Hinc itur ad astra
» Apie parodą
Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje eksponuota (2009 04–11) paroda Hinc itur ad astra – Iš čia kylama į žvaigždes buvo skirta UNESCO paskelbtiems Astronomijos metams.
Nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo (1579 m.) gyvavusiame Filosofijos fakultete buvo dėstomas gamtos filosofijos arba fizikos kursas, kurio metu buvo nagrinėjami ir tam tikri astronomijos klausimai. Jau XVII a. kai kurie profesoriai, dėstydami klasikinius pripažintų ir cenzūros nedraudžiamų autorių (Aristotelio, K. Ptolemajo ir kt.) teiginius, trumpai supažindindavo studentus su naujausiomis XVI–XVII a. matematikų ir astronomų (M. Koperniko, G. Galilėjaus, T. Brahės ir kt.) teorijomis, skaičiavimais bei stebėjimais pagrįsta medžiaga.
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija buvo pradėta statyti 1753 m. pagal Vilniaus universiteto profesoriaus Tomo Žebrausko projektą. Jau XVIII a. pab. ji tapo viena geriausiai įrengtų Europos observatorijų, turinčia daug modernių tiems laikams astronominių prietaisų. Pagal amžininkų liudijimus savo įranga Vilniaus universiteto astronomijos observatorija niekuo nenusileido garsiajai Grinvičo (Greenwich) astronomijos observatorijai Anglijoje. Vilniaus universiteto astronomijos observatorija joje dirbusių mokslininkų (ypač T. Žebrausko, M. Počobuto, J. Sniadeckio) pastangomis dėl atliktų dangaus kūnų stebėjimų ir jų judėjimo skaičiavimų tapo plačiai žinoma ir vertinama Europos mokslo pasaulyje.
XVIII a. pab. Vilniaus universitete dėstyto astronomijos kurso medžiaga apžvelgė taip pat ir naujausius šio mokslo atradimus. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra išlikę daugybė astronomijos tema knygų, kurios parodo, kad Vilniaus universiteto studentai gamtos mokslų klausimus nagrinėjo remdamiesi kertiniais ir pažangiausiais fizikos, matematikos, o taip pat ir astronomijos (M. Koperniko, G. Galilėjaus, T. Brahės, J. Keplerio, R. Dekarto, I. Niutono ir kt.) veikalais.
Šioje parodoje, skirtoje tiek Vilniaus universiteto – kiekvieno jauno žmogaus startinės aikštelės į gyvenimą – tiek UNESCO paskelbtiems Astronomijos metams, stengtasi parodyti Vilniaus universiteto bibliotekoje esančių senųjų gamtamokslinių, astronomijos mokslo veikalų įvairovę, siekiant atskleisti, kad Vilniaus universiteto dėstytojai ir profesoriai nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo pradžios mokė savo studentus remdamiesi naujausiais mokslinius tyrimus bei mokslo ir technikos pasiekimus nagrinėjančiais veikalais. Be to, tiek astronominiai stebėjimai, vykdyti Vilniaus universiteto observatorijoje XVIII–XIX a., tiek toje pačioje observatorijoje nustatyta beveik tiksli Vilniaus miesto geografinė padėtis, tiek atrastos naujos žvaigždės bei kiti Vilniaus universiteto profesorių ir auklėtinių pasiekimai – aprašyti ir išspausdinti, sudėti šalia pripažintų Europos mokslininkų astronomų veikalų – turi sukelti pasididžiavimą savo universitetu, iš kurio tikrai ...kylama į žvaigždes...
Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje eksponuota (2009 04–11) paroda Hinc itur ad astra – Iš čia kylama į žvaigždes buvo skirta UNESCO paskelbtiems Astronomijos metams.
Nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo (1579 m.) gyvavusiame Filosofijos fakultete buvo dėstomas gamtos filosofijos arba fizikos kursas, kurio metu buvo nagrinėjami ir tam tikri astronomijos klausimai. Jau XVII a. kai kurie profesoriai, dėstydami klasikinius pripažintų ir cenzūros nedraudžiamų autorių (Aristotelio, K. Ptolemajo ir kt.) teiginius, trumpai supažindindavo studentus su naujausiomis XVI–XVII a. matematikų ir astronomų (M. Koperniko, G. Galilėjaus, T. Brahės ir kt.) teorijomis, skaičiavimais bei stebėjimais pagrįsta medžiaga.
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija buvo pradėta statyti 1753 m. pagal Vilniaus universiteto profesoriaus Tomo Žebrausko projektą. Jau XVIII a. pab. ji tapo viena geriausiai įrengtų Europos observatorijų, turinčia daug modernių tiems laikams astronominių prietaisų. Pagal amžininkų liudijimus savo įranga Vilniaus universiteto astronomijos observatorija niekuo nenusileido garsiajai Grinvičo (Greenwich) astronomijos observatorijai Anglijoje. Vilniaus universiteto astronomijos observatorija joje dirbusių mokslininkų (ypač T. Žebrausko, M. Počobuto, J. Sniadeckio) pastangomis dėl atliktų dangaus kūnų stebėjimų ir jų judėjimo skaičiavimų tapo plačiai žinoma ir vertinama Europos mokslo pasaulyje.
XVIII a. pab. Vilniaus universitete dėstyto astronomijos kurso medžiaga apžvelgė taip pat ir naujausius šio mokslo atradimus. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra išlikę daugybė astronomijos tema knygų, kurios parodo, kad Vilniaus universiteto studentai gamtos mokslų klausimus nagrinėjo remdamiesi kertiniais ir pažangiausiais fizikos, matematikos, o taip pat ir astronomijos (M. Koperniko, G. Galilėjaus, T. Brahės, J. Keplerio, R. Dekarto, I. Niutono ir kt.) veikalais.
Šioje parodoje, skirtoje tiek Vilniaus universiteto – kiekvieno jauno žmogaus startinės aikštelės į gyvenimą – tiek UNESCO paskelbtiems Astronomijos metams, stengtasi parodyti Vilniaus universiteto bibliotekoje esančių senųjų gamtamokslinių, astronomijos mokslo veikalų įvairovę, siekiant atskleisti, kad Vilniaus universiteto dėstytojai ir profesoriai nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo pradžios mokė savo studentus remdamiesi naujausiais mokslinius tyrimus bei mokslo ir technikos pasiekimus nagrinėjančiais veikalais. Be to, tiek astronominiai stebėjimai, vykdyti Vilniaus universiteto observatorijoje XVIII–XIX a., tiek toje pačioje observatorijoje nustatyta beveik tiksli Vilniaus miesto geografinė padėtis, tiek atrastos naujos žvaigždės bei kiti Vilniaus universiteto profesorių ir auklėtinių pasiekimai – aprašyti ir išspausdinti, sudėti šalia pripažintų Europos mokslininkų astronomų veikalų – turi sukelti pasididžiavimą savo universitetu, iš kurio tikrai ...kylama į žvaigždes...