Hinc itur ad astra

Vokiečių kartografo, raižytojo, žemėlapių bei atlasų leidėjo Tobias Conrado Lotterio (1717–1777) išraižyti astronominiai instrumentai – sphaera armillaris ir planetarium su išsamia prietaisų sandaros ir naudojimo instrukcija

Armila (lot. sphaera armillaris) – astronominis žiedinis instrumentas, kitaip tariant, sferinė astroliabija arba sferinis dangaus modelis, padedantis nustatyti esamą žvaigždžių ir planetų padėtį dangaus skliaute. Žinomas ir naudojamas astronomų nuo Antikos laikų. Instrumento centre – Žemė, apsupta trijų pagrindinių žiedų: zodiako arba ekliptikos (lot. ecliptica; didžiojo dangaus sferos apskritimo, kurį per metus nubrėžia Saulės skritulio centras, padalinto į 12 mėnesių su zodiako žvaigždynų pavadinimais, kiekvienai daliai skiriant 30˚); meridiano arba dienovidžio (lot. meridies, kuriame pažymėti dangaus skliauto Šiaurės ir Pietų poliai) ir horizonto arba dangaus ekvatoriaus (lot. aequator; vienodai nutolęs nuo dangaus Šiaurės ir Pietų polių ir skiriantis matomą dangaus dalį nuo nematomos). Ekliptikos ir dangaus ekvatoriaus susikirtimo taškai yra laikomi Saulės ekvinokcijos arba lygiadienių taškais. Pavasarį šis taškas yra Avino (lot. Aries) žvaigždyne, rudenį – Svarstyklių (lot. Libra). Kiti žiedai: atogrąžų (lot. tropicus Capricorni, tropicus Cancri; du lygiagretūs ekvatoriaus žiedui apskritimai, rodantys kiek Žemė kiekvienais metais nutolsta nuo ekvatoriaus į Šiaurę ir į Pietus), du poliariniai žiedai (lot. circulus Arcticus, circulus Antarcticus; vienodai nuo Šiaurės ir Pietų polių – 23˚30´ ir ekvatoriaus – 66˚30´ nutolę žiedai). Daugelis žiedų turi laipsnių padalas

Planetariumas – mechaninis Saulės sistemos planetų judėjimo modelis. Pavadinimas orrery atsirado, kai mechaninių instrumentų meistras anglas Georgas Grahamas (1674–1751) ketvirtojo Orrery grafo Charleso Boyle´io (1676–1731) užsakymu pagamino besisukantį, atitinkantį atstumų ir laiko mastelius Saulės sistemos modelį. Vėliau mechaniniai Saulės sistemos modeliai buvo vadinami bendriniu žodžiu – orrery