Mokslo atvirukas

Mokslo atvirukas / 2022 m. Balandis (NAUJAS)

Pristatome balandžio mėnesio „Mokslo atviruką“ – atvirojo mokslo naujienlaiškį Vilniaus universiteto tyrėjams, mokslininkams, studentams, dėstytojams ir visiems, besidomintiems mokslo naujovėmis.

Šiame numeryje:

• sklaidysime populiariausius mitus apie laisvojo turinio Creative Commons (CC) licencijas;
• sužinosime 4 ryškiausius grobuoniškų leidėjų ir žurnalų požymius;
• prisiminsime, kad Vilniaus universitetas priėmė Atvirojo mokslo politikos gaires ir daugiau sužinosime apie duomenų principus, kuriuos šis dokumentas palaiko.

---

Kaip atpažinti grobuoniškus leidėjus ir žurnalus

 

Mokslininkai, teikdami paraiškas mokslo projektų finansavimui, vis dažniau susiduria su atvirosios prieigos reikalavimais. Lietuvos mokslo taryba, „Europos Horizonto“ programa siekia, kad viešosiomis lėšomis finansuota mokslo produkcija (duomenys, straipsniai) būtų laisvai prieinami ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei.

Tiesa, kad publikavimas per atvirąją prieigą gali kainuoti brangiai. Pasirinkus auksinį kelią, kai straipsnis atveriamas iš karto leidėjo puslapyje, tenka sumokėti straipsnio apdorojimo mokestį (angl. Article Processing Charge, APC), kuris gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Nenuostabu, kad čia atsiranda sukčiavimo schemų: žurnalų, knygų leidėjų, kurie apsimeta kokybiškais ir tarptautiniais, bet išties yra sukurti tik pritraukti lėšas ir nesilaiko jokių leidybos standartų. Tokius žurnalus vadiname grobuoniškais.

Kaip nepapulti į jų spąstus? Atpažinti, kad leidėjas ar žurnalas yra įtartinas, galime iš kelių požymių:

1. Agresyvus marketingas. Joks geros reputacijos leidėjas nesiūlys jums publikuoti straipsnio ar knygos skyriaus elektroniniu paštu. Tokius laiškus galite iš karto ištrinti, nebent norėtumėte prisiminti leidėjo pavadinimą tam, kad žinotumėte, kokiame leidinyje niekada nesipublikuoti ir apie kurį įspėti kolegas.
2. Bendrinis leidėjo ar žurnalo pavadinimas, labai lengvai pasislepiantis tarp paieškos rezultatų, pvz., British Journal (liet. „Britų žurnalas“), Book Publisher International (liet. „Tarptautinis knygų leidėjas“). Ieškant atsiliepimų apie šiuos leidėjus, dažniausiai randami kiti, patikimi, panašiai pavadinti žurnalai arba tiesiog visas tarptautinių knygų leidėjų sąrašas.
3. Neaiškus apmokėjimas už publikacijas. Pavyzdžiui, pateikiami didžiuliai APC ir tuo pačiu siūlomos neįtikėtinos nuolaidos arba APC tiesiog nėra aiškiai nurodytas leidėjo interneto svetainėje. Teikiant publikuoti straipsnį, atsiranda ne tik apdorojimo, bet ir įvairūs kiti „redagavimo“, „maketavimo“, „priėmimo“ ir panašūs mokesčiai.
4. Leidėjas nerandamas jokiose patikimose duomenų bazėse: neindeksuojamas Web of Science, Scopus, grynieji atvirosios prieigos žurnalai neįtraukti į Directory of Open Access Journals.

Kilus abejonių, geriausia pasitikrinti pagal Think.Check.Submit kriterijus, pasitarti su kolegomis ar bibliotekos informacijos vadybininke atvirosios prieigos klausimais el. paštu .

 

  

 

Pamatyti, kaip atrodo tipiškas grobuoniškas žurnalas, ir gyvai užduoti klausimus galėsite universiteto bendruomenei skirtuose nuotoliniuose Atvirosios prieigos mokymuose gegužės 25 d., kviečiame registruotis!

Plačiau apie grobuoniškas leidybos praktikas anglų kalba skaitykite: Wikipedia, Cabells tinklaraštis. 

---

Penki populiariausi mitai apie Kūrybinių bendrijų CC (angl. Creative Commons) laisvojo turinio licencijas

 

Mitas: naudotis CC licencijomis yra painu ir sudėtinga.

Faktas: norimą CC licenciją nemokamai pasirinkti ir pritaikyti galite vos per kelias minutes. Visų pirma nuspręskite, kokiomis sąlygomis norite dalintis savo mokslo produkcija, ar leisite komercinį naudojimą, išvestinius kūrinius (pvz., vertimus į kitas kalbas). Tada naudodami įrankį CC Licence Chooser pažymėsite savo pasirinkimus ir gausite norimą žymėjimo piktogramą, pvz., CC BY ir HTML kodo eilutę, kuri padės įterpti piktogramą į jūsų asmeninį puslapį, jei tokį turite. Taip pat galite tiesiog parašyti CC BY 4.0 ir savo vardą ir pavardę aiškiai matomoje vietoje.

 

Mitas: CC licencijos mažiau apsaugo mano, kaip autoriaus, teises.

Faktas: laisvojo turinio licencijos jūsų teises saugo taip pat ar netgi labiau nei įprastas © autorių teisių apsaugos ženklas. Nemažai aktualių mokslo darbų, nenaudojančių licencijų, atsiduria „piratų“ duomenų bazėse be tvarkingų metaduomenų ir būna nerandami naudojant įprastas paieškos sistemas. Atvėrę mokslo darbą su CC licencija galite tikėtis, kad jis bus matomas, randamas ir naudojamas teisėtais būdais. Įstatymai vienodai saugo intelektinę nuosavybę nepriklausomai nuo naudojamų licencijų.

 

Mitas: jei neuždrausiu intelektinės nuosavybės komercinio naudojimo, ją pasiims verslininkai ir pradės pardavinėti.

