lt en

Paroda „Laisvės niekas neatneš kaip dovanos“

2018-08-31

„Lietuviams nereikia aiškinti: Brangiausias palikimas – nešiojama širdyje, neišblės iš sąmonės. Vasario 16 d. aktas įpareigoja: laisvė, jos netekome - prisidėti, kad vėl gaustų laisvės varpas ir suplevėsuotų trispalvė. Laisvei turime skirti ir jėgas, ir lėšas, ir net, reikalui esant gyvybę. Dėkimės visi į bendrą darbą kuo kas išgalėdami. Laisvės niekas neatneš kaip dovaną...“

Lietuvos diplomatas Albertas Gerutis (1905–1985), 5-to dešimtmečio pabaiga.

Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vykstančioje, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje parodoje „Už visą auksą brangesnė laisvė!“ jau eksponuojami dokumentai, atspindintys svarbiausius valstybės kūrimo įvykius. Naujausia VU bibliotekos paroda „Laisvės niekas neatneš kaip dovanos“ norima pratęsti Lietuvos laisvės kelią per žmonių, kuriems rūpėjo Lietuvos laisvės idėja, patirtis, siekius ir darbą, ir parodyti, kaip nuo pirmojo laisvės paskelbimo iki Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. – tarpukariu, visą sovietinį laikotarpį, tremtyje, diasporoje ir čia, mūsų Lietuvos žemėje – gyvavo laisva mintis, kaip iš naujo atgimusi ji suspindėjo prie Televizijos bokšto ir parlamento Vilniuje, ir galiausiai buvo apginta bei išsaugota.

Parodos dokumentų pagrindas – lietuvių tautos dvasinė laikysena. Visuomenės veikėjai, savanoriai, partizanai, tremtiniai, diaspora, eiliniai piliečiai – nesvarbu, kas ir kur jie bebūtų, visi kūrė valstybę, nepamiršo Lietuvos, dirbo ir kovojo dėl Lietuvos laisvės. Tik visos tautos dėka Lietuva du kartus tapo nepriklausoma valstybe. Visa tai parodoje yra atskleidžiama per egodokumentus – asmeninio pobūdžio istorijos šaltinius: atsiminimus, dienoraščius, laiškus, liudijimus, asmens dokumentus. Šie vertingi eksponatai mena pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės užuomazgas ir jos paskelbimą, Lietuvos savanorių pasiaukojimą, tarpukario Lietuvą, Antrojo pasaulinio karo pradžią ir nepriklausomybės praradimą, partizanų kovą už Lietuvos laisvę, Sovietų okupaciją ir lietuvių tautos trėmimų į Sibirą siaubą, tautiečių pasitraukimą į Vakarus, Lietuvos Persitvarkymo sąjūdį ir 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

Parodoje galima pamatyti tarpukario Lietuvos advokato, buvusio tremtinio Zigmo Toliušio pokalbių užrašus su 1918 m. Nepriklausomybės akto signataru Petru Klimu, ekonomisto Petro Šalčiaus, Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos, profesoriaus Mykolo Romerio, generolo Stasio Raštikio, archeologės ir antropologės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, 1990 m. Nepriklausomybės akto signataro Česlovo Kudabos dienoraščius, pirmosios knygininkės Marijos Šlapelienės, vyskupo Justino Staugaičio, istoriko Zenono Ivinskio, diplomato Alberto Geručio ir kitų asmenų atsiminimus.

Eksponuojami išeivių inžinieriaus Algirdo Leono Nasvyčio, poeto Kazio Bradūno, filosofo Juozo Girniaus, tautos šauklio poeto Bernardo Brazdžionio, rašytojo, inžinieriaus, fiziko Kazio Almeno, lietuvių diasporos literatūros tyrėjo Algirdo Tito Antanaičio ir kitų asmenų laiškai primena Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo įvykius, o Jono Aisčio karo meto eilėraščiai atspindi tautos patirtą tragizmą ir viltį išlikti. Čia taip pat galima pamatyti tremtinių laiškus ir atsiminimus.  Parodą papildo ikonografinė medžiaga, kuri iliustruoja Lietuvos asmenybes ir istorinius įvykius – Vasario 16-osios akto signatarus, Lietuvos Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną, legendinius lietuvių lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, Feliksą Vaitkų, lietuvių gyvenimo Sibire akimirkas, 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotografijas.

Parodą užbaigia Vilniaus universiteto dėstytojo, disidento Vytauto Skuodžio 2010 metais rašytas dienoraštis, kuriame užfiksuotas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio minėjimas.

Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje (IV a., Universiteto g. 3) iki rugpjūčio 31 d.

Parodos ir teksto autorės: Evelina Padrėzaitė ir Loreta Vinclovienė. Parodoje eksponuojami dokumentai iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus.