Sidebar

Pradžia: 2024-04-30 10:00
Pabaiga: 2024-04-30 11:00

Balandžio 30 d. 10 val. VU biblioteka organizuoja nuotolinę paskaitą „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“. Renginį ves Lietuvos Piliečių mokslo asociacijos vadovė dr. Monika Mačiulienė, kuri jau ne vienus metus užsiima aktyvia piliečių mokslo idėjų populiarinimo ir sklaidos veikla ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Džiaugiamės suteikta galimybe piliečių mokslu besidominčiai bendruomenei pristatyti aktualias piliečių mokslo tendencijas, kurios Lietuvoje lieka mokslinių tyrimų periferijoje.

Piliečių mokslo metodas yra visose mokslo srityse taikytinas tyrimo metodas, tad nenuostabu, kad piliečių mokslo projektai stebina savo įvairove, į kurią patenka tiek lokalūs ekosistemų, tiek kosmoso platybių tyrinėjimai. Renginio metu susipažinsite su šia įvairove, piliečių mokslo metodo teoriniais pagrindais, jį grindžiančiais principais ir gerosiomis praktikomis. Taip pat sužinosite, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria piliečių mokslas, skindamasis kelią ne tik į profesionalių mokslininkų, bet ir į mokslininkų mėgėjų (piliečių) gretas. Kartu ieškosime būdų, kaip skatinti piliečių mokslo idėjų sklaidą Lietuvoje, siekdami, kad akademinė bendruomenė ir patys piliečiai atrastų piliečių mokslą ir pasinaudotų jo teikiamomis galimybėmis, sprendžiant aktualias nūdienos problemas.

Kviečiame registruotisregistracija

Užsiregistravusiems dieną prieš renginį el. paštu bus atsiųsta „Teams“ prisijungimo nuoroda.

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu   

Daugiau apie renginį skaitykite čia

Pradžia: 2024-04-24 10:00
Pabaiga: 2024-04-24 16:00

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma 41 I. Kanto knyga (28 skirtingų pavadinimų leidiniai), išleista iki filosofo mirties, t. y. iki 1804 metų. Didžioji dalis šių knygų yra mąstytojo gimtąja vokiečių kalba (30), ja daugiausia jis ir rašė. Likusios knygos yra I. Kanto tekstų vertimai į lotynų (9), prancūzų (1) ir lenkų (1) kalbas. Daugiau kaip pusė šių knygų išleista Karaliaučiuje (12) ir Rygoje (9). VU bibliotekoje saugoma pati pirmoji spausdinta I. Kanto knyga. Tai – 1746 metais (autoriui tuomet buvo 22-eji) parašyta, bet dėl įvairių priežasčių tik 1749 metais Karaliaučiuje išleista poleminė knyga „Mintys apie tikrąjį gyvųjų jėgų matavimą“[1], kurioje jis sukritikavo kai kurias kito vokiečių filosofo Gotfrydo Vilhelmo Leibnico (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646–1716) idėjas. Lyg to būtų maža, VU bibliotekoje saugomas ir antrasis filosofo I. Kanto publikuotas leidinys „Visuotinė gamtos istorija ir dangaus teorija“[2], pasirodęs 1755 metais. Be šių dviejų pirmųjų I. Kanto veikalų VU bibliotekoje yra dar kelios šio filosofo knygų pirmosios laidos, kaip antai 1766 metais išleistos „Dvasiaregio svajos, paaiškintos metafizikos svajomis“[3], kuriose jis pateikė pirmines savo filosofines nuostatas, arba populiariai išdėstyta metafizika 1783 metais knygoje „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“[4]. Galiausiai VU bibliotekoje saugoma ir pati paskutinė filosofo knyga, jo paskaitų konspektų pagrindu 1803 metais filosofijos ir teologijos daktaro Frydricho Teodoro Rinko (Friedrich Theodor Rinck, 1770–1811) sudarytas traktatas „Apie pedagogiką.“[5] Džiugu, kad VU bibliotekoje yra net 12 I. Kanto veikalų pirmųjų laidų egzemplioriai. Daugiau skaitykite čia>

Balandžio 24 d. (trečiadienį) VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks dienos paroda, kurioje galima pamatyti I. Kanto knygas, saugomas VU bibliotekoje. Ekspozicija veiks nuo 10 iki 16 val. 

Pradžia: 2024-04-22 15:00
Pabaiga: 2024-04-22 17:00

Balandžio 22 d. 15 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje vyks knygos apie Lietuvos kalbininką, humanitarinių mokslų daktarą Joną Zemvaldį Balkevičių, pristatymas. VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI-XXII bus atidaryta jam skirta paroda (veiks iki birželio 3 d.).

Jonas Zemvaldis Balkevičius ‒ baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas. Lietuvos latvio Petro Balkevičiaus ir iš Latvijos Vidžemės kilusios Annos Klinklavos-Balkevičienės jauniausias sūnus Jonas Zemvaldas namie nuo mažens kalbėjo gimtąja latvių kalba, o netrukus antra gimtąja jam tapo už namų sienų Pandėlyje skambanti lietuvių kalba. Abi jas Jonas Balkevičius vienodai mylėjo ir galbūt dėl to ryžosi pasukti kalbininko keliu ‒ tapo ne tik įžvalgiu lietuvių kalbos sintaksės tyrėju, lietuvių kalbos kultūros puoselėtoju, bet ir vienu žymiausių Lietuvos latvistų.

Jono Balkevičiaus jaunystė sutapo su permainingais Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikais: 1941 m. baigęs Kauno IV gimnaziją, įstojo į Kauno mokytojų seminariją, po metų gavęs pradinių klasių mokytojo diplomą kurį laiką dirbo Neretoje (Latvija) ir Alizavoje, 1944 m. pradėjo lituanistikos studijas Kauno universitete ir studijuodamas mokytojavo Kauno IX berniukų gimnazijoje, po studijų 1949 m. buvo paskirtas Kauno pedagoginės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, čia dirbo iki 1956/57 mokslo metų pabaigos, o nuo 1957-ųjų rugsėjo tapo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros aspirantu, šių dienų terminais tariant, pasinėrė į doktorantūros studijas.

Daug jėgų ir laiko atiduodamas mėgstamam dėstytojo ir administraciniam darbui, Jonas Balkevičius spėjo paskelbti dvi svarbias lietuvių kalbos sintaksės studijas ‒ „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksę“ (1963), kuri daugiau kaip dvidešimt metų buvo pagrindinis šios disciplinos vadovėlis aukštosiose mokyklose, ir „Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksę“ (1998), apibendrinusią modernesniais metodais grindžiamus sakinių sandaros tyrimus. Taip pat jis daug nusipelnė gretinamajai latvių ir lietuvių leksikografijai: redagavo Apolonijos Buojatės ir Valterio Subatnieko „Lietuvių-latvių kalbų žodyną“ (1964) ir parašė jam „Trumpą lietuvių kalbos gramatiką“, kuri buvo pirmoji ir vienintelė latviškai parašyta lietuvių kalbos gramatika. Pirmas baltų leksikografijoje buvo ir jo kartu su Jonu Kabelka parengtas „Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (1977), o visą Balkevičiaus, kaip žodynininko, veiklą apvainikavo kartu su Laimute Baluode ir Valteriu Subatnieku atnaujintas ir papildytas didelis (apie 60 000 žodžių) „Lietuvių-latvių žodynas“, 1995 m. išleistas Rygoje.

Kalbos kultūros baruose Balkevičius daugiausia pasižymėjo kaip organizatorius. Jo iniciatyva 1967 m. prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos buvo įsteigta Lietuvių kalbos sekcija, kuri buvo prieškariu veikusios, bet sovietmečio sąlygomis neįmanomos atkurti Lietuvos kalbos draugijos pakaitas. Sekcija garsėjo universiteto Mažojoje auloje kas mėnesį vykdavusiais lituanistiniais pirmadieniais, per kuriuos būdavo aptariami įvairūs bendrinės kalbos vartosenos dalykai. Per televiziją nuo 1977-ųjų pradėtos transliuoti didelio populiarumo sulaukusios „Mūsų kalbos“ laidos irgi atsirado Balkevičiaus diplomatinių gebėjimų dėka. Jo sumanymas buvo ir nuo 1990-ųjų kurį laiką per Lietuvos televiziją transliuota laida „Šnekasi baltai ‒ Runājas balti“, skirta latvių kalbai ir kultūrai pažinti.

Filologijos fakulteto istorijoje Jonas Balkevičius liko kaip visų mylimas ir nepamirštamas Dekanas (1979‒1984), prieš tai net vienuolika metų be pertraukos prodekanu išbuvęs talentingas pedagogas, puikus oratorius, netikėčiausių idėjų kupinas vizionierius, kurio išmonė ir neišsenkama energija lėmė, kad atsirado spalvingos fakulteto šventės, o jo vestibiulius, auditorijas, skaityklas ir koridorius papuošė žymių mūsų menininkų sukurti kūriniai.

Universiteto istorijai jis svarbus kaip visą Vilnių ir Lietuvą išjudinusios didžiosios Universiteto 400 metų jubiliejaus šventės daugelio renginių sumanytojas. Tada pelnyta nepamainomo ceremonmeisterio šlovė ir vėliau jam nešykštėjo darbo: rengė Universiteto 410-ųjų ir 415-ųjų metinių minėjimo scenarijus, rikiavo garbės daktaro vardo suteikimo užsienio mokslininkams iškilmių eigą (dabar jau prigijusią ir nusigludinusią), planavo nemažai įvairių mažesnių iškilmingų universiteto renginių.

O Vilniui liko Jono Balkevičiaus sugalvotas Saulėtekio miestelio pavadinimas. 

Informaciją parengė doc. dr. Regina Venckutė

Pradžia: 2024-04-17 18:00
Pabaiga: 2024-04-17 19:00

VU bibliotekos Č. Milošo skaitykloje vyks Ispanijos ambasados Lietuvoje organizuojamas susitikimas su Meksikos menininku Amilcar Munive, kuris pristatys Vila-Matas romaną „Montevideo”.

Renginys vyks ispanų kalba.

Pradžia: 2024-04-25 17:00
Pabaiga: 2024-04-25 18:30

Balandžio 25 d. 17 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaroma paroda, skirta Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą dvidešimtmečiui paminėti. Senųjų dokumentų saugyklose atrinkti ir ekspozicijoje pateikti su visų Europos Sąjungos, įskaitant ir valstybes kandidates, bei NATO narių – 41 valstybės – sostinėmis susiję XVI–XX a. pradžios senieji dokumentai.

Pateikta ekspozicija kvies lankytoją pasijusti turistu ir pakeliauti po Europos valstybes. Tik keliavimo priemonės – ne autobusas ar lėktuvas, bet rankraščiai, knygos, žemėlapiai, miestų ir mūšių planai, nuotraukos ir kiti dokumentai, atskleidžiantys šalių įsimintinų istorinių įvykių kupiną praeitį. Parodos atidarymo metu bus galima išgirsti ir VU istoriko doc. dr. Tomo Čelkio pasakojimą, pristatysiantį XVI-XVIII a. keliautojų po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įspūdžius.

Visą renginio aprašymą kviečiame skaityti čia >>

Parodos data: 2024 balandžio 25 d. – 2024 birželio 14 d. / 2024 spalio 15 – 2025 sauso 31 d.

Parodos atidarymas: 2024 balandžio 25 d. 17 val. Įėjimas laisvas.

Vieta: P. Smuglevičiaus salė, VU biblioteka (Universiteto g. 3).

Pradžia: 2024-04-08 10:00
Pabaiga: 2024-04-16 17:00

VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5) nuo balandžio 8 d. bus galima pamatyti parodą „Autizmas – dalis manęs“. Ją sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Tai – iliustratorės Tatjanos Pleskevičienės piešiniai iš šiemet „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos „Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“. Daugiau apie parodą skaitykite čia>>

Pradžia: 2024-03-25 18:30
Pabaiga: 2024-03-25 20:00
Kasmet kovo pabaigoje viso pasaulio tolkinistai renkasi skaityti Tolkino kūrybos ištraukų. Lietuvoje - taip pat!
Kovo 25 d. 18.30 val. Tolkino draugija Vilniuje susitinka tradicinėje vietoje - Vilniaus universiteto bibliotekoje (Universiteto g. 3), Česlovo Milošo skaitykloje. Bus skaitomos ištraukos apie tarnystę ir pasiaukojimą. Kviečiami dalyvauti visi norintys. 

Pradžia: 2024-03-25 17:00
Pabaiga: 2024-03-25 18:00

Kovo 25 d. – Dantės diena, kurią jis pradėjo savąją kelionę į pragarą, skaistyklą ir rojų. Kviečiame prisiminti užburiantį Dantės poezijos skambesį ir sudalyvauti gyvuose Dieviškosios komedijos skaitymuose Vilniaus universiteto bibliotekoje, J. Lelevelio salėje.

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/LVhNPt3CLtvfnfRy8 
 
Renginį organizuoja Filomatai – VU Filologijos fakulteto studentų mokslinė draugija. 
Daugiau apie renginį skaitykite čia >>
 

Pradžia: 2024-03-14 15:00
Pabaiga: 2024-04-30 17:00

Kovo 14 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) bus atidaryta paroda „Lietuvos kraštovaizdžio patriarchui geografui prof. Alfonsui Basalykui – 100“.

Minėdami 100-ąsias gimimo metines, pristatome vieną iškiliausių Lietuvos geografų, Vilniaus universiteto auklėtinį, habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvos kraštovaizdžio tyrimų pirmeivį ir žymiausią tyrinėtoją, praktiką ir teoretiką profesorių Alfonsą Basalyką. Šiam pasišventusiam mokslininkui esame dėkingi už itin detalų Lietuvos teritorijos gamtovaizdžio ištirtumą ir padėtus pagrindus kraštovaizdžio kultūrinės raidos tyrimams bei suformuluotus esminius kraštotvarkinio elgesio principus mūsų krašto gamtos aplinkoje.

Daugiau skaitykite čia>>

Pradžia: 2024-02-22 18:00
Pabaiga: 2024-02-22 19:30

Vasario 22 d. (ketvirtadienį) 18 val. Č. Milošo skaitykloje vyks kūrybinio rašymo užsiėmimas su vaikų ir jaunimo knygų autore, žurnaliste iš Ispanijos José Floriano Novoa. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Ispanų ambasada Lietuvoje. Užsiėmimas vyks ispanų kalba. 

Pradžia: 2024-01-18 16:00
Pabaiga: 2024-01-18 18:00
Sausio 18 d. 16 val. Vilniaus universiteto Bibliotekoje (Universiteto g. 3), P. Smuglevičiaus salėje organizuojamas renginys „Knygotyros“ žurnalo 80-am išleistam tomui paminėti.
Tai puiki proga susimąstyti, ką Universitetui reiškia mokslinis žurnalas, ką Vilniaus universitetui reiškia „Knygotyra“, ką „Knygotyra“ reiškia Komunikacijos ir informacijos mokslams, kaip žurnalas gimė, keitėsi, kas sudaro autorių ir skaitytojų auditorijas?
Renginio metu išgirsite atsakymus į šiuos klausimus ir pamatysite visus žurnalo tomus vienoje vietoje!
 

Renginyje kalbės:

Irena Krivienė. Sveikinimo žodis

Domas Kaunas. Pirmosios kartos „Knygotyra“

Aušra Navickienė. Antrosios kartos „Knygotyra“

Sigitas Narbutas. Vieną Skorinos jubiliejų palydėjus, kitą – pasitinkant

Arvydas Pacevičius. Knygos istorijos teminė įvairovė „Knygotyroje“

Vincas Grigas. Knygotyra tarptautinių duomenų bazių ir Vilniaus universiteto mokslinių žurnalų kontekste

Elena Macevičiūtė. Knygotyra užsienio mokslinių žurnalų kontekste

Nijolė Bliūdžiuvienė. Teorinės-metodologinės prieigos „Knygotyros“ mokslinio žurnalo autorių darbuose

Renginio moderatorius: Kšištof Tolkačevski

 

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto biblioteka.