Faktas: dažnai įsivaizduojame, kad kūrinio „komercinis naudojimas“ yra tiesiog prekyba ar kitas būdas, kuriuo privatus sektorius uždirba pelną. Iš tikrųjų, komerciniu naudojimu laikoma visa veikla, už kurią gaunami pinigai. Netgi dėstytojas, skaitydamas paskaitą, ar mokslininkė, dalyvaudama konferencijoje ir už tai gaunanti atlyginimą, užsiima komercine veikla. Tokiu atveju paskaitų medžiagai ar konferencijų pranešimams rengti saugiau rinktis mokslo publikacijas ar duomenis, kurių autorius komercinio naudojimo nedraudžia.

 

Mitas: autorius nėra atsakingas už licencijos parinkimą.

Faktas: publikuojantis per atvirąją prieigą, galutinei publikacijos versijai licenciją suteikia leidėjas. Tačiau autorius gali rinktis, kaip žymėti į institucinę eLABa talpyklą keliamus priimtus rankraščius, į nacionalinę duomenų talpyklą MIDAS keliamus duomenų rinkinius, paskaitoms paruoštas skaidres ir kitą intelektinę nuosavybę. Vilniaus universitetas neperima darbuotojų intelektinės nuosavybės turtinių autoriaus teisių. Kiekvienas esame laisvi pasirinkti, kokiais būdais norime dalintis žiniomis.

 

Mitas: licencijų pasirinkimas sukuria papildomą biurokratinę naštą.

Faktas: intelektinės nuosavybės licencijavimas yra naujas dalykas, išties galintis atrodyti kaip dar vienas niekam nereikalingas formalumas. Tačiau laisvųjų licencijų naudojimas palengvina, pvz., priimtų rankraščių ar publikacijų įkėlimą į eLABa talpyklą, nes nebereikia pasirašinėti jokių licencinių sutarčių. Taip pat išreiškiant savo, kaip autoriaus, valią dėl intelektinės nuosavybės, norintiems ja pasinaudoti nebekyla jokių klausimų, dėl kurių reikėtų tartis individualiai.

---

Vilniaus universiteto palaikomi duomenų principai – kas slepiasi už akronimų  „FAIR“ ir „FACT“

 

Šių metų vasario 22 d. Vilniaus universiteto Senatas patvirtino universiteto Atvirojo mokslo politikos gaires – dokumentą, kuris turėtų rodyti kryptį  Vilniaus universiteto kelyje į kokybiškesnį ir visuomenei atviresnį mokslą. Kiekvienas iš gairių skyrių dedikuotas vis kitai su moksline veikla susijusiai sričiai: mokslinėmis publikacijomis ir prieigai prie jų, mokslinių tyrimų duomenims, mokslo rezultatų vertinimui, programinei įrangai, mokymo ištekliams, visuomenės įtraukimui ir infrastruktūrai.

Balandžio mėnesio „Mokslo atvirukas“ kviečia detaliau pažvelgti į Gairių 18 punktą, kuriame deklaruojama:

„Universitetas palaiko „FAIR“, „FACT“ ir kitus atvirųjų susietų mokslinių tyrimų duomenų principus, <...> pripažindamas, kad jų laikymasis užtikrina maksimalią Universitete sukuriamų mokslinių tyrimų duomenų vertę bei atkartojamumą.“

Kartu pasiaiškinkime, kaip iššifruojami akronimai „FAIR“ ir „FACT“ bei kokius principus jie nusako.

„FAIR“

Kovo 15 d. sukako šešeri metai nuo dienos, kai žurnale „Scientific Data“ pasirodė straipsnis „The FAIR Guiding Principles for scientific data management and stewardship“, kuriame pirmą kartą oficialiai įvardyti principai, minimi ne viename mokslinius tyrimus ar jų finansavimą reglamentuojančiame dokumente. 53 straipsnio autoriai – daugiausiai gyvybės ir duomenų mokslų atstovai – susitiko 2014 m. sausio 13–16 d. Nyderlandų Leideno mieste vykusiose dirbtuvėse, kurių metu ir užgimė idėja įvardyti kelis universalius principus, kurių laikantis šiuolaikinių mokslinių tyrimų vis didėjančiomis apimtimis generuojami skaitmeniniai duomenys būtų lengviau surandami ir pasiekiami tiek žmonėms, tiek kompiuteriams, paprasčiau integruojami ir sudarytų kuo mažiau kliūčių juos pakartotinai naudoti.

Akronimas „FAIR“ sudarytas iš savybių, kuriomis turėtų pasižymėti didelės išliekamosios vertės duomenys, angliškų pavadinimų. Trumpai apžvelkime, kokios šios savybės, ir kaip pasiekti, kad moksliniai tyrimai jas atspindėtų:

F: Findable (liet. surandamumas). Kad žiniatinklyje publikuotus mokslinių tyrimų duomenis būtų lengviau surasti, jie turi būti kuo išsamiau aprašyti ir jiems turėtų būti suteiktas nekintantis identifikatorius (pvz., DOI), kuris turėtų būti nurodytas duomenų rinkinio metaduomenyse (informacijoje apie duomenų rinkinį). Be to, duomenų rinkinys arba bent jo metaduomenys turėtų būti indeksuoti kokioje nors paieškos sistemoje (t.y. randami per duomenų talpyklos vidinę paieškos funkciją arba per išorinę duomenų paieškos sistemą, pvz., OpenAIRE Explore).

A: Accessible (liet. pasiekiamumas). Duomenys turėtų būti tiesiogiai pasiekiami visuotinai priimtais ir prie konkrečios nuosavybinės (t.y. mokamos) programinės įrangos nepririštais protokolais (pvz., HTTP, FTP). Vis dėlto, jeigu duomenys yra jautrūs ar konfidencialūs, siekiant užtikrinti jų saugumą, „A“ principas numato išlygą, leidžiančią iš potencialių duomenų naudotojų reikalauti tapatybės patvirtinimo ar tam tikrų kriterijų patenkinimo. „A“ principas taip pat nustato, kad, jei duomenų rinkinys taptų nebeprieinamas, bent jau jo metaduomenys turėtų išlikti prieinami.

I: Interoperable (liet. sąveikumas). Kad atskirus duomenų rinkinius kompiuteriui būtų lengviau derinti tarpusavyje, jie turi būti publikuoti standartiniais susietųjų duomenų formatais (pvz., RDF, JSON), ir turi būti aiškiai nurodytos sąsajos su kitais duomenų rinkiniais, jei tokių yra.

