Cellarius, A.Harmonia Macrocosmica seu Atlas universalis et novus, totius universi creati cosmographiam generalem, et novam exhibens... Amsterdam, 1708.
Vokiečių matematiko, istoriko, karinių įtvirtinimų teoretiko, kartografo Andreas Cellarius (apie 1596–1665) dangaus atlasas Makrokosminė dermė arba Naujas pasaulio atlasas, vaizduojantis bendrąją ir naująją kosmografiją. Tai turėjo būti dviejų dalių kosmografijos veikalas, kurio antroji dalis niekada nebuvo išleista. Atlase sudėtos visos pagrindinės iki to laiko iškeltos Saulės sistemos sandaros teorijų (K. Ptolemajo, M. Koperniko ir T. Brahės) schemos, Žemės klimatinės zonos, žvaigždžių ryškių lentelė, Saulės, Mėnulio bei planetų iliustracijos, pabaigoje pridėti 8 žvaigždėlapiai. Visi 29 dvigubi iliustruoti lapai spalvinti ranka.
Šiaurės pusrutulio dangaus skliauto žvaigždėlapis, kuriame žvaigždynai pavadinti ne mums įprastais Antikos laikų, bet krikščioniškais pavadinimais, pvz.: Nojaus arkos (Argonautų), Šv. Petro laivelio (Didžiosios Lokės arba Didžiųjų Grįžulo ratų), Šv. Mykolo (Mažosios Lokės arba Mažųjų Grįžulo ratų), Velykų avinėlio (Mažojo Šuns) žvaigždynai. Zodiako žvaigždynai pavadinti apaštalų vardais.
Šiaurės pusrutulio dangaus skliauto žvaigždėlapis, kuriame žvaigždynai pavadinti mums įprastais antikiniais pavadinimais, pvz.: Aquarius (Vandenis), Leo (Liūtas), Ursa major (Didžioji Lokė) ir kt.
