• Lituanistikos centro vestibiulis
• Mozaika lietuvių mitologijos tema
• Knygynas "Littera"
• Mūzų vestibiulis
• M. Šulco butas

Lituanistikos centro vestibiulis

Lituanistikos centras yra Sarbievijaus kiemo rytinio korpuso antrajame aukšte. Jo vestibiulį puošia 1976-1985 m. dailininko P. Repšio sukurta freska "Metų laikai". Tapyta al fresco technika ant skliautų ir sienų viršutinės dalies. Sienų tapyboje vyrauja sodri ochra, ruda spalvos, skliautų - tamsiai mėlyna. Freskos spalvos ir kompozicija idealiai priderinta prie interjero, išryškina architektūros konstrukcinius elementus ir sudaro vieningą meninę aplinką. Freskos turinys paimtas iš lietuvių mitologijos ir atskleidžia tautinę pasaulio sandaros koncepciją. Paradoksaliai realistiškai traktuojamos šokančios ir įvairiais instrumentais griežiančios figūros perteikia mistinio pasaulio fantastiškumą. Iš viso to dailininkas sukuria įspūdingą, ilgai įsimintiną vaizdą.

Mozaika lietuvių mitologijos tema

1978 m. granitinę mozaiką A. Mickevičiaus kiemo rytinio korpuso pirmo aukšto vestibiulyje sukūrė dailininkas V. Trušys. Mozaika, pritaikyta prie pusapskričių sienų su durų arba langų angomis, vaizduoja baltų dievus, deives ir kitas mitines būtybes: Perkūną, Laimę, Vėjopatį, Gabiją, Pikulą, Medeiną, Patrimpą, žaltį, saulę, mėnulį, žvaigždes. Dievai ir deivės vaizduojami su jiems būdingais atributais, tarpusavyje nesusieti, o po figūromis yra jų vardai. Figūrų kompozicija statiška, frontali, kontūro linija pabrėžia siluetus ir teikia kompozicijai vientisumo ir monumentalumo.

Knygynas "Littera"

Knygynas "Littera" yra universiteto ansamblio viduryje, M. K. Sarbievijaus kiemo pietinio korpuso pirmajame aukšte. Jo patalpos išlaikė barokinę plano struktūrą ir barokines langų arkas. Knygyno "Littera" įžymybė - freskos, kurias 1978 m. sukūrė dailininkas A. Kmieliauskas. Tapyta al fresco technika patvariais, spalvos nekeičiančiais dažų pigmentais. Skliautuose nutapytos siaurėjančios arkos iliuziškai praplečia žemos patalpos erdvę, o tapyba suteikia interjerui jaukumo. Aštuoniuose skliautų segmentuose nutapytos gulinčios figūros, įkūnijančios Vilniaus universitete klestėjusius mokslus ir menus. Virš piliorių ovaliniai žymiausių universiteto mecenatų, mokslininkų ir mokinių portretai, jų gyvenimo datos, pareigos ir nuopelnai. Spalvos neryškios, pastelinės. Knygynėlis yra labai mėgstamas vilniečių ir miesto svečių.

Mūzų vestibiulis

Devynių mūzų vestibiulis yra S. Daukanto kiemo pietinio korpuso antrajame aukšte. 1970 m. šią sgrafito technikos sienų tapybą sukūrė dailininkas R. Gibavičius. Trijose sienose vaizduojamos senovės graikų meno ir mokslo mūzos, ketvirtojoje - atminties deivė Mnemosinė (mūzų motina). Figūros su joms būdingais atributais ir užrašais ritmiškai išdėstytos vidurinėje sienų dalyje. Tapyba remiasi istorizmo principų pagrindais ir atskleidžia sgrafito technikos galimybes.

M. Šulco butas

XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje buvo rekonstruotas M. K. Sarbievijaus kiemo šiaurinis korpusas. Jame buvę akademijos ūkiniai trobesiai naujai perstatyti ir ten įrengti butai universiteto profesoriams pasauliečiams. Būdingiausią rekonstrukciją architektas M. Šulcas atliko 1799-1801 m. M.K. Sarbievijaus kiemo šiaurinio korpuso trečiame aukšte. Jis čia sau įrengė nedidelį butą, kurį sudarė keturi kambariai (svetainė, kabinetas, miegamasis ir valgomasis) su mažu preškambariu, plane nepažymėtu sandėliuku ir virtuve. Kvadrato konfigūracijos kambarių interjerus M. Šulcas dekoravo įvairiais klasicistiniais orderiais ir jiems būdingu plafonų dekoru. Kambariai dažyti skirtingomis sodriomis spalvomis: pilkšva, purpurine, žalia, gintaro, puošti tiek graikiškais, tiek romėniškais orderiais. M. Šulcas savo butą naudojo kaip vaizdinę priemonę architektūros istorijos ir projektavimo paskaitoms. Restauruotas 1993-1996 m. pagal architektės A. Švabauskienės projektą. Šiuo metu čia įsikūręs Filologijos fakulteto dekanatas.