Sidebar

Naujienos viršelis Skorina jpgŠiais metais sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“. Minint šią sukaktį, Vilniaus universiteto biblioteka rugsėjo 21 d. 17 val. P. Smuglevičiaus salėje atidaro parodą Skorinos pradėta: 500 metų Vilniaus spaudai. Joje bus pristatomos pirmosios Vilniaus miesto spaustuvės ir jų spausdintos knygos, atskleidžiančios Vilniaus spaudos kelią nuo Skorinos iki XVIII a. pabaigos.

„VU biblioteka saugo turtingą senųjų Vilniaus spaustuvių knygų kolekciją. Parodos svečiams pristatysime 45 knygas ir 8 rankraštinius dokumentus, susijusius su tokiomis Vilniuje veikusiomis, tačiau seniai nebeegzistuojančiomis, spaustuvėmis kaip Karcanų, Mamoničių, Morkūno, Lenčickio, Pijorų, Bazilijonų ir kitomis“ – sako Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė.

Lietuvos spaudos istorijai pradžią davęs Polocko pirklio sūnus, iškilus humanistas Pranciškus Skorina (apie 1470–apie 1551) per visą savo gyvenimą pasižymėjo įvairiose srityse – buvo kanceliarijos raštininkas, rašytojas, vertėjas, gydytojas, sodininkas. Didžiausiu humanisto pasiekimu laikomas spaudos technologijų atkėlimas į Vilnių, kur 1522 m. (manoma Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose) jis įkūrė pirmąją spaustuvę. Skorinos pavyzdys paskatino kitus spaustuvininkus atvykti į Lietuvos sostinę ir plėtoti spaudos amatą. Vilniuje pradėjo steigtis naujos spaustuvės, miestas tapo mokslininkų, rašytojų, poetų, norinčių viešinti kūrinius, traukos centru.

Vilnietiškos Skorinos spaustuvės leidiniai pasižymėjo kokybiška spaudos technika, turtinga ornamentika ir įspūdingomis graviūromis. Pirmosios čia išspausdintos knygos: maldynas „Mažoji kelionių knygelė“ (1522) ir liturginė knyga „Apaštalas“ (1525). Vienas pastarosios knygos egzempliorius saugomas VU bibliotekoje, pristatantis ankstyviausią Vilniaus spaudos  periodą. Iš naujos parodos eksponatų Vilniaus spaudos pirmtako „Apaštalas“ užima svarbiausią vietą.

Anot Nijolės Klingaitės-Dasevičienės, Bibliotekoje rengiamai parodai atrinkti įvairaus žanro, paskirties ir tematikos spaudiniai. Pavyzdžiui, lankytojai turės retą galimybę išvysti, kaip atrodė vienos pirmųjų LDK spausdintų natų, pirmasis Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio spaustuvės leidinys, Mamoničiaus spaustuvėje spausdintas Trečiasis Lietuvos statutas ar net gražiausiu XVIII a. Vilniaus leidiniu laikomas Pijorų spaustuvės dokumentų sąvadas „Codex diplomaticus“.

Pirmosios spaustuvės Vilniuje buvo privačios, valdomos vieno savininko, o vėliau jas išstūmė institucinės spaustuvės. Skaičiuojama, kad  XVI–XVIII a. Vilniuje buvo išspausdinta apie 6000 spaudinių. Vilniaus spaustuvininkai žymiai praplėtė kalbinę spaudos įvairovę, išleisdami knygas lietuvių, lotynų, lenkų, vokiečių, italų, prancūzų, latvių kalbomis.

Skorina bandymas copy

Fragmentas iš Apaštalų laiškų: Apaštalas. Vilnius: Pranciškaus Skorinos spaustuvė, 1525

Geras Skorinos 1

Fragmentas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statuto. Vilnius: Mamoničių spaustuvė, 1614

Skorinos geras 2 copy

Fragmentas iš knygos Alegorijos, arba karštų maldų žiedai. Mikalojus Kristupas Chaleckis, 1618

 

Parodos atidarymas vyks VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.) rugsėjo 21 d. 17 val. Paroda veiks iki lapkričio 21 d.

Kviečiame apsilankyti!

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas:

Kultūros

 

 

 2022-09-14