Sidebar

Mokslometrija įvardijama kaip mokslo kryptis, kuri kiekybiniais metodais tiria mokslą. Vienas iš kiekybinių metodų, naudojamų tirti mokslą kaip informacijos procesą, yra bibliometrija.

Bibliometrinė analizė leidžia susidaryti nuomonę apie akademinės institucijos mokslo produkcijos apimtis, mokslinių  tyrimų įvairovę, cituojamumą.

Bibliometriniai rodikliai taikomi formaliame Lietuvos mokslo vertinime, kurį organizuoja ir vykdo Lietuvos Mokslo Taryba, pagal  Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentą (LR ŠMM 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 redakcija).

Bibliometriniai rodikliai padeda orientuotis ieškant kokybiškos mokslinės informacijos, taip pat nustatyti mokslinių tyrimų poveikį kitiems tyrimams. Pažymėtina, kad bibliometriniai rodikliai, kaip vienas iš kriterijų, naudojami sudarant universitetų reitingus.

Vertinant mokslinę veiklą remtis vien šiais rodikliais nepatartina, vertėtų atsižvelgti ir į kokybinį, ekspertinį vertinimą. Pasaulio akademinėje bendruomenėje vis daugiau rengiama iniciatyvų, skatinančių kokybiškiau vertinti mokslinius tyrimus, pavyzdžiui:

  • Leideno manifeste (angl. Leiden manifesto for research Metrics) skelbiami mokslinių tyrimų vertinimo principai įvardijami kaip gerosios praktikos žingsniai, siekiant kokybiškai vertinti mokslo produkciją.
  • Mokslinių tyrimų vertinimo deklaracijoje (angl. Declaration on Research Assessment, DORA) pateikiamos mokslinių tyrimų vertinimo rekomendacijos, kuriose raginama rečiau remtis žurnalo cituojamumo rodikliais ir atkreipti dėmesį ne tik į mokslo straipsnius, bet ir kitas mokslinių tyrimų publikavimo formas.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos