialumo reikalavimais,
- duomenų atvėrimas prieštarautų asmens duomenų apsaugos reikalavimams,
- duomenų atvėrimas trukdytų pasiekti tyrime numatytų tikslų,
- yra kitų teisėtų priežasčių neatverti duomenų.
Skaitmeninių objektų identifikatorius (DOI)
Publikuotiems mokslinių tyrimų duomenims rekomenduojama suteikti unikalius skaitmeninių objektų identifikatorius, taikyti atvirojo turinio licencijas ir sieti juos su atitinkamais mokslinių tyrimų rezultatais (publikacijomis, daktaro disertacijomis ar kt.). Unikalus skaitmeninis identifikatorius – DOI (angl. Digital Object Identifier) – suteikiamas per MIDAS publikuotiems objektams. Tai nekintantis objekto vardas, naudojamas objektui identifikuoti skaitmeninėje erdvėje. DOI yra nepriklausomas nuo objekto vietos ir aprašo, kur tas objektas ar informacija apie jį gali būti rasta internete. Informacija apie tą objektą gali kisti, tačiau DOI vardas nekis. DOI naudojamas cituojant duomenis.
Duomenų citavimas
Mokslinių tyrimų duomenų citavimo stilius priklauso nuo to, koks stilius naudojamas visame darbe (publikacijoje).
Pagrindiniai duomenų (duomenų rinkinių) citavimo elementai:
- Autorius: kiekvieno asmens arba organizacinio vieneto, atsakingo už duomenų rinkinio sukūrimą, vardas (-ai).
- Paskelbimo data: metai, kuriais duomenų rinkinys buvo paskelbtas ar platinamas.
- Pavadinimas: pilnas (tikslus) duomenų rinkinio pavadinimas, įskaitant leidimą arba versijos numerį, jei taikytina.
- Leidėjas ir (arba) platintojas: organizacinis subjektas, kuris leidžia duomenų rinkinį kaupti, rinkti, publikuoti ir (arba) platinti.
- Nuoroda arba identifikatorius: žiniatinklio adresas arba unikalus, nuolatinis identifikatorius, naudojamas duomenų rinkinio nustatymui (pvz., DOI).
Kaip papildoma informacija gali būti pateikta duomenų rinkinio versija ir šaltinio tipas.
Pavyzdžiai:
Petrauskas, Petras; ir Jonauskas, Jonas. Žvaigždžių dulkės, 2017. Vilnius: MIDAS. doi:10.3886/ICPSR07325 – pagal MLA stilių.
Petrauskas, P., Jonauskas, J. (2017). Žvaigždžių dulkės. Vilnius: MIDAS. doi:10.3886/ICPSR07325 – pagal APA stilių.
Kita naudinga informacija:
Terminija
|
Terminas |
Apibūdinimas |
| Atvirieji duomenys (angl. open data) | Duomenys, kuriuos galima laisvai naudoti ir platinti su sąlyga, kad bus nurodomas duomenų šaltinis (jei tokia sąlyga taikoma). |
| Atvirojo turinio licencija | Autorių turtinių teisių subjektų ir visuomenės susitarimas, apibrėžiantis sąlygas, kurių laikantis autorių turtinių teisių subjektai suteikia galimybę kitiems asmenims naudotis kūriniais. |
| Atvirosios prieigos talpykla (angl. open access repository) | Techninė infrastruktūra, kurioje saugomos ir atveriamos mokslo publikacijos ir (ar) su jomis susiję ar atskirai pateikti mokslinių tyrimų duomenys, kartu pateikiant metaduomenis. Talpyklos gali būti nacionalinės, institucinės, teminės ar specializuotos. |
| CERIF (angl. Common European Research Information Format) | Metaduomenų standartas, kurį ES rekomenduoja savo valstybėms narėms aprašant informaciją apie mokslinių tyrimų veiklą. Taip pat naudojamas duomenų rinkinių metaduomenų aprašymui. Tai pagrindinis MIDAS saugoti teikiamų mokslinių tyrimų duomenų metaduomenų formatas. |
| CERIF metaduomenų elementai | Pagrindiniai CERIF metaduomenų elementai: Bendra informacija (Tyrimo pavadinimas, tyrimo pradžios data, tyrimo aprašymas; raktažodžiai, mokslo sritis ir kt.); Finansavimas; Asmenys; Organizacijos; Patentai; Metrika; Geografinė informacija; Infrastruktūra; Įranga; Paslauga; Licencijos; Publikacijos; Identifikatoriai. |