R: Reusable (liet. tinkamumas pakartotinam naudojimui). Norint užtikrinti, kad duomenis būtų galima prasmingai panaudoti kitiems projektams, reikia, kad jie būtų sutvarkyti ir aprašyti pagal atitinkamos mokslo srities standartus. Be to, turėtų būti pateikiama detali informacija apie duomenų kilmę (autorius, gavimo ar apdorojimo būdas, sąsajos su publikacijomis ar kitų autorių duomenų rinkiniais) ir teisinės sąlygos, kuriomis autorius leidžia naudoti duomenis (rekomenduojamos standartinės atvirojo turinio ar atvirosios programinės įrangos licencijos).

Dalį iš „FAIR“ principų įgyvendinti padeda duomenų talpyklos, kuriose publikuojami duomenys. Pavyzdžiui, Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas (MIDAS) sudaro galimybę (ir įpareigoja) duomenis aprašyti metaduomenimis, kuriuose galima nurodyti duomenų kilmės informaciją bei naudojimo sąlygas, leidžia duomenims suteikti DOI identifikatorių. MIDAS publikuotus duomenis galima surasti MIDAS portale, B2FIND duomenų paieškos sistemoje ir Google.

FAIR principus palaiko ne tik Vilniaus universitetas, bet ir Europos Sąjunga, padariusi jų laikymąsi privalomą visiems naujausios jos mokslo finansavimo programos „Europos Horizontas“ dalyviams. FAIR principus populiarina bei jų įgyvendinimą skatina tarptautinė organizacija GO FAIR.

„FACT“

„FACT“ principus suformulavo 2016–2017 m. Nyderlanduose vystytas projektas „Responsible Data Science“, kuris subūrė vienuolikai skirtingų organizacijų atstovaujančius specialistus, siekiančius, kad duomenų mokslas taptų etiškesnis. Akronimas „FACT“ simbolizuoja keturias vertybes, į kurias turėtų lygiuotis duomenų mokslininkai ir visi dirbantieji su didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data):

F: Fairness (liet. teisingumas). Turi būti siekiama, kad duomenys būtų analizuojami be išankstinių nusistatymų.

A: Accuracy (liet. tikslumas). Duomenų moksle turi būti siekiama kuo didesnio tikslumo. Pateikiant duomenimis paremtas prognozes ar skaičiavimus, turėtų būti aiškiai įvardijama, koks rezultatų tikslumas gali būti garantuotas ir kokia yra tikėtina skaičiavimų paklaida.

C: Confidentiality (liet. konfidencialumas). Asmenų teisė į privatumą turi būti gerbiama ir saugoma.

T: Transparency (liet. skaidrumas). Pateikiant duomenų analize paremtas išvadas, kartu turi būti įvardijami prie tų išvadų nuvedę duomenų apdorojimo proceso žingsniai. Pačios išvados turi būti pateikiamos taip, kad nebūtų dviprasmiškai interpretuojamos.

Išsamiau apie „FACT“ principus galima pasiskaityti šiame vieno iš jų kūrėjų parašytame straipsnyje.

Kiti duomenų principai

Pabaigai, reikėtų pažymėti, kad pasaulyje yra sugalvota įvairių duomenų principų. Be jau aptartų „FAIR“ ir „FACT“, verta paminėti ir „CARE“ vietinių duomenų valdymo principus (angl. Principles for Indigenous Data Governance). Jiems parama išsakoma ARQUS aljanso, kurio narys yra Vilniaus universitetas, Atvirojo mokslo politikos dokumente. Akronimas „CARE“ nusako principus, kurie turėtų būti taikomi vietos bendruomenių nariams, kai jų gyvenamoje teritorijoje renkami moksliniai ar statistiniai duomenys.

Iliustracija,  CC-BY-SA-4.0

 

Informaciją naujienlaiškiui rengė Eglė Juodė ir Gintė Medzvieckaitė

2022-04-27

Mokslo atvirukas / 2022 m. Sausis

Naujausiame 2022 m. sausio naujienlaiškyje „Mokslo atvirukas“ kviečiame susipažinti su nekintančių identifikatorių istorija – nuo seniausiojo ISBN (International Standard Book Number, „Tarptautinio standartinio knygos numerio“), gerai pažįstamų DOI (Digital Object Identifier, „Skaitmeninio objekto identifikatoriaus“) ir ORCiD (Open Researcher and Contributor ID, „Atviro tyrėjo ir prisidėjusio asmens identifikatoriaus“) iki dar tik kuriamo PIDINST (PID for Instruments, „Nekintančio identifikatoriaus instrumentams“).

Taip pat „Mokslo atviruko“ komanda nekantrauja pasidalinti džiugiomis žiniomis:

• Šiais metais Vilniaus universiteto autoriams išlieka galimybė nemokamai publikuotis American Chemical Society žurnaluose per atvirąją prieigą!
• Nemokant straipsnio apdorojimo mokesčio (APC) galėsite publikuotis Cambridge University Press ir Oxford University Press žurnaluose!
• Sage Journals leidžiamos Sage Premier 2016 kolekcijos auksinės atvirosios prieigos žurnaluose straipsnių apdorojimo mokesčiams (APC) taikoma 20 proc., o hibridiniuose – 100 proc. nuolaida.
• Nuolaidas Lietuvos autoriams taiko leidėjai Brill, Edward Elgar Publishing, Taylor & Francis, World Scientific.

 

Nekintantys identifikatoriai – orientyrai informacijos vandenyne

Tikriausiai visiems „Mokslo atviruko“ skaitytojams yra tekę ieškoti tam tikros knygos internetinio knygyno kataloge. Pavadinimas ar autoriaus pavardė ne visada veda tiesiai prie norimo rezultato: kartais gaunamas visas sąrašas paieškos kriterijus atitinkančių leidinių, kuriame yra (arba ne) ieškoma knyga. Vis dėlto egzistuoja gudrybė, padedanti iš karto rasti tiksliai tą knygą, kurios ieškote – tereikia žinoti numerį, leidybos pasaulyje vadinamą ISBN kodu, ir jis jus nuves tiesiai prie norimo leidinio. Jei paieška pagal ISBN kodą ir toliau išlieka knygų pasaulio profesionalų gudrybe, didelei daliai akademinės bendruomenės jau tapo įprasta ieškant konkretaus mokslinio straipsnio skaitmeninėje erdvėje naudoti DOI, kuris, teisingai užrašytas, veikia kaip internetinė nuoroda, nuvedanti tiesiai prie norimo straipsnio.

