Hinc itur ad astra

en

Blaeu, J. Geographia quae est Cosmographiae Blavianae pars prima... Amsterdam, 1665.

Garsių atlasų leidėjų Willemo Janszoono Blaeu (1571–1638) ir jo sūnaus Joanno Blaeu (po 1597–1673) parengtas atlasas Geografija, kuri yra pirmoji Blaeu kosmografijos dalis. Šiame atlase pateikta daug danų didiko, astronomo ir alchemiko Tycho Brahės (dan. Tyge Ottesen Brahe, 1546–1601) sukonstruotų astronominių matavimo prietaisų, kuriais galima buvo išmatuoti dangaus šviesulių padėtis vienos kampinės minutės tikslumu, observatorijų planų bei įrangos iliustracijų. T. Brahė laikomas vienu žymiausių XVI a. astronomų, sugebėjusiu tiksliai apskaičiuoti planetų padėtį anksčiau, nei buvo atrastas teleskopas, ir kurio skaičiavimais, formuluodamas savo dėsnius, naudojosi vokiečių matematikas Johannas Kepleris (1571–1630)

M. Koperniko ir T. Brahės paralakso matavimo prietaisai

T. Brahės sukonstruotas paralakso matavimo prietaisas

Graviūroje – Baltijos jūroje esančios Veno (Hven) salos, kurioje savo garsiąją Uraniborgo observatoriją pastatė garsusis danų astronomas Tycho Brahė (dan. Tyge Ottesen Brahe, po 1597–1601), žemėlapis su observatorijos pastato vaizdu

Uraniborgo observatorijos planas

Uraniborgo observatorijos pagrindinio pastato vaizdas

Steleburgas arba T. Brahės požeminės observatorijos vaizdas Veno saloje

Graviūroje – T. Brahės suprojektuotos ir pastatytos Uraniborgo observatorijos Baltijos jūros Veno (Hven) saloje interjeras: paties astronomo sukonstruoti astronominiai prietaisai bei gigantiškas sieninis kvadrantas. Spalvinta ranka