lt en

Paroda „Vilniaus universiteto auklėtinis orientalistas Juozapas Kovalevskis (1801–1878)“

2011-03-23

Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje (IV a.) iki balandžio 29 d.

Žymaus orientalisto mongolisto Juozapo Kovalevskio (1801–1878) atminimui Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje parengta paroda. Joje eksponuojami J. Kovalevskio mokslo darbai, rankraščiai mongolų, mandžiūrų ir kinų kalbomis, užrašų knygelės su įvairių veikalų ištraukomis, pastabomis bei komentarais apie kai kurias mokslo ir kultūros problemas, 1832 m. ekspedicijos Užbaikalėje dienoraštis, J. Kovalevskio bibliotekos knygos, ksilografai, išsaugoti jaunystės draugų kūriniai ir mokinių orientalistų mokslinės studijos.

Nedaug kam žinoma, kad Kazanės universiteto profesorius, dekanas, rektorius, daugelio mokslo įstaigų tikrasis ar garbės narys, Varšuvos universiteto Istorijos-filologijos fakulteto dekanas J. Kovalevskis Vilniaus universitete yra baigęs klasikinę filologiją. Nuo 1817 m. priklausė Filomatų draugijai, kurios švietėjiškos veiklos programa jam buvo labai artima. Svarbiausias jos uždavinys buvo kelti savo narių mokslinę kvalifikaciją, o vėliau draugija ėmė iš mokslinės veiklos orientuotis į visuomenės švietimą, kurį filomatai suprato kaip politinės kovos priemonę, siekiant atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybę. Buvo plečiama įtaka tarp studijuojančio jaunimo, kuriamos filomatų vadovaujamos, bet savarankiškai veikiančios organizacijos. 1823 m. rudenį carinė valdžia susekė ir suėmė aktyviausius Vilniaus universiteto studentų slaptųjų organizacijų veikėjus. J. Kovalevskis buvo areštuotas 1823 m. lapkričio 6 d. ir kalinamas iki 1824 m. balandžio 15 dienos. 1824 m. pavasarį paskelbus nuosprendį 10 filomatų ir filaretų buvo ištremti iš Lietuvos ir turėjo išvykti į tremtį spalio mėn. 24 dieną. Tą dieną J. Kovalevskis su likimo draugais išvyko į Kazanę. Vilniuje prabėgo septyneri J. Kovalevskio gyvenimo metai. Čia susiformavo jo mokslinės ir visuomeninės pažiūros. Kūrybingiausi gyvenimo metai praėjo studijuojant ir dirbant Kazanės universitete (1828–1860). Čia jis parašė ir išleido svarbiausius mokslo darbus: Trumpą mongolų kalbos gramatiką(1835), Mongolų chrestomatiją (T. 1–2, 1836–1837), Mongolų–rusų–prancūzų kalbos žodyną(T. 1–3, 1844–1849).

J. Kovalevskis niekuomet nepamiršo Vilniaus, bet noras sugrįžti į jaunystės miestą liko svajonė. Paskutinieji gyvenimo dešimtmečiai nugyventi Varšuvoje. 1883 m. J. Kovalevskio našlė, vykdydama jo valią, perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai vyro knygų kolekciją ir rankraščių rinkinį, „kad ši kolekcija atneštų naudos besimokančiam jaunimui su sąlyga, kad įsteigus kada nors Vilniuje universitetą, ši kolekcija taptų jo nuosavybe“. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas J. Kovalevskio rankraštinis palikimas ir biblioteka yra vertingas šaltinis mongolų, mandžiūrų, buriatų ir kitų Centrinės Azijos tautų istorijos, kultūros, kalbos ir literatūros tyrinėjimams.

Pagal spaudą parengė Nijolė Šulgienė