Pradžia: 2023-12-18 09:00
Pabaiga: 2024-03-24 20:00

VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII atverta Grafiko Žibunto Mikšio darbų, saugomų bibliotekos Grafikos kabinete, paroda. 

„Mikšys paprastai vadinamas grafiku. Savo kūryboje jis iš tiesų daugiausia naudojosi kaip tik šia medija. Grafika Žibuntui leido sujungti tris gyvybiškai svarbias kultūros sritis: teatrą, dailę ir literatūrą. Atmetus ankstyvąsias ekspresionistinės stilistikos figūrines kompozicijas ir vėliau kartkartėmis vis pasirodančius jo kūryboje peizažus, visi kiti Mikšio kūriniai (raidinės kompozicijos, iliustracijos, ekslibrisai, pastišai) vienaip ar kitaip susiję su knyga, tekstu, teatru, su vaizduotės pasauliu, kurį galima gabentis su savimi į bet kurią pasaulio vietą ir į kurį galima pasinerti būnant bet kurioje pasaulio vietoje – geriau, jei tokioje, kuri, kaip kad Venecija ar Paryžius, pati stimuliuoja vaizduotę ir siūlo kūrybos motyvus“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Menininkas Ž. Mikšys gimė gruodžio 12 d. Kaune. Motina Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė Lietuvos ir JAV lietuvių aktorė, režisierė. Piešimo mokėsi pas skulptorių Alfonsą Janulį. 1944 m. emigravo į Vokietiją. 19461949 m. studijavo tapybą ir teatro kostiumą Niurnbergo ir Štutgarto dailės akademijose, 19471949 m. režisūrą Kuniberto Gensicheno dramos mokykloje. Kelerius metus gyveno JAV. Nuo 1962 m. gyveno Paryžiuje. 19791988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Paryžiaus Rytų kalbų ir civilizacijų institute (INALCO). Buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas.

Vilniaus universiteto bibliotekai Mikšys yra dovanojęs savo kūrinių, knygų, dokumentų, korespondencijos, vertingų užsienio meno darbų ir senosios grafikos. Didelė dalis šių kūrinių šiuo metu yra eksponuojama Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Žibuntui Mikšiui skirtoje parodoje. Bene pirmą kartą taip išsamiai pristatomas jo kūrybos palikimas ir praskleidžiama jį supusios meninės ir intelektualinės aplinkos uždanga. 

Parodą galite aplankyti iki 2024 m. kovo 23 d.

Vieta: VU biblioteka, Mažoji ekspozicija XXI–XXII (III aukštas), Universiteto g. 3.

Pradžia: 2023-12-19 16:00
Pabaiga: 2024-01-20 20:00

Šių metų gruodžio 19 dieną 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) atidaroma dokumentų paroda „VU Geologijos ir mineralogijos katedrai – 220 metų".

Geologijos pradžia Vilniaus universitete sietina su gamtos istorijos kurso įvedimu, kurio trečdalį sudarė mineralogijos paskaitos Gamtos istorijos katedroje (1781–1803). Nuo 1803 m. mineralogijos kursas buvo atskirtas nuo gamtos istorijos ir sudarytos sąlygos įkurti mineralogijos katedrą, tačiau nesant jos profesoriaus, ji iki 1822 m. nebuvo juridiškai įteisinta VU, kurį caro valdžia uždarė 1832 m. po to sekė ilga 87 metų pertrauka ir epizodiniai geologiniai kai kurių vietinių, Vakarų Europos ir Rusijos gamtininkų tyrimai Lietuvoje. Tiktai 1822 m. universiteto taryba suteikė mineralogijos profesoriaus vardą Ignacui Horodeckiui, kuris ir tapo pirmuoju oficialiu mineralogijos katedros profesoriumi.

Daugiau apie katedros istoriją skaitykite čia.

Paroda veiks iki 2024 m. sausio 20 dienos.

