Hinc itur ad astra

en

Honterus, J. Rudimentorum cosmographicorum... libri IIII... Antwerpen, 1554.

Iš Transilvanijos (dabar Rumunija) kilusio kartografo, kosmografo ir raižytojo Johanneso Honterio (1498–1549) garsiausias veikalas Keturios kosmografijos pagrindų knygos, tapęs kosmografijos vadovėliu ir susilaukęs 39 leidimų (pirmasis leidimas 1542 m.), su pabaigoje esančiais 13 pasaulio ir Europos žemėlapių, kuriuos vėliau savo atlasuose naudojo ir kiti kartografai. J. Honteris išgarsėjo savo sukurtais dangaus sferų žvaigždėlapiais, kuriuos papildė penkiais naujais žvaigždynais ir pirmą kartą figūras žvaigždynuose pavaizdavo renesanso laikų europietiškais drabužiais (iki tol figūros buvo vaizduojamos arabiškais rūbais). Žvaigždėlapius kūrė remdamasis geocentrine pasaulio samprata.

Saulės sistemos modelis, kuriame Žemė pavaizduota Visatos centre.