lt en

Neįtikėtinų istorijų paroda VU bibliotekoje: „O tempora! O mores!“

2017-05-31 iki 2017-11-17

Paroda veiks iki 2017 m. lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.)

Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei atidarė parodą „O tempora! O mores!“ („O laikai! O papročiai!“). Joje eksponuojami dar niekam nematyti senieji VU bibliotekos fondo dokumentai, nagrinėjantys žmogaus prigimtį ir elgesį. Parodos atidarymo metu taip pat pristatyta neseniai pasirodžiusi bibliotekos įdomybių knyga „Bibliotheca curiosa“, atspindinti ir parodoje rodomus dokumentus. Renginio svečiai taip pat buvo kviečiami pasiklausyti intriguojančios diskusijos apie nepavaldžius laikui žmogaus įpročius.

Atidarymo renginyje sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. Artūras Žukauskas. Susirinkusiems parodos svečiams jis akcentavo, kad universiteto tikslas pirmiausia yra audrinti vaizduotę. Tad ši paroda „O tempora! O mores!“ šią misiją ir vykdo. Cituodamas Alberto Einšteino mintis, kad vaizduotė yra visa ko pagrindas, rektorius palinkėjo, kad būtent tai, kartu su žiniomis, lankytojai ir parsineštų į savo namus.

Kokius neįprasto turinio senuosius dokumentus saugo VU biblioteka, atskleidė jos darbuotoja, o taip pat ir viena iš parodos rengėjų, Valentina Karpova-Čelkienė. Susirinkusiems ji pristatė parodą, kurioje galima susipažinti su XVI–XX a. pradžios dokumentais – knygomis, grafikos darbais ir rankraščiais apie skirtingų tautų tikėjimo, santuokinio ir kasdienio gyvenimo papročius.

Išskirtinis dėmesys – netinkamam žmonių elgesiui ir įpročiams: girtavimui, blogam auklėjimui, nedorybėms ir amoralumui, įvairioms bausmėms, taikytoms skirtinguose pasaulio kraštuose. Netrūksta parodoje ir dokumentų, liudijančių apie įvykusius stebuklingus išgijimus, būrimus, prietarus, ar net receptų ilgaamžiškumo eleksyrui pasigaminti.

Paroda „O tempora! O mores!“ yra tarsi tęsinys jau plėtojamos „Bibliotheca curiosa“ temos, kurią savaip atskleidžia ir naujausia bibliotekos išleista to paties pavadinimo knyga. Ją renginio metu pristatė viena šios knygų autorių – Sondra Rankelienė. Knygos pavadinimas puikiai atspindi ir paties leidinio turinį – tai, kas šiuolaikiniam žmogui atrodytų kaip kuriozai – pseudomokslinės žinios, keisčiausi faktai ir neįtikėtinos, net XVI a. siekiančios, istorijos.

Šioje knygoje skaitytojas ras dokumentų, tyrinėjančių klausimus, pvz., ar moteris yra žmogus, kaip gražiai numirti ir pasiruošti šiam gyvenimo momentui, taip pat knygų, „įrodančių“ raganų egzistavimą, tyrinėjančių raketų kūrimą, galės pamatyti, kaip atrodė kelių šimtmečių senumo medicinos vadovėliai (pvz., „Apsigimimų katalogas“).

Visa paroda tarsi nagrinėja vieną esminį klausimą, kas ir kaip lemia mūsų elgesį vienoje ar kitoje situacijoje? Kaip žmogaus elgesys keitėsi istoriškai ir kur glūdi mūsų papročių šaknys? Surasti atsakymus į šiuos ir panašius klausimus buvo bandoma ne tik pasitelkiant VU bibliotekoje saugomus dokumentus, bet ir leidžiantis į diskusijas su psichologe, VU dėstytoja prof. Laima Bulotaite, VU Orientalistikos centro direktoriumi dr. Vyčiu Siliumi ir teisininku, kriminologu, VU Teisės fakulteto dėstytoju doc. Gintautu Sakalausku. Diskusiją moderavo Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys.

Prof. Laimos Bulotaitės nuomone, nors ir gyvename kitame amžiuje, tačiau problemos nuo praėjusių laikų išlieka tos pačios. Visos naujovės – tai seniai atrastos tiesos. Profesorę nustebino senuosiuose dokumentuose užfiksuoti arabų gydytojo samprotavimai apie emocinės sveikatos poveikį fiziniams negalavimams, taip pat džiaugsmo, pykčio, baimės saikingumą. Anot L. Bulotaitės, dabartinėje visuomenėje ypač daug kalbama apie emocijų ryšį su ligomis. Šiais laikais tai tarsi atradimas, o senuosiuose dokumentuose apie tai rašoma jau nuo seno.

Diskusija neapsiėjo ir be visais laikais aktualios alkoholizmo temos, žmogaus polinkio nusikalsti. Analizuota, ką daryti, kad visuomenė keistųsi, atsisakytų žalingų ydų. Ar gali čia padėti bausmės, griežti ribojimai? Kur prasideda ir baigiasi žmogaus teisių ribos? Tačiau kalbant apie bausmes, anot kriminologo doc. Gintautas Sakalausko, mes vis tarsi tebegyvename raganų medžiojimo laikais – siekiame pagauti raganą ir ją nubausti. Nesistengiame suvokti realių priežasčių, iš kur ir kodėl ta „ragana“ atsirado. Norint pakeisti žmogaus polinkį į nusikaltimus ar į sveikatai žalingus įpročius, būtina rasti priežastis. Tiesiog bausmėmis, anot pašnekovo, mes nieko nepasieksime, nes ir tyrimai rodo, kad net pačios griežčiausios bausmės problemos neišsprendžia.

Diskusijoje filosofiškai pažvelgta ir į keistumo sampratą, „kitokį“ žmogų iš skirtingų kultūrų pozicijos. Anot dr. Vyčio Siliaus, kas keista ir neįprasta vienoje kultūroje, kitoje gali būti suvokiama kaip normalus reiškinys. Net jei kalbėtume apie paprasčiausius dalykus, pavyzdžiui, atvykėlį iš kitos šalies. V. Silius pasidalino patirtimi, kad net ir šiandien nuvažiavus į Kiniją, tenykščiams jis būtų keistas „baltaveidis, didžianosis“. Tačiau lygiai taip pat ne kartą yra girdėjęs ir Lietuvoje žmones iš rytų nepiktybiškai pavadinamus siauraakiais. Nieko nesiekiama įžeisti, tiesiog vieni kitiems atrodome kitokie ir keisti. Tad net ir parodoje eksponuojamus dokumentus, anot V. Siliaus, būtų įdomu panagrinėti iš kito požiūrio taško – ne kas juose aprašyta, bet kas juos aprašė, kokios asmenybės, kokiame kontekste.

Baigiant diskusiją, nors ir atsakyta į kai kuriuos klausimus, jų iškilo dar daugiau. Žmogus ir jo įpročiai, troškimai, ydos – neišsemiama tema. Tačiau bemaž visi diskusijos dalyviai sutiko, kad jei panaši diskusija būtų ir po šimto metų – joje susirinkusieji diskutuotų apie tas pačias žmogaus problemas.   

Maloniai kviečiame aplankyti parodą!

 

Informaciją pateikė Ramunė Gedvilaitė