lt en

Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: diena Raseiniuose

2017-09-12

Vilniaus universiteto biblioteka tęsia dar 2015 metais pradėtą projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Rugsėjo 20 d. bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik, Rankraščių skyriaus vedėja Inga Liepaitė bei bibliotekininkė Veronika Girininkaitė, Retų spaudinių skyriaus vedėja Virginija Galvanauskaitė ir Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė lankėsi Raseinių rajono savivaldybės Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje.

VU atstovus pasitiko gana gausus susirinkusiųjų raseiniškių būrys. Direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai M. Prokopčik supažindino vietos bendruomenę su VU bibliotekos istorija, fondų turiniu. VU Taikomųjų mokslų instituto Apšvietimo technologijų tyrimo grupės vadovas dr. P. Vitta kalbėjo apie šiuolaikinių šviesos technologijų pritaikymą įvairiose gyvenimo srityse, pristatė išmanųjį apšvietimą, šviesos daromą įtaką žmogaus biologiniams rodikliams, augalų augimui bei paveldo kūriniams. Taip pat mokslininkas pademonstravo savo tyrimų grupės sukurtą apšvietimo technologiją, su kurios pagalba, naudojant skirtingo intensyvumo šviesą, galima apšviesti senus ir dėl netinkamo apšvietimo labai nukenčiančius kultūros paveldo objektus. Vėliau Raseinių miesto bendruomenei buvo pristatyta paroda, kurioje eksponuotos knygos, nuotraukos, rankraščiai susiję su Raseinių kraštu ir iškiliomis šio regiono asmenybėmis. Buvo galima pamatyti ir tikrą unikumą – Žemaičių žemės teismų knygą (1595). Šalia pavietų seimelių žemės teismai buvo pagrindinė vieta, kur viešojoje erdvėje būdavo sprendžiami bajorų tarpusavio ginčai, tvirtinamos jų atliktos finansinės operacijos ar kiti jiems svarbūs dalykai; be juridinių procesinių dalykų, teismų knygose buvo fiksuojama ir daugybė notarinių ar šiaip gyvenimiškos kasdienybės faktų. Minėtini ir kiti dokumentai: Dionyzo Poškos Mykolui Zalieskai dedikuotas eilėraštis lietuviškai; vyskupo Motiejaus Valančiaus laiškas Raseinių dominikonų vyresniajam Ostankovičiui dėl tinkamo elgesio, skelbiant baudžiavos panaikinimo manifestą (1861); Jurgio Pabrėžos pamokslų lietuvių kalba rankraštis; Maironio laiškai ir poemos „Čičinskas“ rankraštis; brolių Antano ir Jono Juškų surinktos „Parinktos lietuviškos dainos“ (1901); poeto, tautosakininko, kurį laiką gyvenusio Raseiniuose Simono Stanevičiaus darbai – „Daynas żemaycziu...“ (1829); S. Stanevičiaus ir Donelaičio pasakėčių rinkinys „Szeszes pasakas...“ (1829). Pastarajame dviejų autorių kūrybos leidinyje pirmą kartą Didžiojoje Lietuvoje paskelbta Donelaičio kūrybos dalis. Kitas unikalus eksponuojamas dokumentas buvo Vilniaus universiteto auklėtinio, inžinieriaus ir artilerijos specialisto, gyvenusio Raseinių apskrityje, Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae pars prima“ (Didysis artilerijos menas, 1650), kuriame pirmą kartą buvo iškelta daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėja, pateikta daugiapakopės raketos brėžinių.  

Parodoje buvo ir XX a. Raseinių dokumentų: Vytauto ir Jono Juškių užrašytos dainos iš Raseinių apskrities (1910); Raseinių savivaldybės dokumentai vokiečių okupacijos metais (1915) ir daugelis kitų.

Parodos lankytojai negailėjo klausimų jos rengėjoms V. Galvanauskaitei ir V. Girininkaitei, domėjosi dokumentų istorija bei VU bibliotekoje esančių kitų dokumentų fondų turiniu.