Hinc itur ad astra

Iliustracijoje vaizduojama, kaip astroliabijos pagalba išmatuoti pastato aukštį

Vokiečių mokslininko–universalo, matematiko ir astronomo, knygų leidėjo, dailininko ir raižytojo Jakobo Köbelio (1470–1533) veikalas Astroliabijos paaiškinimas, išleistas kartu su vokiečių mokslininko, Tiūbingeno universiteto matematikos profesoriaus Johanno Stöfflerio (1452–1531) knyga Astroliabijos gamybos ir panaudos paaiškinimas. Abiejose knygose detaliai išaiškinama astroliabijos gamyba ir jos panaudojimo galimybės

Astroliabija (maža skaičiavimo mašinėlė arba šiuolaikine kalba – GPS) – tai senovinis disko formos (apie 15 cm skersmens) astronominis prietaisas. Astroliabija buvo galima nustatyti: dangaus kūnų padėtį; tikslų vietos laiką (dienos – pagal Saulę arba nakties – pagal žvaigždes), metų laiką, apskaičiuoti, kuri dangaus sferos dalis tuo metu yra matoma, nustatyti bet kurio objekto aukštį virš horizonto, labai tikslią geografinę platumą. Šis prietaisas buvo sudarytas iš trijų koncentrinių savarankiškai besisukančių graviruotų diskų su žiedu viršuje. Vienoje pagrindinio disko pusėje buvo išgraviruoti keli apskritimai su skirtingomis skaičiavimo sistemomis (pvz.: 365 dienos, 12 mėnesių ir pan.). Raižiniai buvo naudojami trigonometriniams skaičiavimams atlikti. Kita disko pusė taip pat buvo išgraviruota. Išorinis ratas padalintas į 24 valandas, pažymėtas raidėmis. Antrasis ratas buvo naudojamas kaip kalendorius (mėnesius žymėjo zodiako žvaigždynai). Atogrąžos ir pusiaujas nubrėžti centrinėje dalyje, dangaus polius – disko centre. Šioje pusėje buvo tvirtinamas kitas, taip pat savarankiškai besisukantis, diskas su kiaurymėmis, leidusiomis matyti apatinio disko ženklus. Kiaurymių išdėstymas atitiko žvaigždėlapį, platus žiedas – zodiako žvaigždynus, keli ypatingi ženklai rodė svarbiausias žvaigždes. Plonas graviruotas diskas arba paženklinta popieriaus plokštelė būdavo įterpiama tarp dangaus disko ir astroliabijos pagrindo. Reguliuojant „dangaus“ diską buvo įmanoma nustatyti matomą žvaigždėto dangaus dalį, dangaus kūnų aukštį virš horizonto ir pan. Prie astroliabijos paprastai dar būdavo pritvirtinama liniuotė. Laikant prietaisą už žiedo, liniuotės pagalba buvo galima nustatyti dangaus kūno aukštį virš horizonto ir po to atlikti reikalingus skaičiavimus, naudojantis astroliabijoje išgraviruotais žiedais. Astroliabijos gamybos ir naudojimo principai buvo žinomi maždaug nuo 150 m. pr. Kr. Prietaisas buvo pradėtas gaminti apie 400 metus. Viduramžiais jis buvo labai paplitęs arabų šalyse, į Europą pateko per Ispaniją greičiausiai XII a., buvo naudojamas beveik iki 1650 m., kai jį pakeitė kiti naujųjų laikų astronominiai prietaisai. Jūrininkai laivo geografinei platumai nustatyti naudojo jūrinę astroliabiją (vėliau ją pakeitė sekstantas)

Dviejų atskirų astroliabijos sudedamųjų dalių – diskų – pavyzdžiai

Kitų dviejų astroliabijos diskų pavyzdžiai

Knygos pabaigoje įdėti jau susiūti astroliabijos modeliukai