Didysis kiemas

Kiemą sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės erdvės suvienyti į dinamišką erdvę. Šiaurinis ir vakarinis korpusai - vieni seniausių Vilniaus akademijoje, pastatyti XVI a. Šv. Jonų bažnyčios pamatai padėti dar XIV a., o varpinė iškilo XVII a. XVIII a. viduryje pastačius pietinį korpusą ir aulą, galutinai susiformavo Didysis kiemas, kurio parametrai nepakito iki mūsų dienų. Yra žinoma, kaip atrodė Didžiojo kiemo teritorija iki akademijos pastatų statybos pradžios. Į šiaurę nuo Šv. Jonų bažnyčios stovėjo puošni dviaukštė klebonija, šalia jos -.parapijinė mokykla. Kiek toliau, vakarinėje kiemo dalyje buvo karaliaus sekretoriaus M. Jasinskio posesijos gotikiniai ūkiniai pastatai. Tarp jų augo Šv. Jonų bažnyčios klebono sodas, kurį nuo Šv. Jonų bažnyčios skyrė mūro siena su vartais. 1571 m. Vilniaus vyskupas V. Protasevičius kartu su Šv. Jonų bažnyčia perdavė tėvams jėzuitams ir senąją kleboniją su parapijinės mokyklos pastatu. Jų vietoje jėzuitai pastatė dviaukštį auditorijų korpusą. Senieji pastatai nebuvo nugriauti, bet kaip įprasta viduramžių Vilniaus statyboje - įkomponuoti į akademijos naująjį auditorijų korpusą: klebonija perdirbta į aulą, o parapijinė mokykla pritaikyta auditorijoms. Tuo pačiu metu vietoje M. Jasinskio posesijos ūkinių pastatų pastatytas vakarinis korpusas. Čia įsikūrė akademijos tarnybinės patalpos. Tarp šių korpusų susiformavusiam kiemui prigijo Akademijos kiemo vardas. Kai 1579 m. universitetą aplankė karalius Steponas Batoras statybos jau buvo baigtos. Ta proga šiaurinio korpuso fasade atidengta paminklinė lenta su įrašu: "Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580". Ji išliko iki mūsų dienų. Po 1610 m. gaisro šie Didžiojo kiemo korpusai buvo naujai rekonstruoti, įrengtos atviros galerijos: šiauriniame korpuse per abu aukštus, o vakariniame - pirmajame aukšte. XVIII a. pirmajame ketvirtyje Vilniaus universitetas supirko Akademijos kiemo pietinėje pusėje, Šv. Jonų gatvėje stovėjusius miestiečių namus. Jų vietoje pastatė pietinį akademijos mokyklų korpusą, kurio pirmąjį ir antrąjį aukštą puošė atviros galerijos. Lietuvos vyriausiosios mokyklos laikais šiame korpuse įsikūrė vaivadijos vidurinė mokykla. Mokyklai šiame korpuse buvo įrengtos šešios erdvios auditorijos, o trečiame aukšte - akademijos teatro salė. Universitetui atiteko ir tuščias naujosios Šv. Jonų bažnyčios klebonijos sklypas, buvęs Šv. Jono gatvėje šalia varpinės. Ten buvo pastatyta naujoji akademijos aula, kurios iškilmingas atidarymas įvyko 1762 m. birželio 11 d. Spėjama, kad aulą suprojektavo ir pastatė architektas J. K. Glaubicas. Paskutinės didelės permainos universiteto Didžiojo kiemo architektūroje įvyko po 1737 ir 1749 metų gaisrų. Tada šiauriniam ir vakariniam universiteto korpusui buvo pristatytas trečias aukštas, sukurtas barokinis šv. Jonų bažnyčios fasadas. Atstatytą universiteto Didįjį kiemą 1786 m. nupiešė P. Smuglevičius. Piešinyje matosi visi trys kiemo sparnai: dešinėje - šiaurinis, viduryje - vakarinis su astronomijos observatorijos rytiniu bokštu ir kairėje - pietinis su akademinio teatro sale bei naujosios barokinės aulos dalimi. Tą patį Didįjį unversiteto kiemą, tik iš kitos pusės, matome ir 1850 m. spalvotoje J. K. Vilčinskio "Vilniaus albumo" litografijoje. Iškilmingas, barokinis Šv. Jonų bažnyčios fasadas, didinga varpinė ir universiteto architekto M. Šulco 1810 m. naujai perstatytas klasicistinis aulos (Kolonų salės) fasadas teikia vaizdui pakilumo ir iškilmingumo. Kaip jau minėta aukščiau, Šv. Jonų bažnyčios fasadas vėlyvojo baroko formas įgijo XVIII a. viduryje. Tai Vilniaus architekto J. K. Glaubico kūrinys. J. K. Glaubicas perstatė ir Šv. Jonų bažnyčios varpinės ketvirtą ir penktą aukštus. Ši XVII a. varpinė - aukščiausias senamiesčio pastatas. Didžiojo kiemo galerijose įamžinti universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Šiauriniame rūmų sparne XVI a. Vilniaus universiteto iškaba "Academia et Universitas Societatis Jesu", spalvotose fasado piliastrų freskose - universiteto herbas, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, karvedžio K. Chodkevičiaus, karalių Augusto II Stipriojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai. Aulos fasado nišose, 1929 m. švenčiant universiteto 350 metų sukaktį, buvo pastatytos skulptoriaus B. Balzukevičiaus sukurtos alegorinės Tiesos ir Grožio figūros, kurios neišliko. Dabar ten stovi stilizuotos studentų skulptūros. Virš aulos fasado užrašas: "Alma Mater Vilnensis".