 

Pradžia: 2023-12-19 16:30
Pabaiga: 2023-12-19 18:30

Gruodžio 19 d. 16.30 val. VU bibliotekoje MKIC pirmame aukšte vyks Laimos Jurijutės performansas Open arms.
Performanso idėja yra kurti artumą, bendrumo jausmą ir gydyti kolektyvines traumas, perduotas iš kartos į kartą. Performanso paskirtis - vaizduoti artimą žmogų (šiuo atveju - motinos figūrą), sėdintį ant kėdės, kuris neatstums, neniekins, bet priims kitą atviromis rankomis ir atvira širdimi. Kiekvienas lankytojas galės atsiklaupti ir padėjęs galvą ant asmens kelių pajusti artumą, išgyventi jo trūkumą ir savo vidines traumas per šią artimojo figūrą.
Performanso metu auditorija turi kertinį vaidmenį - be drąsos būti atviriems, jautriems, nebijoti parodyti savo pažeidžiamumo.
Instrukcijos, kaip elgtis performanso erdvėje, bus suteiktos renginio vietoje.
Trukmė: 2 valandos.
Renginio organizatorius - VUSA (programa Be etikečių).

Pradžia: 2023-12-15 10:00
Pabaiga: 2024-06-30 20:00

Vaizdai mus lydi kasdien ir kas naktį, dienos šviesoje ir gilioje pasąmonėje. Nuo senų senovės žmogaus sukurti vaizdai pasakoja apie gyvenimo įvykius, emocijas ir žodžiais neperteikiamus pojūčius. Kartais gyvenimo ar meno kūrinio scena įstringa mintyse ilgam, o kartais mes susiduriame su jau matytu vaizdu taip lyg pirmą kartą.

Nuo gruodžio 15 dienos VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII kas antrą penktadienį biblioteka lankytojui pristato po naują eksponatą stende „Penktadienio vaizdas“. Galvojant apie vaizdą kaip jutiminį pasakojimą, jame eksponuojami vaizdai kvies sustoti ir sekundei persikelti į kitokią tikrovę, į meninę fikciją, tolimą arba artimą žiūrovui.

Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose yra per 95 tūkstančius meno darbų, kurių didžioji dalis – žinomų Lietuvos menininkų. Kas antrą penktadienį keičiant ekspoziciją bibliotekos lankytojai gali pamatyti įvairių laikotarpių ir įvairių menininkų darbus, saugomus Grafikos kabinete.

Vieta: VU biblioteka, Mažoji ekspozicija XXI–XXII (III aukštas), Universiteto g. 3.
 
 

Pradžia: 2023-11-29 16:00
Pabaiga: 2023-11-29 17:00

Šių metų lapkričio 29 d. 16.00 val. Vilniaus universiteto bibliotekoje, P. Smuglevičiaus salėje, vyks knygos „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai prof. dr. Arvydas Pacevičius, Nijolė Raudytė, recenzentai doc. dr. Tomas Petreikis, dr. Alma Braziūnienė ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas kun. br. Evaldas Darulis OFM. Daugiau informacijos >>

Pradžia: 2023-10-12 11:00
Pabaiga: 2024-03-30 20:00

2023-ieji Lietuvoje paskelbti Šv. Juozapato metais. Siekiant paminėti šią sukaktį, spalio 12 dieną 17 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje atidaroma senųjų dokumentų paroda Liepsnojęs nuo Dievo ir Dievui – 400 metų Šv. Juozapato kankinystei. Atidarymo renginyje bus pristatytas ir dar niekada visuomenei nematytas unikalus eksponatas – atkurtas Šv. Juozapato bažnytinis rūbas. 

Paroda VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.) veiks iki 2024 metų kovo mėnesio pabaigos.

Daugiau skaitykite čia >>

Pradžia: 2023-11-21 16:00
Pabaiga: 2023-11-21 17:00

Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius. Daugiau skaitykite čia>>

Pradžia: 2023-11-21 15:00
Pabaiga: 2023-11-21 16:30

Atvirojo mokslo principų taikymas yra vis daugiau dėmesio tarptautinėje bendruomenėje sulaukianti tema. Vilniaus universitetas palaiko ir skatina atvirojo mokslo principų taikymą, o šią savo nuostatą įtvirtino 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus universiteto Senato patvirtintose Vilniaus universiteto atvirojo mokslo politikos gairėse. Siekiant, kad Atvirojo mokslo politikos gairėse išsakytos nuostatos virstų darbais, šių metų birželio 6 d. universiteto Rektorius patvirtino šių gairių įgyvendinimo planą.