| CIF (angl. Crystallographic Information File) | Metaduomenų formatas, skirtas kristalografijos mokslinių tyrimų duomenims aprašyti. |
| DAMIS | MIDAS naudojama atvira mokslo infrastruktūra, skirta duomenų analizei atlikti. Įrankio paskirtis – sudaryti galimybę specializuotoje skaičiavimo poreikius atitinkančioje aplinkoje bendradarbiaujantiems mokslininkams ar jų grupėms atlikti pagrindinius duomenų analizės tyrimus (grupavimą, klasifikavimą ir kt.); vizualios analizės priemonėmis tirti daugiamačių duomenų projekcijas į plokštumą, duomenų grupavimąsi, duomenų panašumus, atskirų daugiamačių duomenų požymių įtaką ir tarpusavio priklausomybes; stebėti ir apdoroti vizualizacijos ar našiųjų skaičiavimų aplinkoje gautus tyrimų rezultatus. |
| DICOM (angl. Digital Imaging and Communications in Medicine) | Biomedicininiams duomenims aprašyti naudojamas DICOM formatas. |
| DOI (angl. Digital Object Identifier) | Unikalus, nekintantis skaitmeninis identifikacijos numeris, suteikiamas publikuotiems objektams. |
| Dublin Core | Metaduomenų standartas, skirtas įvairiems elektroniniams ištekliams aprašyti. Dublin Core standartą sudaro 15 elementų. |
| Dublin Core metaduomenų elementai | Pagrindiniai Dublin Core standarto metaduomenų elementai: Antraštė; Autorius arba kūrėjas; Dalykas ir reikšminiai žodžiai; Aprašymas (atvaizdavimas); Leidėjas; Bendradarbis; Data; El. ištekliaus rūšis; Formatas; El. ištekliaus identifikatorius; Šaltinis; Kalba; Ryšys; Apimtis ir teisių valdymas. |
| Duomenų valdymo planas (angl. data management plan) | Projekto metu parengtas duomenų kaupimo, saugojimo ir jų prieinamumo dokumentas, kuriame nurodoma, kas bus daroma projekto metu ir jam pasibaigus, kad duomenys būtų kaupiami saugiai ir patikimai; kaip ir kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui, jei tik nėra tam prieštaraujančių teisinių, etinių ar saugumo priežasčių. |
| FAIR duomenų principai (angl. FAIR data principles) | Mokslinių tyrimų duomenys, atitinkantys šiuos principus, yra prieinami (surandami), pasiekiami, užtikrinantys sąveikumą, pakartotinai panaudojami ir atkuriami (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable). |
| FTP (angl. File Transfer Protocol) | Failų perdavimo protokolas, leidžiantis apsikeisti bet kokio tipo failais be papildomo apdorojimo. |
| LITNET FEDI | Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo (LITNET), dar vadinamo elektroninių tapatybių federacija, autentifikavimo ir autorizacijos paslauga. |
| Metaduomenys (angl. metadata) | Struktūriškai apibrėžta informacija, kuri apibūdina, paaiškina dokumentą ar informacinį išteklių, nurodo jo buvimo vietą arba kitokiu būdu palengvina jo suradimą, naudojimą arba valdymą. Metaduomenys apibūdina, paaiškina duomenis. Pagrindiniai metaduomenų elementai: dokumento (kūrinio) antraštė, autorius ir jo darbovietė, tyrimo finansuotojas, publikavimo laikas ir vieta, šaltinio antraštė ir kt. |
| MIDAS | Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis saugoti mokslinių tyrimų duomenis ir didinti jų sklaidą bei prieinamumą. Pagrindiniai MIDAS uždaviniai yra centralizuotai tvarkyti mokslinių tyrimų duomenis ir kitą su moksliniais tyrimais susijusią informaciją ir kompiuterizuoti mokslinių tyrimo duomenų paiešką, teikimą ir analizę per vieningą prieigos tašką. |
