lt en

Paroda „Skandinavistikai Vilniaus universitete - 25 metai”

2017-05-24 iki 2017-06-20

Paroda veikia VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3) iki birželio 20 d.

Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedra pradėjo veiklą 1991–1992 mokslo metais. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Vilniaus universiteto studentai galėjo studijuoti skandinavų kalbas: dar prieš Antrąjį pasaulinį karą būta švedų kalbos lektorato tradicijos, o 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais danų, švedų ir islandų kalbų pavienius kursus skaitė dr. Svetlana Steponavičienė. Bet sistemingos ir nuoseklios studijų programos nebuvo. Po keleto metų paruošiamųjų darbų, palaikant Filologijos fakulteto kolegoms, 1991 m. rugsėjį buvo įkurta Skandinavistikos katedra, kurios vedėja tapo latvė Erika Sausverdė, Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universitete įgijusi daktaro laipsnį.

Atvyko pirmieji lektoriai skandinavai: švedė Karin Nordquist, norvegai Trond Thue ir Gunnar Johannessen, danas Ebbe Flatau. Tačiau katedros tikslas buvo ne tik skandinavų kalbų dėstymas, nuo pat pradžių buvo užsibrėžta sukurti visavertes savarankiškas akademinių studijų programas. Stingant akademinio personalo į pagalbą atėjo kitų Filologijos fakulteto katedrų dėstytojai ir profesoriai, taip modifikuodami savo dėstomus kursus, kad jie atitiktų naujųjų skandinavistikos studentų reikmes. Taip pat buvo intensyviai mezgami ryšiai su užsienio šalių universitetais, pradžioje Peterburgo ir Maskvos, o netrukus ir skandinavų – Upsalos, Lundo, Stokholmo, Oslo, Kopenhagos, Reikjaviko ir kt.

Vietinio akademinio personalo trūkumas Skandinavistikos katedros veiklos pradžioje studentams paradoksaliai virto tikra akademine prabanga – daugelį programos kursų jiems dėstė geriausi minėtų universitetų skandinavistai: senąją islandų literatūrą – Olga Smirnickaja, runologiją ir daugelį kitų kursų Jurijus Kuzmenko, švedų gramatiką Ulfas Telemanas, norvegų liteartūrą Otto Hagebergas, norvegų kalbos istoriją Arne Torpas, danų leksikologiją Henrikas Galbergas Jakobsenas. 1994 metais įvyko pirmoji tarptautinė dėstytojų ir studentų konferencija Scandinavistica Vilnensis, į kurią susirinko studentai ir dėstytojai iš Estijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Rusijos, Lenkijos ir Švedijos – ši konferencija jaunam akademinės skandinavistikos židiniui tapo svarbiu atskaitos tašku.

Pirmaisiais Skandinavistikos katedros metais studijų programa buvo pagrįsta susiformavusia ir išbandyta lietuvių filologijos studijų programa ir su ja susieta, todėl pirmoji studentų laida gavo jungtinius – lietuvių ir švedų (vėliau norvegų, danų) filologijos diplomus. Tačiau netrukus katedra jau buvo pajėgi pati suteikti studentams skandinavistikos bakalauro laipsnius ir buvo nuspręsta kasmet rinkti studentų grupę, kurios pagrindinė specialybė būtų vis kita skandinavų kalba, kartojant ciklą kas ketverius metus. Per 25-erius mokslo metus katedra (nuo 2006 metų pervadinta į Skandinavistikos centrą) parengė 18 skandinavistikos bakalaurų laidų, o vėliau, kai buvo sukurtos ir magistro studijų programos – dar 15 magistrų laidų, iš viso daugiau kaip 300 profesionalių skandinavistų. Ilgainiui Centras galėjo pasiūlyti ir atskirus skandinavų kalbų kursus (tarp jų ir islandų) kitų specialybių studentams, todėl kasmet įvairiais lygiais kalbų mokėsi dar apie 100 studentų. 2006-aisiais į Skandinavistikos centrą iš Baltų filologijos katedros persikėlė suomių kalbos dėstymas. Skandinavistikos studijos palaipsniui tapo vienos populiariausių Vilniaus universitete. Bendradarbiaujant su kitomis katedromis ir universitetais buvo sukurta doktorantūros studijų programa ir pirmieji studentai įgijo daktaro laipsnį.

Įvairių lygių studijų programos buvo kuriamos kartu su nuolatiniais bendradarbiais iš įvairių šalių universitetų. Humboldtų universiteto ir Sankt Peterburgo MA Kalbotyros instituto profesorius Jurijus Kuzmenko prisijungė prie Skandinavistikos centro akademinės veiklos nuo pat įsteigimo, o 2011 metais kaip padėka už didžiulį indėlį, jam suteiktas Vilniaus universiteto Doctor Honoris Causa vardas. Daugelį metų bendradarbiaujama su Stokholmo universiteto profesorium Tomu Riadu, kuris trejus metus buvo vizituojančiu Skandinavistikos katedros profesorium ir labai prisidėjo prie PhD kursų sukūrimo bei prisidėjo konsultuodamas studentus ir dėstytojus jų tiriamojoje veikloje. Katedrai augant, užsimezgė ryšiai su artimiausiais kaimynais, Rygos ir Tartu universitetų skandinavistais. Kai pastarojo profesorium tapo švedas Danielis Sävborgas, tvirčiausiai apjungė bendras mokslinių interesų laukas – senoji skandinavų literatūra.

Atvirumas ir aktyvus bendradarbiavimas su kolegomis išlieka svarbiausiu Skandinavistikos centro strateginiu principu. Per visus veiklos metus čia svečiavosi ir paskaitas skaitė, bei dėstytojus ir studentus konsultavo apie pusė šimto dėstytojų ir profesorių iš Oslo, Bergeno, Trondheimo, Stokholmo, Upsalos, Geteborgo, Lundo, Kopenhagos, Aarhuso, Roskildės, Odensės, Helsinkio, Reikjaviko, Sankt Peterburgo, Maskvos, Vienos, Minesotos, Londono, Tartu ir Rygos universitetų.

Skandinavistikos centro dvidešimtmetis sutapo su įkurtuvėmis naujose patalpose, atvertose 2011 metų rugsėjo mėnesį. Dabar, minint skandinavistikos studijų Vilniaus universitete dvidešimtpenkmetį, galima teigti, kad ši anksčiau nepažįstama studijų kryptis tvirtai įsikūrė ir įsišaknijo Lietuvos akademiniame ir kultūriniame gyvenime ir tapo svarbi plėtojant tarptautinius Skandinavijos šalių ir Lietuvos ryšius. Įvertinant tai, Skandinavistikos katedra 1995 metais buvo apdovanota Švedijos instituto (Svenska institutet) prizu, kurį katedros iniciatorei ir vedėjai dr. Erikai Sausverdei Stokholme įteikė Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. 1996 metais Erikai Sausverdei buvo suteiktas Švedijos rašytojų fondo prizas už nuopelnus literatūrai, o 1998 metais Norvegijos Švento Olavo (St. Olof) Riddardame riterio ordinas, kurį vizito Lietuvoje metu įteikė Norvegijos karalius Haroldas V. 2015 metais ilgametė Skandinavistikos katedros (vėliau – centro vedėja) buvo apdovanota Lietuvos respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2007 metais už švedų kalbos sklaidą Lietuvoje Erikai Sausverdei buvo įteikta Švedijos Akademijos specialioji premija, o 2016-aisiais – Švedijos Akademijos premija.

Parengta pagal: Sausverde, Ē. 20 years of Scandinavian studies at Vilnius University – feast, play and puzzles. Taikomoji kalbotyra 2015 (7).