lt en

Paroda „Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.)“

2018-05-29 iki 2018-06-15

Birželio 1 d. 14.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Galerijoje (Universiteto g. 3) bus atidaryta Krymo liaudies respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms skirta paroda „Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.)“.

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos. Vienas ekspozicijos fragmentas skirtas Lietuvos totoriams, dalyvavusiems tautinio išsivadavimo judėjimuose. Parodoje taip pat pristatomas Krymo totorių šviesuolis, iškilus švietimo, kultūros ir politikos veikėjas Ismailas Gasprinskis. Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Nizami Ibraimovas – privatus antikvaras, renkantis ir saugantis nuotraukas, atvirlaiškius, senovines knygas ir rankraščius, turinčius sąsajų su Krymo ir kitų tiurkų tautų istorija, kultūra bei religija. Antikvaro kolekcijoje apie 80–100 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo vertybių. N. Ibraimovas yra surengęs nemažai parodų, tarp jų „Bachčisarajus senuose atvirukuose“ (2011 m.), „Chaitarma. Krymo totorių menas“ (2014 m.), „Totoriai Rusijoje. XIX a. pab. – XX a. pradžios nuotraukų kolekcija“ (2017 m.) ir kt.

Parodos sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė. Parodos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Rengėjas – Vilniaus apskrities totorių bendruomenė ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, įgyvendindamas vidaus ir užsienio politiką, daugiau nei prieš 620 metų pakvietė totorius iš Aukso Ordos įsikurti LDK. Paskutinįjį Vytauto valdymo dešimtmetį totorių imigracija į Lietuvą buvo masiška, didžiąją jos dalį sudarė Krymo totoriai. Tuo metu Krymas iš emyrato tapo nuo Pavolgio Sarajaus nepriklausomu chanatu; anuomet tai buvo pagrindinis tarpusavio vaidų ir karų, sukrečiančių europinės dalies totorius, židinys.

Lietuvos totoriai per visus amžius neprarado ryšių su savo tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie totorių keliones į Stambulą, Krymą, Balkanų šalis ir Meką. Pasinaudodami tiurkų kalbos žiniomis šios etninės grupės atstovai garbingai tarnavo ir atstovavo juos priėmusios valstybės interesams. Lietuvos totoriai dažnai pasitarnaudavo dirbdami vertėjais valstybės kanceliarijoje arba pasiuntiniais pasiuntinybėse Osmanų Imperijoje ir Krymo Chanate. Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos ir 1831 m. bei 1863 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

Lietuvos totoriai nebuvo abejingi ir savo gentainių likimui kitose valstybėse. Galima paminėti daug iškilių Lietuvos totorių vardų, kurie 1918–1920 m. kovojo už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybę. Tai Matvėjus Sulkevičius, Aleksandras Achmatovičius, Iskanderas Talkovskis, Džemilis Aleksandrovičius, broliai Leonas ir Olgerdas Kričinskiai ir kiti.

Krymas buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų bei valstybių. Ne išimtis ir XX a. istorija. 1944 m. gegužės 18 d. įvyko masinis smurtinis Krymo autonominės respublikos totorių iškėlimas. Tik po 45 metų Krymo totorių deportacija SSSR buvo pripažinta neteisėta ir nusikalstama. Krymo autochtonų persekiojimas vyksta ir dabar – 2014 m. kovą teritorija aneksuojama Rusijos; ši veiksmą tarptautinė bendruomenė pasmerkia ir pripažįsta neteisėta.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo metais labai svarbu nepamiršti, kad tautinio atgimimo judėjimai nuolat vyksta daugelyje pasaulio regionų.

Paroda veikia VU bibliotekos Galerijoje (III a., Universiteto g. 3) iki birželio 15 d.

Naujieną pateikė S. Misiūnienė