lt en

Paroda „Ekslibrisai iš Antano Stravinsko (1927 – 2007) rinkinio“

2017-04-24 iki 2017-05-19

Paroda veikia VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3) iki gegužės 19 d.

Ši paroda yra skirta garbės kraštotyrininko, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, kalvystės tyrinėtojo, buvusio Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus pavaduotojo Antano Stravinsko 90-ies metų jubiliejui paminėti.

Antanas Stravinskas gimė 1927 m. balandžio 25 d. Rudžių kaime (Jurbarko raj.). Dviejų savaičių likusį našlaitį užaugino mamos sesuo – teta Ona Šteimantienė. 1940 m. baigė Pašaltuonio pradžios mokyklą, vėliau – Eržvilko vidurinę mokyklą, kurį laiką lankė ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1947 m. įstojo į dramos studiją prie Kauno valstybinio dramos teatro. 1949–1957 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Pažintis su Muziejaus direktoriumi Pauliumi Galaune, archeologu ir rašytoju Petru Tarasenka, kitais muziejininkais (tarp jų – su būsimąja žmona meno istorike Aldona Jakutyte) paskatino jį susidomėti kraštotyra, etnografija, liaudies menu. Todėl 1957 m. A. Stravinskas pradėjo studijuoti istoriją Vilniaus universitete. Visus penkerius studijų metus jis buvo kraštotyros būrelio vadovas (būrelį globojo vyr. dėstytojas V. Milius), dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje. 1962 m. apgynė diplominį darbą „Kalvystės amatas Lietuvoje XIX a. II p.–XX a. pr.“.

1962 m. A. Stravinskas tapo Kraštotyros draugijos pirmininko Vytauto Jakelaičio pavaduotoju. Pradžia buvo sunki, nes draugija dar tik kūrėsi – reikėjo parengti draugijos įstatus, darbo programas, suburti talkininkus, rūpintis lėšomis. Per devynerius darbo metus nuveikė daug prasmingų darbų: organizavo kultūros paminklų apsaugos ir kraštotyros darbų apžiūras, draugijos skyriams padėjo rengti kompleksines ekspedicijas po Lietuvą, buvo įkurta daug naujų visuomeninių muziejų, įvestos eksponatų apskaitos knygos, įsteigtas Kultūros paminklų apsaugos fondas, restauruoti D. Poškos baubliai ir kiti Lietuvos kultūros objektai. Nuo 1963 m. pradėti leisti tęstiniai straipsnių rinkiniai „Kraštotyra“. Kompleksinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga buvo naudojama lokalinėms monografijoms leisti. Pirmoji jų buvo „Zervynos“ (1964). Netrukus pasirodė „Ignalinos kraštas“ (1966), „Dieveniškės“ (1968), „Gaidės ir Rimšės apylinkės“ (1969), „Eržvilkas (1970), „Merkinė“ (1970), „Dubingiai“ (1971), „Kernavė“ (1972).

1971 m. A. Stravinskas pradėjo dirbti Vilniaus universiteto bibliotekoje direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. Daug dirbo komisijoje Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui paminėti, o kartu su fotografu Mečislovu Sakalausku sudarė fotografijų albumą „Vilniaus universiteto rūmai“ (1979). A. Stravinsko dėka į bibliotekos rankraštyną buvo perduoti muziejininkės Ievos Aleksienės, prof. Konrado Aleksos, kraštotyrininkių Elvyros, Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių, Adolfo Nezabitausko, kraštotyrininko Juozo Šliavo archyvai. Spaudoje rašė apie universiteto ir bibliotekos svečius, dovanas VU bibliotekai, prof. P. Dundulienės vadovaujamas ekspedicijas, kraštotyros darbų parodas, kalvių dienas ir muges, kultūros paminklų apsaugą, rengė ir leido nurodymus, kaip ekspedicijose rinkti kalvystės duomenis.

1982 m. pradėjo dirbti Vyriausioje enciklopedijų redakcijoje „Kultūros paminklų sąvado“ redakcijos vedėju. 1985–1991 m. dirbo Vaizdo ir garso dokumentų archyve Komplektavimo skyriaus vedėju. Nuo 1995 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.

A. Stravinskas parengė spaudai Č. Kontrimo knygą „Lietuvos geležiniai kryžiai“ (1991), buvo vienas „Lietuvių liaudies meno“ II tomo (mažoji architektūra, 1992) sudarytojų, leidinio „Kryždirbystė Lietuvoje“ (1998) vienas sudarytojų ir autorių.

Vadovaudamas kraštotyros veiklai, A. Stravinskas sugrįžo prie studijų metais pradėtos tyrinėti kalvystės temos, rinko medžiagą ir tapo vieninteliu istoriku, nuosekliai tyrinėjusiu kalvystės raidą Lietuvoje. Sukauptą unikalią medžiagą sudėjo į knygą „Lietuvos kalvystė“ (2004).

Paskelbė per 200 straipsnių apie knygnešius, vargonininkus, muzikantus, gimtojo Eržvilko apylinkių žmones. Didžioji A. Stravinsko darbų ir straipsnių dalis iki 1997 m., suregistruota Vilniaus universiteto bibliotekos ir Lietuvos kraštotyros draugijos sudarytoje darbų bibliografijoje.

A.Stravinskas mirė 2007 m. rugpjūčio 31 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje yra saugomas Antano Stravinsko asmens fondas (F260). Šį fondą sudaro A. Stravinsko tarnybinės ir visuomeninės veiklos dokumentai, moksliniai straipsniai, pranešimai, korespondencija, gausi ikonografija, surinkta medžiaga apie kalvystę Lietuvoje.

Vienas iš A. Stravinsko pomėgių buvo ekslibrisų kolekcionavimas. Jis yra sukaupęs apie 500 ekslibrisų, sukurtų Lietuvos ir užsienio autorių: Vinco ir Saulės Kisarauskų, Sauliaus Ikamo, Rimto ir Vijos Tarabildų, Gražinos Didelytės, Osvaldo Vytauto Virkau, Pauliaus Galaunės, Valentino Ajausko, Joanos Danutė Plikionytės–Bružienės, Antano Kmieliausko, Vytauto Jakšto, Vaclovo Kosciuškos, Savinijaus Katausko, Kazimiero Švainausko, Jono Klimansko, Kastyčio Juodikaičio, Antano Gedmino, Vladimiro Nesterenkos, Alfredo Gaudos, Raimundo Levandovskio ir kitų. Parodoje atsispindi tik maža ekslibrisų rinkinio dalis. Tai ekslibrisai, skirti A.Stravinskui, Vilniaus universiteto bibliotekai, įvairiems žymiems Lietuvos asmenims ir institucijoms.

Pagal spaudą parengė Evelina Padrėzaitė