Atliepdama į universiteto išreiškiamą palaikymą atvirajam mokslui ir norėdama skatinti diskusijas apie jo principus bei jų įtaką akademinėms praktikoms, Vilniaus universiteto biblioteka siekia suteikti universiteto bendruomenei galimybę išgirsti tarptautinio lygio specialistų rengiamus pranešimus, paliečiančius įvairius atvirojo mokslo aspektus.

Šiais metais kviečiame į dr. Louise Bezuidenhout iš Leideno universiteto Mokslo ir technologijų studijų centro (Centre for Science and Technology Studies) paskaitą ,,Mokslo etika ir atvirasis mokslas: kaip jie dera tarpusavyje?“ (Ethics and Open Science: How does it all fit together?), kuri palies ne tik atvirąjį mokslą, bet ir nemažiau svarbią akademinės etikos temą:

Diskusijose apie atsakingus mokslinius tyrimus dažnai kalbama apie atvirąjį mokslą. Jis susijęs tiek su mokslinių tyrimų procesu, tiek su jame naudojamomis technologijomis, kurių vis daugėja. Vis dėlto atvirasis mokslas yra ne vien tik į praktiką orientuotas judėjimas, jis keičia ir tai, kaip suvokiame save kaip atsakingus tyrėjus, ir kaip bendraujame su savo kolegomis mokslininkais ir plačiąja visuomene. Šioje paskaitoje lektorė apžvelgs vertybes, kuriomis grindžiamas atvirojo mokslo judėjimas, ir kaip jos susijusios su mokslinių tyrimų sąžiningumu ir skaidrumu, taip pat kokią įtaką šios vertybės daro tinkamam mokslinių tyrimų vykdymui. Lektorė paskaitos metu atskleis, kaip atvirasis mokslas leidžia atsakingai vykdyti mokslinius tyrimus vis labiau skaitmenėjančiame amžiuje.

Apie lektorę: Louise Bezuidenhout yra socialinių mokslų srities tyrėja, kurios moksliniai interesai apima atvirąjį mokslą ir atviruosius mokslinių tyrimų duomenis. Savo darbuose ji nagrinėja tokias temas kaip teisingumas ir prieinamumas, įtrauktis, socialinė atskirtis ir lygybė. Didžioji dalis jos mokslinės veiklos skirta ieškoti būdų įtraukti besivystančių šalių mokslininkus į atvirojo mokslo judėjimą. Tuo tikslu Louise yra vykdžiusi etnografinius tyrimus, interviu ir apklausas daugelyje Afrikos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalių.

Dr. Bezuidenhout turi Keiptauno universiteto (Pietų Afrikos Respublika) molekulinės biologijos ir Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) sociologijos daktaro laipsnius. Ji vykdė podoktorantūros mokslinius tyrimus Ekseterio (Jungtinė Karalystė), Notre Dame (JAV), Oksfordo (Jungtinė Karalystė) ir Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika) universitetuose. Ji dėstė Londono universiteto koledže (University College London, Jungtinė Karalystė), Witwatersrand  (Pietų Afrikos Respublika) ir Oksfordo universitetuose. Šiuo metu, dr. Bezuidenhout yra Leideno universiteto (Nyderlandai) Mokslo ir technologijų studijų centro (Centre for Science and Technology Studies, CWTS) vyresnioji mokslo darbuotoja.

Paskaitos data ir laikas: Lapkričio 21 d. 15 val. 

Paskaitos trukmė 1 val.  

Registracija: https://forms.office.com/e/G0g5dbmnBR  

Paskaita vyks nuotoliniu būdu anglų kalba su angliškais subtitrais. 

Kilus klausimams rašykite: 

2023-11-13

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku