lt en

Paroda „Profesorius Juozapas Tšebinskis: Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos botanikas, fitopatologas, pedagogas“

2017-06-26 iki 2017-09-12

Paroda veikia VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3) iki rugsėjo 12 d.

Vilniaus universitetas šiemet pažymės profesoriaus Juozapo Tšebinskio 150-ąsias gimimo metines. VU Herbariume saugoma unikali J. Tšebinskio herbariumo kolekcija viena gausiausių Stepono Batoro universiteto gyvavimo laikotarpiu sukauptų herbarizuotų augalų kolekcijų.

Profesorius Juozapas Tšebinskis (Józef Trzebiński, 18671941) tarptautinio lygio mokslininkas, Lenkijoje pripažintas fitopatologijos (mokslas apie augalų ligas) pradininku. 19241937 m. prof. J. Tšebinskis plėtojo botanikos mokslą Stepono Batoro universitete Vilniuje, taip pat vadovavo Vingyje kuriamam botanikos sodui.

Darbas – gyvenimo druska

Rinkti ir tirti vietinę augaliją J. Tšebinskis pradėjo mokytojaudamas Garvoline, netoli Varšuvos. 1899 m. publikavo jos aprašymą. Stažuodamasis Pomologijos institute Silezijoje (Vokietijoje), susidomėjo augalų grybiniais susirgimais, o gavęs stipendiją šių ligų tyrimus vykdė Leipcigo universitete. Juos tęsė ir baigė Jogailaičių universitete Krokuvoje. 1900 m. čia gavo daktaro laipsnį ir ketverius metus dirbo Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros asistentu. 1904 m. buvo pakviestas į Rusijos cukrinių runkelių augintojų kuriamą Mikologinių-entomologinių bandymų stotį Smiloje (Čerkasų srityje pietų Ukrainoje). Čia įrengė laboratoriją, tyrė cukrinių runkelių ir kitų augalų grybinius susirgimus. Nuo 1912 m. tobulino Varšuvos Žemės ūkio draugijos Augalų apsaugos stotį. Pirmojo pasaulinio karo metais rūpinosi Varšuvos universiteto botanikos sodu, gelbėjo ir tvarkė kolekcijas, 1919 m. išleido pirmąjį vadovą po šį botanikos sodą. 19181923 m. darbavosi Pulavų žemdirbystės instituto Augalų apsaugos skyriuje. 1920 m. Krokuvos universitete įgijo habilituoto daktaro laipsnį.

Vilniuje: meilė šeimai ir miestui

1924 m. pakviestas į Stepono Batoro universitetą Vilniuje J. Tšebinskis pradėjo vadovauti Augalų sistematikos katedrai. J. Tšebinskio vadovaujami studentai tyrė grybus, archegoninius augalus, Trakų ežerų ir Vilniaus apylinkių augaliją. Jam vadovaujant buvo daug padaryta kuriant botanikos sodą ir gausinant jo kolekcijas.

Dar studijuodamas Varšuvoje jis susipažino su akušerijos studente Ona Okuličiūte (18721907), bajoraite iš Latavėnų dvaro šalia Anykščių. 1901 m. susituokę Andrioniškyje, vestuves atšoko Okuličių dvarelyje Latavėnuose. Ten jaunieji dažnai vasarodavo. Viešnagės uošvijoje leido kruopščiai rinkti vietinius augalus. Studiją Flora Łotowian i okolic. Przyczynek do znajomości flory kowieńszczyzny (Latavėnų ir apylinkių flora. Apie Kauno krašto augaliją) J. Tšebinskis paskelbė Vilniaus mokslo bičiulių draugijos leidinyje (1910). Žmonai mirus dėl gimdymo komplikacijų, jis vedė dar kartą, taip pat lietuvaitę: Eleną Brazaitytę (18821969), knygnešę, daraktorę, socialdemokratų leidinio Naujoji gadynė redaktorę.

Vadovėlių autorius ir mokslo populiarintojas

J. Tšebinskis buvo Lietuvos mokslo draugijos (nuo 1907 m.), Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (nuo 1909 m.), Varšuvos mokslo draugijos (nuo 1916 m.) narys, Lenkijos mokslų akademijos narys korespondentas (nuo 1930 m.). Jo nuopelnai mokslui 1936 m. įvertinti Lenkijos atgimimo (Polonia restituta) ordino Komandoro kryžiumi.

Profesorius paskelbė nemažai vadovėlių, straipsnių apie Anykščių, Panevėžio, Kupiškio, Palangos ir kt. apylinkių florą, mielai skaitė mokslo populiarinimo paskaitas.

Po keturiasdešimties mokslinio darbo metų, iš kurių net trylika buvo skirti Vilniui, J. Tšebinskis 1941 m. rugpjūčio 30 d. mirė Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

Herbariumas primena profesoriaus gyvenimo vietas

Vilniaus universiteto Herbariume Gyvybės mokslų centre saugoma unikali prof. J. Tšebinskio herbariumo kolekcija. Tai viena gausiausių Stepono Batoro universiteto gyvavimo laikotarpiu sukauptų herbarizuotų augalų kolekcijų, apimanti apie 2500 pavyzdžių. Kolekciją sudaro sistematinio, ekologinio, geografinio pobūdžio rinkiniai. Dalį augalų profesorius rinko, herbarizavo ir aprašinėjo pats, dalį parsisiuntė iš kitų šalių herbariumų. Dauguma jų surinkti Europoje: Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ispanijoje, keletas augalų yra iš Azijos: Gruzijos, Azerbaidžano, Kurdistano regiono. Ši kolekcija puiki tyrinėjimams ir mokymuisi skirta medžiaga.

J. Tšebinskis įnešė reikšmingą indėlį į Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos botanikos mokslą.

Parengta pagal: Veronika Girininkaitė, VU bibliotekos Rankraščių skyrius, dr. Mindaugas Rasimavičius, Gyvybės mokslų centras, dr. Silva Žilinskaitė, Botanikos sodas. Prof. Juozapas Tšebinskis: Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos botanikas, fitopatologas, pedagogas // Universitas Vilnensis. 2017, balandis, nr. 2 (1738), p. 14.