| MIDAS administratorius | MIDAS tvarkytojo darbuotojas, atliekantis MIDAS dalies, susijusios su atitinkamo MIDAS tvarkytojo darbuotojų mokslinių tyrimų duomenimis ir kita su jais susijusia informacija, priežiūrą. |
| MIDAS Biomedicinos mokslinių tyrimų duomenų valdymo posistemės administratorius | MIDAS tvarkytojo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atsakingas už MIDAS Biomedicinos mokslinių tyrimų duomenų valdymo posistemės programinės įrangos ir MIDAS Biomedicinos duomenų surinkimo loginės duomenų bazės priežiūrą, atliekantis kitas jam priskirtas funkcijas, aprašytas MIDAS reglamentuojančiuose dokumentuose. |
| MIDAS išorinis portalas | Viešoji erdvė, visiems besidomintiems leidžianti be registracijos surasti ir peržiūrėti publikuotus mokslinių tyrimų duomenis ir (arba) jų metaduomenis. |
| MIDAS valdytojas ir pagrindinis tvarkytojas | Viešoji įstaiga Vilniaus universitetas. MIDAS valdytojo ir pagrindinio tvarkytojo funkcijos nurodytos MIDAS nuostatuose. |
| Kiti MIDAS tvarkytojai | Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos; Lietuvos mokslo ir studijų bei kitos mokslinius tyrimus atliekančios institucijos. |
| MIDAS vartotojai | Registruoti arba neregistruoti MIDAS paslaugų gavėjai (mokslo darbuotojai, tyrėjai, dėstytojai, studentai, klausytojai, mokslinių tyrimų duomenų kokybės vertinimo ir užtikrinimo ekspertai, kiti mokslo bei studijų sistemos dalyviai ir mokslinių tyrimų duomenimis suinteresuoti asmenys). |
| MIDAS vartotojo paskyra | Asmeninė vartotojo erdvė, suteikiama tik registruotiems MIDAS vartotojams. Registracija vyksta per Elektroninius valdžios vartus arba gavus MIDAS registruoto vartotojo pakvietimą. Mokslinių tyrimų duomenys, esantys MIDAS vartotojo paskyroje, nėra vieši. |
| MIDAS vidaus naudotojai | MIDAS valdytojo ir tvarkytojų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, turintys teisę naudotis MIDAS ištekliais numatytoms funkcijoms atlikti. |
| Mokslinių tyrimų duomenys (angl. research data) | Mokslinių tyrimų metu sukaupti ir (ar) gauti rezultatai, kurie gali būti pateikiami ir atveriami drauge su jais pagrįstomis publikacijomis arba laikomi talpyklose, prie kurių prieigą numato talpyklą administruojanti institucija. Duomenys turi turėti identifikatorių ir metaduomenis. |
| Mokslinių tyrimų duomenų tvarkymas | Bet kuris su mokslinių tyrimų duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, aprašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas arba taisymas), teikimas, publikavimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas arba kitoks veiksmas ar veiksmų derinys. |
| Mokslinių tyrimų duomenų valdymo planas | Žr. Duomenų valdymo planas. |
| OAI-PMH (angl. Open Archives Initiative Protocol for Metadata Harvesting) | Paskirstytų resursų duomenų mainų protokolas. |
| Pagrindinis tyrėjas | Asmuo, atsakingas už mokslinio tyrimo (projekto) įgyvendinimą. Jei mokslinį tyrimą atlieka asmenų grupė, jos nariai vadinami tyrėjais, kuriems vadovauja pagrindinis tyrėjas – grupės vadovas. |
| Remianti institucija ar kitas šaltinis | Moksliniam tyrimui vykdyti lėšas skiriantis ar kitaip remiantis subjektas. |
| Sinchronizavimo įrankis | Įrankis, diegiamas į vartotojo kompiuterį ir suteikiantis galimybę sinchronizuoti kompiuteryje esančius mokslinių tyrimų duomenis su mokslinių tyrimų duomenimis, esančiais MIDAS. |
|
Skaitmeninis objekto identifikatorius |
Žr. DOI. |
| Tyrėjas | Asmuo, vykdantis mokslinį tyrimą individualiai arba su grupe kitų tyrėjų. |
| UML (angl. Unified Modeling Language) | Universali modeliavimo kalba. |
| URL (angl. Uniform Resource Locator) | Universali šaltinio nuoroda. Dokumento arba failo internete adresas. |
| URN (angl. Uniform Resource Name) | Unifikuotas šaltinio vardas. Pastovus ir unikalus interneto dokumentų identifikatorius. |
| XML (angl. Extensible Markup Language) | Išplėstinė žymių kalba – duomenų formatas struktūrizuotų dokumentų keitimuisi tinkle. |
Talpyklos
| Tipas | Pavadinimas |
|
Duomenų talpyklų registrai |
re3data (Registry of Research Data Repositories) OpenAIRE (Open Access Infrastructure for Research in Europe) OpenDOAR (Directory of Open Access Repositories) |
|
Bendrosios |
|
|
Teminės |
|
|
Nacionalinės |
MIDAS Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas) NARCIS (DANS, Data Archivingand Networked Services) DataverseNL (DANS, Data Archiving and Networked Services) EASY (DANS, Data Archiving and Networked Services) |
| Institucinės |
DataDOI (Tartu universitetas) |
Mokymo(si) medžiaga
| Lietuvių kalba |
| KTU parengtas internetinis kursas Atviroji prieiga prie mokslo duomenų ir publikacijų |
| Open Knowledge Foundation elektroninis atvirųjų duomenų vadovėlis |
| Anglų kalba |
| Tarptautinės ekspertų komandos parengta metodinė priemonė Open Science Training Handbook |
| Šiaurės Karolinos Chapel Hill universiteto ir Edinburgo universiteto internetinis kursas Research Data Management and Sharing |
| Edinburgo universiteto internetinis kursas MANTRA |
| DataONE fondo metodinė medžiaga |
| Australijos nacionalinės mokslinių tyrimų duomenų tarnybos elektroniniai ištekliai |
| Internetinės svetainės Connected Researchers skaitmeninių mokslinės komunikacijos įrankių katalogas |
| Jungtinės Karalystės Skaitmeninės priežiūros centro (DCC) elektroniniai ištekliai |
Renginiai
|
Renginio data |
Renginio vieta |
Renginio pavadinimas |
|---|---|---|
| „DuoDi“ Duomenų dienos | ||
| 2019 m. lapkričio 27 d. | VU Komunikacijos fakultetas (Saulėtekio al. 9, 514-1 aud.) | „DuoDi“: duomenų diena VU Komunikacijos fakultete |
| 2019 m. balandžio 26 d. | VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (Vokiečių g. 10, Kompiuterių klasė, 105 kab.) |
„DuoDi“: duomenų dienos VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute
|
| 2018 m. gruodžio 3–13 d. | VU Chemijos ir geomokslų fakultetas (Chemijos institutas – Naugarduko g. 24, (K. Daukšo auditorija, 223) ir Geomokslų institutas – M. K. Čiurlionio g. 21/27 (Didžioji fakulteto auditorija, 214) | „DuoDi“: duomenų dienos VU Chemijos ir geomokslų fakultete |
| 2018 m. lapkričio 19–23 d. | VU Fizikos fakultetas (Saulėtekio al. 9, III rūmai, 207 aud.) | „DuoDi“ duomenų dienas VU Fizikos fakultete |
| 2018 m. gegužės 10 d. – birželio 7 d. | VU Gyvybės mokslų centras (Saulėtekio al. 7, R401–402 aud.) | „DuoDi“: duomenų dienos VU Gyvybės mokslų centre |
| Mokymai | ||
| 2019 m. lapkričio 22 d. | MKIC, Saulėtekio al. 5, A310 auditorija |
Bendrųjų gebėjimų mokymai Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantams |
| 2019 m. lapkričio 13 d. | MKIC, Saulėtekio al. 5, konferencijų salė | Bendrųjų gebėjimų mokymai doktorantams |
| Akcijos | ||
| 2017 m. spalio 1 d.– gruodžio 1 d. |
Vilniaus universitetas | „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“ |
| 2017 m. lapkričio 16– 23 d. |
Vilniaus universitetas | „MIDAS bičiulių dienos Vilniaus universitete“ |