Jeigu jau ėmėte spėlioti, kas jungia knygų ISBN numerius ir straipsnių DOI, nieko nelaukę atskleidžiame: jie abu yra nekintančių identifikatorių – numerių ar kodų, leidžiančių objektą identifikuoti tarp kitų tos pačios rūšies objektų – pavyzdžiai. Šiuolaikiniame informacija užtvindytame pasaulyje poreikis išskirti ir greitai surasti konkrečius skaitmeninius ir fizinius objektus vis didėja, tad pastaraisiais metais galima stebėti vis naujų nekintančių identifikatorių gimimą. Dabar tiksliai identifikuoti galima ne tik knygas ir mokslinius straipsnius, bet ir žmones, organizacijas ir net mokslinius projektus.

Kokiomis savybėmis privalo pasižymėti nekintantis identifikatorius? Visų pirma, kaip ir sufleruoja pavadinimas, tiek pats identifikatorius, tiek juo žymimas objektas turi laikui bėgant išlikti tas pats. Antras reikalavimas – kad identifikatorių tekstinė išraiška nesidubliuotų, taigi turi būti užtikrinama, kad pasaulyje nebūtų dviejų identišką simbolių kombinaciją naudojančių identifikatorių. Trečia, identifikatorius turi būti priskirtas konkrečiam ir aiškiai apibrėžtam objektui, pvz., moksliniam straipsniui. Tam, kad identifikatorius išliktų patikimas, nesidubliuotų ir nekistų, naudinga, kad atsirastų jo išdavimą bei naudojimą prižiūrinti organizacija.

Nekintančių identifikatorių pasaulyje egzistuoja daugybė, jie naudojami įvairiose gyvenimo srityse. Kasdieniniame gyvenime sutinkamų identifikatorių pavyzdžiai būtų telefono numeriai, Lietuvos Respublikos asmens kodai ar automobilių registracijos numeriai. Kalbant apie akademinėje praktikoje sutinkamus identifikatorius, vieni iš jų siejami su tam tikromis mokslinės literatūros ar bibliografinėmis duomenų bazėmis, kaip, pavyzdžiui, PMID identifikatorius, naudojamas PubMed duomenų bazėje, o kitus galima taikyti įvairiose platformose, jie kuruojami specialiai jų priežiūrai sukurtų organizacijų ar agentūrų, kaip kad tarptautinis DOI fondas.

Šio ketvirčio „Mokslo atvirukas“ siūlo, keliaujant laiku nuo septintojo dešimtmečio iki mūsų dienų, užmesti akį į nuolat besivystantį nekintančių identifikatorių pasaulį. Kadangi būtų neįmanoma vienu straipsneliu aptarti visų kada nors egzistavusių pavyzdžių, supažindinsime su vienuolika identifikatorių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu aktualūs vykdant mokslinius tyrimus ar viešinant jų rezultatus. Kai kurie iš aptariamų identifikatorių jau įsitvirtino pasaulinėje praktikoje, o kiti dar tik bando prasiskinti kelią į populiarumą.

1965–1989 m. – knygos ir žurnalai

ISBN (International Standard Book Number, „Tarptautinis standartinis knygos numeris“). Pats seniausias iš mūsų aptariamų identifikatorių, skirtas knygoms. Pirminis jo variantas, sudarytas iš 9 skaitmenų ir vadinamas „standartiniu knygos numeriu“ (Standard Book Number) XX a. septintojo dešimtmečio viduryje buvo pradėtas naudoti britų leidyklos „W. H. Smith“. 1970 m. vienu skaitmeniu pailgintas šio numerio variantas buvo patvirtintas Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) kaip tarptautinis standartinis knygos numeris (International Standard Book Number). Šiuo pavadinimu jis žinomas iki mūsų dienų. 2007 m. jis buvo praplėstas iki 13 skaitmenų ilgio, nes 10 skaitmenų kodas nebegalėjo aprėpti milžiniško kiekio pasaulyje išleidžiamų popierinių ir skaitmeninių knygų. Pagrindinė ISBN prižiūrinti organizacija yra Tarptautinė ISBN agentūra, o jai padeda nacionalinės ISBN agentūros.

ISSN (International Standard Serial Number, „Tarptautinis standartinis serijinio leidinio numeris). ISBN dvynys, skirtas serijiniams leidiniams, egzistuoja nuo 1975 m. Šis identifikacinis numeris šiek tiek trumpesnis nei ISBN – jį sudaro 8 skaitmenys. ISSN identifikatorių išdavimą ir juos reglamentuojantį standartą prižiūri Tarptautinis ISSN centras.

1990–2009 m. – žiniatinklio objektai

URI (Uniform Resource Identifier, „Vieningas ištekliaus identifikatorius“). XX a. dešimtajame dešimtmetyje sparčiai augant žiniatinklio (World Wide Web, Lietuvoje populiariai vadinamo „internetu“) naudojimo apimtims, atsirado poreikis identifikuoti pasauliniame tinkle esančius objektus. Vienas iš pagrindinių žiniatinklio veikimą užtikrinančių komponentų yra internetinių nuorodų (angl. hyperlinks) mechanizmas, leidžiantis naudotojui vienu mygtuko paspaudimu pereiti nuo vieno dokumento („puslapio“) prie kito. Naudotojui nukreipti į reikiamą puslapį naudojami vieningi ištekliaus adresai (Uniform Resource Locators, arba URL). Deja, adresai netinka žiniatinklyje esantiems objektams tiksliai identifikuoti, nes nusako tik objekto buvimo vietą, bet ne jo pavadinimą ar turinį. Konkrečiu URL pažymėtoje vietoje gali būti patalpinti keli objektai, o ir jos turinys laikui bėgant gali kisti. Siekiant išspręsti šią problemą, 1992 m. buvo suburta darbo grupė, kuri pateikė rekomendaciją: šalia vieningo ištekliaus adreso turėjo atsirasti vieningas ištekliaus pavadinimas (Uniform Resource Name, arba URN), o šie abu identifikatoriai turėjo tapti naujos kartos universalaus identifikatoriaus, leisiančio kompiuteriams suprantama kalba įvardinti bet kokius skaitmeniniame, realiame ar idėjų pasaulyje egzistuojančius objektus, porūšiais. Vieningo ištekliaus identifikatoriaus (Uniform Resource Identifier, arba URI) kūrėjų vizija buvo sukurti įrankį, kuris leistų žiniatinklyje „sukataloguoti“ visas žmonijos žinias. Grupės pradėtas darbas tęsiamas iki šiol. Nors jau egzistuoja preliminarūs standartai ir technologijos, įgalinančios URI taikymą, šis identifikatorius daugiausia naudojamas specialistų ir susietųjų duomenų entuziastų, o eiliniam žiniatinklio naudotojui lieka nepažįstamas.

Handle. Išvertus iš anglų kalbos, „handle“ reiškia „rankena“; tai gerai nusako šio identifikatoriaus paskirtį – padėti „sugriebti“, t. y. surasti ir peržiūrėti tinkle egzistuojantį objektą. Priešingai nei URI, handle nebuvo kuriamas specialiai žiniatinkliui, jis turėjo būti pritaikomas įvairaus pobūdžio kompiuterių tinkluose. Vis dėlto šiuo metu jis geriausiai žinomas būtent dėl jo naudojimo žiniatinklio objektams identifikuoti. Handle sudarytas iš dviejų skaitmenų sekų, kurias vieną nuo kitos skiria pasvirasis brūkšnys (pvz. 20.1000/182). Handle priskyrimą ir techninę priežiūrą koordinuoja juos sukūrusi JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų iniciatyvų korporacija (CNRI) ir DONA fondas, įsikūręs Šveicarijoje.

DOI (Digital Object Identifier, „Skaitmeninis objekto identifikatorius“). Šis identifikatorius buvo sukurtas 2000 m, handle pagrindu. Jo pagrindinis pranašumas prieš pirmtaką yra tas, kad DOI administruojančiam fondui priklausanti techninė infrastruktūra pajėgi aptarnauti gerokai didesnį kiekį identifikatorių nei senesnė handle naudojama infrastruktūra. Panašiai kaip ir handle, DOI sudarytas iš dviejų skaičių ir (ar) raidžių sekų, atskirtų pasviruoju brūkšniu (pvz. 10.4000/anabases.4347). Praktikoje DOI dažniausiai naudojamas intelektinės nuosavybės objektams. Jį kaip mokslinių straipsnių identifikavimo priemonę naudoja daugelio žurnalų leidėjai, todėl DOI yra gerai pažįstamas akademinės bendruomenės gretose.

Beje, tiek DOI, tiek handle atveju norint, kad jie ne tik įvardytų skaitmeninį objektą, bet ir nuvestų prie jo, reikia prieš identifikuojančiąją skaičių ir (ar) raidžių seką įterpti administruojančios organizacijos domeno pavadinimą, kad jis identifikatorių paverstų žiniatinklio adresu.

ARK (Archival Resource Key, „Archyvinio ištekliaus raktas“). Šis identifikatorius buvo sukurtas 2001 m. kaip nemokama handle ir DOI alternatyva (nes handle ar DOI savo kuriamam turiniui norinčios suteikti organizacijos turi mokėti abonentinį mokestį identifikatorius administruojančioms organizacijoms). ARK sudarytas iš kelių raidžių ir skaičių sekų, įterptų į taip savo turinį identifikuojančios organizacijos žiniatinklio adresą (pvz., http://ark.bnf.fr/ark:/12148/btv1b8449691v/f29.)

Nuo 2010 m. – asmenys, organizacijos ir dar daugiau

ORCiD (Open Researcher and Contributor ID, „Atviras tyrėjo ir prisidėjusio asmens identifikatorius“) – šis mokslinės literatūros leidėjų iniciatyva sukurtas nuo 2012 m. egzistuojantis identifikatorius skirtas mokslinių publikacijų autoriams identifikuoti. ORCiD sudarytas iš 16 skaitmenų, padalintų į keturias serijas (pvz. 0000-0003-4217-5362). Prijungtas prie žiniatinklio adreso https://orcid.org, jis tampa nuoroda, vedančia į asmens ORCiD profilį, kuriame išvardintos visos to asmens paskelbtos mokslinės publikacijos bei pateikiamas jo gyvenimo aprašymas. ORCiD identifikatorių gali gauti bet kuris mokslininkas ar tyrėjas, nemokamai užsiregistravęs ir sukūręs profilį orcid.org portale. Kadangi ORCiD bendradarbiauja su dauguma mokslinės literatūros leidėjų, profilis dažniausiai automatiškai papildomas naujausiomis publikacijomis – tyrėjui nieko nebereikia daryti, tik teikiant publikaciją nurodyti leidėjui savo ORCiD numerį.

ISNI (International Standard Name Identifier, „Tarptautinis standartinis vardo identifikatorius“). Šis Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) 2012 m. sukurtas identifikatorius skirtas meninio, žiniasklaidos ir kito nemokslinio turinio kūrėjams. Iš vieno 16 skaitmenų ilgio bloko sudarytas identifikatorius gali būti susietas ir su tikru vardu, ir slapyvardžiu, jis gali būti priskiriamas asmenims, asmenų grupėms ar organizacijoms. ISNI išduoti gali viena iš juos administruojančios agentūros (ISNI-IA) patvirtintų registracijos agentūrų.

ROR (Research Organization Registry, „Mokslinių tyrimų organizacijų registras“). Šis iš 17 organizacijų atstovų sudarytos darbo grupės sukurtas mokslinių tyrimų organizacijų registras kiekvienai organizacijai suteikia žiniatinklio adreso pavidalo nekintantį identifikatorių (pvz., https://ror.org/03yrm5c26). ROR valdomas kaip kelių organizacijų konsorciumas. Jis pradėtas plėtoti 2019 m. kito panašaus registro GRID (Global Research Identifier Database, „Tarptautinė mokslinių tyrimų identifikavimo duomenų bazė“), sukurto 2015 m., pagrindu.

RAiD (Research Activity Identifier, „Mokslinės veiklos identifikatorius“). Šis 2017 m. Australijos nacionalinės mokslinių tyrimų duomenų infrastruktūros (ARDC) sukurtas identifikatorius skirtas mokslinių tyrimų projektams identifikuoti. Šiuo metu rengiamas jį reglamentuojantis Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) standartas, kuris gali padėti RAiD naudojimą išpopuliarinti tarptautiniu mastu.

PIDINST (PID for Instruments, „Nekintantis identifikatorius instrumentams“). Paskutinis mūsų sąraše – 2017 m. pasiūlytas ir vis dar kuriamas mokslinių tyrimų instrumentams žymėti skirtas identifikatorius. Jį kuria speciali tarptautinės organizacijos „Mokslinių tyrimų duomenų aljansas“ (RDA) darbo grupė.

Tikimės, kad pažintis su nekintančiais identifikatoriais buvo Jums įdomi ir naudinga. O „Mokslo atvirukas“, savo ruožtu, rekomenduoja juos naudoti, nes nekintantys identifikatoriai padės lengviau surasti Jus ir Jūsų darbus begaliniame informacijos vandenyne.

 

Pasirašyti susitarimai – Vilniaus universiteto mokslininkams APC nekainuos 

Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos mokslininkai turėtų galimybes publikuoti straipsnius aukščiausios kokybės atvirosios prieigos žurnaluose, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA) pasirašė susitarimus su didžiaisiais leidėjais:

Cambridge University Press – Vilniaus universiteto mokslininkai gali nemokamai publikuotis visuose Universiteto prenumeruojamuose leidėjo žurnaluose (118 visų mokslo sričių žurnalų kolekcijoje).

Oxford University Press – pagal sutartį visų išteklių prenumeruojančių institucijų mokslininkai gali publikuoti 12 straipsnių atvirojoje prieigoje; straipsnio apdorojimo mokestis (Article Processing Charge, toliau – APC) apmokamas be atrankos, pirmumo tvarka.

Sage Journals – mokslininkai turi galimybę nemokamai publikuotis Sage Premier 2016 kolekcijos hibridiniuose žurnaluose. Šios kolekcijos auksinės atviros prieigos žurnaluose taikoma 20 proc. nuolaida APC.

 

Galimybė nemokamai publikuotis American Chemical Society žurnaluose

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad 2022 m. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) ir leidėjo American Chemical Society (ACS) susitarimas atnaujintas – VU tyrėjų straipsniams, šiais metais priimtiems publikuoti ACS žurnaluose, ir toliau bus finansuojamas straipsnio apdorojimo mokestis (angl. Article Processing Charge, toliau – APC). Pasirinkus atvirąją prieigą jūsų straipsniui (leidėjo versijai) bus suteikta laisvoji Creative Commons CC-BY licencija, jis iškart taps prieinamas leidėjo puslapyje, galėsite straipsniu laisvai dalintis asmeniniame puslapyje, socialiniuose tinkluose, be papildomų licencinių sutarčių įkelti į institucinę talpyklą eLABA.

Svarbu: pasinaudoti galimybe atverti straipsnį nemokant APC labai paprasta:

• pateikiant straipsnį naudokite Vilniaus universiteto elektroninio pašto adresą;
• autoriaus paskyroje pažymėkite, kad norite atvirosios prieigos;
• pasirinkite apmokėjimo variantą „Seek Funding From Lithuanian Research Library Consortium“.

Jei ši informacija jus pasiekė per vėlai ir jau pasirinkote straipsnį publikuoti be atvirosios prieigos, savo sprendimą galėsite pakeisti – į jūsų elektroninio pašto adresą ateis laiškas su nuoroda ir trumpa instrukcija, kaip tai padaryti.

APC publikacijoms apmokami be atrankos.

Jei turite klausimų, kreipkitės į VU bibliotekos Informacijos vadybininkę Eglę Juodę el. paštu 

 

Straipsnio apdorojimo mokesčio (APC) nuolaidos Vilniaus universiteto autoriams

Atnaujintas organizacijos EIFL (Electronic Information For Libraries) sąrašas leidėjų, taikančių straipsnio apdorojimo mokesčio (angl. Article Processing Charge, APC) nuolaidas Lietuvos autoriams.

Galime pasidžiaugti didele kokybiškų žurnalų kolekcija – pasirinkti, kur publikuoti straipsnius, gali bet kurios mokslo srities autorius.

 Dėl išsamios informacijos apie konkrečius žurnalus konsultuoja Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos vadybininkė Eglė Juodė, el. paštu 

Informaciją parengė Eglė Juodė ir Gintė Medzvieckaitė

2022-01-26

Mokslo atvirukas / 2021 m. Spalis

Spalio pabaigoje, 25-31 dienomis, Vilniaus universiteto bibliotekoje minima tarptautinė Atvirosios prieigos savaitė. Šių metų savaitės tema – Svarbu kaip atveriame žinias: lygios galimybės visiems –  kviečia susimąstyti apie tai, kad svarbu ne tik atverti žinias, bet ir tai, kaip ir su kuo mes jomis dalinamės: ar tikrai pasiekiame visus, kam šios žinios yra įdomios, svarbios ir netgi gyvybiškai reikalingos?

Skaitytojams primename, kad pirmas naujienlaiškio „Mokslo Atvirukas“ numeris pasirodė būtent praėjusių metų spalį, kaip viena Atvirosios prieigos savaitės 2020 renginių iniciatyvų VU bibliotekoje. Švęsdama vienerių metų gimtadienį, „Mokslo atviruko“ kūrėjų komanda dėkoja savo skaitytojams ir toliau žada įdomių ir įtraukiančių skaitinių atviro mokslo tema.

Šventiniame rudenio numeryje susipažinsite su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO atvirojo mokslo rekomendacijomis, rasite net du išskirtinius interviu apie Europos Komisijos atvirojo mokslo iniciatyvas (pokalbis su Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų Generalinio direktorato Atvirojo mokslo teisės pareigūne Silvia Bottaro) ir dirbtinį intelektą (pokalbis su VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesore Olga Kurasova), sužinosite apie spalio 28 dieną VU bibliotekos organizuojamą nuotolinę paskaitą apie atviro kodo programinės įrangą ir kitas su atviru mokslu susijusias naujienas.

Malonaus ir prasmingo skaitymo!

 

SEPTYNIOS UNESCO ATVIROJO MOKSLO REKOMENDACIJOS

Kai 2019 m. lapkritį vyko 40-oji kasmetinė UNESCO šalių narių konferencija, niekas negalėjo numanyti, į kokius laikus netrukus įžengs pasaulis. Konferencijoje buvo sutarta pradėti rengti atvirojo mokslo rekomendacijas. Pandemijos metu ypač išryškėjo atvirojo mokslo praktikų svarba:

• greita ir nemokama prieiga prie mokslo publikacijų, duomenų ir informacijos.

Mokslo publikacijas Covid-19 ir susijusiomis temomis atvėrė netgi tokie tradicinės leidybos atstovai, kaip Elsevier, Wiley ir kt. Ši praktika išlygino skirtumus tarp pasiturinčių valstybių mokslininkų ir tų, kurie neturi finansavimo brangioms prenumeratoms – jiems tereikėjo prieigos prie interneto.

• mokslininkų bendradarbiavimas.

Tiriant naująjį virusą, kuriant vakciną ir ieškant geriausių būdų apsaugoti visuomenę, nėra laiko vienu metu atskirose laboratorijose „išradinėti tą patį dviratį“ – dalinimasis duomenimis, pastebėjimais, atradimais, metodais žymiai pagreitino procesus. 

• mokslininkų –- politikų –- visuomenės dialogas.

Pandemijos kontekste mokslininkai staiga atsidūrė dėmesio centre – susiformavo konsultacinės grupės, veikiančios tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, dirbančios kartu su politikais siekiant apsaugoti visuomenę. Kai kurie mokslininkai ėmėsi asmeninės atsakomybės ir pradėjo intensyviai komunikuoti viešuose socialiniuose tinkluose. 

• žmogaus teisė džiaugtis mokslo laimėjimais. 

Intensyvaus mokslininkų darbo laimėjimas šiuo atveju – labai konkretus ir apčiuopiamas. Sukurta vakcina milijonams žmonių jau leido grįžti į įprastą gyvenimą – dirbti, bendrauti, keliauti. 

Išmoktos pamokos parodė ir spragas – UNESCO šalys narės, pripažindamos, kad nė viena neturi nuoseklios, tarpusavyje derančios atvirojo mokslo politikos – pateikė rekomendacijas, kurių tikslas – mažinti tarp valstybių ir jų viduje esančią atskirtį. 

Rekomendacijos – lanksčios ir lengvai pritaikomos, visoms 193 UNESCO šalims narėms siūlomos septynios veiksmų sritys (ir veiksmų pavyzdžiai):

1. Skatinti atvirojo mokslo supratimą ir praktikas.

Atverti viešai finansuojamo mokslo produkciją. Tai iš esmės atitinka Europos horizonto programoje išdėstytus atvirosios prieigos prie publikacijų ir duomenų reikalavimus.

2. Vystyti atvirajam mokslui palankią politinę aplinką.

• Sudaryti galimybes viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui atvirojo mokslo srityje.
• Skatinti piliečių mokslą.

3. Investuoti į atvirojo mokslo infrastruktūras.

• Užtikrinti kokybišką interneto prieigą.
• Palaikyti atvirojo mokslo platformas. Galime pasidžiaugti, kad platformų kurti mums nebereikia – turime institucinę talpyklą eLABa ir nacionalinį duomenų archyvą MIDAS. Taip pat autoriai, dalyvaujantys Europos horizonto programose, gali naudotis nemokama Open Research Europe publikavimo platforma.

4. Investuoti į atvirojo mokslo gebėjimų ugdymą.

• Ugdyti kvalifikuotus duomenų analizės ir valdymo specialistus.

5. Keisti mokslo kultūrą ir įtraukti atvirojo mokslo praktikas į formalų mokslo vertinimą.

• Užtikrinti, kad vertinant mokslininko akademinę karjerą būtų atsižvelgiama į tai, ar jis užsiima atvirojo mokslo praktika ir šio kriterijaus svarba būtų žinoma ir suprantama akademinėje aplinkoje.

6. Skatinti pažangias atvirojo mokslo praktikas visuose mokslo veiklos etapuose.

• Pripažinti atvirąjį mokslą kaip pagrindinę sąlygą inovacijoms.

7. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

• Steigti ir palaikyti regioninius, tarptautinius mokslo finansavimo mechanizmus.
• Skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių duomenų valdymo srityje.

Netrukus, 2021 m. lapkričio mėnesio UNESCO konferencijos metu, galutinė rekomendacijų versija bus priimta ir pateikta visų valstybių narių, taip pat ir Lietuvos, įstatymų kūrėjams. Ateityje tikimės atvirajam mokslui palankios aplinkos, ir kad sunkiais laikais išmoktos pamokos nebus pamirštos. 

 

Silvia Bottaro apie Europos Komisijos atvirojo mokslo politiką: „kiek įmanoma atviri, kiek būtina – uždari“

Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų Generalinio direktorato Atvirojo mokslo teisės pareigūnė Silvia Bottaro dirba Atvirojo mokslo padalinyje, kur prisideda prie Europos atvirojo mokslo darbotvarkės vystymo ir įgyvendinimo. Prieš pradėdama darbą Europos Komisijoje, ji koordinavo Intensyvių Europos mokslinių tyrimų universitetų gildijos Atvirojo mokslo darbo grupę.

Kalbiname Silvia Bottaro ir klausiame jos, kokios yra svarbiausios Europos Komisijos iniciatyvos, iššūkiai ir rekomendacijos mokslininkų bendruomenei atvirojo mokslo klausimu. 

Kas lėmė dabartinę Europos Komisijos mokslo politiką, palaikančią atvirojo mokslo principus?

Viskas prasidėjo nuo mokslininkų grupės, kuri 2000-ųjų viduryje atkreipė dėmesį į bibliotekų dėl prieigos prie mokslo publikacijų patiriamas problemas. Taip visų pirma susidomėjome atvirąją prieiga, o po to ir platesne sritimi, kuri vėliau buvo pavadinta atviruoju mokslu. Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad atvirasis mokslas gali pagerinti mokslo ir inovacijų kokybę, efektyvumą ir poveikį, geriau atliepti visuomenės poreikius ir didinti visuomenės pasitikėjimą mokslu. Būtent tai paskatino Europos Komisiją atvirąjį mokslą pasirinkti politiniu prioritetu ir aktyviai remti šią sritį.

Kokios yra svarbiausios Europos Komisijos atvirojo mokslo iniciatyvos?

Pagrindinės iniciatyvos sutelktos ties naująja Europos tyrimų sritimi (angl. European Research Area):

1. Pristatyti ir palaikyti atvirosios prieigos publikavimo platformą Open Research Europe (plačiau – vasario mėnesio “Mokslo atviruke” – vert.past.);

2. Užtikrinti moksliniams tyrimams palankią teisinę aplinką turtinių autoriaus teisių ir duomenų valdymo klausimais visoje Europos Sąjungoje;

3. Plėtoti Europos atvirojo mokslo debesį (angl. European Open Science Cloud, EOSC. Plačiau – balandžio mėnesio “Mokslo atviruke” – vert.past.), taip užtikrinant FAIR prinicipais (surandamumas, prieinamumas, pritaikomumas, pakartotinis naudojiams – vert. past.) grįstus duomenis ir paslaugas mokslininkams Europoje.

4. Skatinti atvirojo mokslo praktikas gerinant mokslo vertinimo sistemą.

Taip pat remiantis „Plastiko piratų“ iniciatyva, planuojame kas du metus organizuoti piliečių mokslo kampanijas Europos mąstu. Be to, 2021-2027 mokslo ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (plačiau – spalio mėnesio “Mokslo Atviruke”-vert.past.) turės tokią išsamią atvirojo mokslo strategiją, kokios dar nematėme.

Kokias matote didžiausias kliūtis atvirajam mokslui? Kaip manote, kokiais būdais jas galime įveikti?

COVID-19 pandemija atskleidė kelis svarbius iššūkius mūsų kelyje link atvirojo mokslo:
• Mokslo publikacijos dažnai nėra atveriamos iškart, visam laikui ir visiškai (leidžiant ne tik skaitymą, bet ir tolimesnį naudojimą, duomenų gavybą ir pan.), nors ir deklaruojama, kad jos – atvirosios prieigos;
• Daugelis atvirosios prieigos publikacijų (netgi COVID-19 temomis) nepateikia duomenų taip, kad jie būtų visiškai atviri, neaiškios licencinės pakartotinio naudojimo sąlygos;
• Mokslinių tyrimų duomenys tik iš dalies atitinka FAIR kriterijus, ir kol kas neturime atvirųjų duomenų infrastruktūros, kuri būtų tvari ir sąveiki. Visa laimė, kad EOSC sparčiai artėja prie šio tikslo.
Viena didžiausių kliūčių, kurią nustatėme iškart, bet kurią sudėtinga įveikti – dabartinė mokslo vertinimo sistema. Ji vis dar skatina publikacijas prestižiniuose, vaidinamuose „didelio poveikio“ žurnaluose ir skiria per mažai dėmesio pačių publikacijų kokybei, poveikiui bei atvirojo mokslo praktikoms.
Būtina dirbti kartu, kad įveiktume šias kliūtis. Naujojoje Europos tyrimų srityje (angl. European Research Area, ERA) sprendimų ieškome su visais mokslo tyrimais suinteresuotais subjektais ir ES šalimis. Kadangi mokslas neturi sienų, mes taip pat dažnai dalyvaujame tarptautiniuose dialoguose, turėdami omenyje, kad atvirasis mokslas turi būti kiek įmanoma įtraukus ir nieko nepalikti už borto, ypač besivystančiose šalyse.

Mokslininkai dažnai vengia publikuotis atvirosios prieigos žurnaluose dėl didelių straipsnių apdorojimo mokesčių. Kaip Europos Komisija galvoja spręsti šią problemą?

Neseniai pastebėjome, kad kai kurie, ypač „prestižinių“ žurnalų, leidėjai, nustato neįtikėtinai aukštas kainas. Bet kuriuo atveju, atviroji prieiga prie publikacijų ne visada yra mokama. Atviroji prieiga suteikiama pasirinkus atvirosios prieigos leidėją, kuris gali būti tiek mokamas, tiek ne, bet taip pat ir per universitetų ar kitų mokslo institucijų valdomas talpyklas. Iš tiesų „Europos horizonto“ programos finansavimo gavėjų reikalausime publikacijas kelti į patikimas talpyklas – taigi, neliks įpareigojimo publikuoti atvirosios prieigos žurnaluose ar net mokėti didelių mokesčių.

2021-2022 m. „Europos horizonto“ darbo programų kontekste yra numatomas konkurencingas institucinių bei pelno nesiekiančių atvirosios prieigos iniciatyvų finansavimas visoje Europoje, kad būtų padidintas jų efektyvumas, valdymas, pagerinta kompiuterinė ir programinė įranga, užtikrinta paslaugų mokslininkams kokybė.

Taip pat sukurta Open Research Europe, mūsų atvirosios prieigos publikavimo platforma, suteikianti galimybę „Horizonto 2020“ ir „Europos horizonto“ programų dalyviams gauti aukštos kokybės publikavimo paslaugas visiškai nemokamai.

Šių metų kovo mėnesį sukurta Europos Komisijos atvirosios prieigos publikavimo platforma Open Research Europe, suteikianti galimybę Horizonto 2020 ir Europos horizonto programų dalyviams publikuoti mokslo produkciją nemokamai. Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami šią platformą ir kas šio inovatyvaus būdo publikuotis laukia ateityje?

Open Research Europe platformoje jau publikuota daugiau nei 120 įvairių mokslo sričių straipsnių. Tai yra pirmasis Europos Komisijos bandymas greta mokslo produkcijos finansavimo teikti ir publikavimo, redagavimo, recenzavimo paslaugas. Tai mums visiems labai nauja, bet kiekvienas labai stengiamės sukurti aukštos kokybės, plačiai žinomos platformos reputaciją.

Ateityje planuojame didinti platformos patrauklumą skirtingoms mokslininkų bendruomenėms – sukurti redaktorių prižiūrimas atrinktų straipsnių kolekcijas, teminius tinklaraščius. Prenumeruokite naujienlaiškį ir sekite ORE Twitter paskyrą – taip naujienas sužinosite pirmieji.

Kokie naujausi su atviruoju mokslu susiję reikalavimai numatomi Europos horizonto programoje? Kuo dar, be finansavimo, Europos horizonto programa bus naudinga mokslininkams?

Viskas, ką turėtumėte žinoti apie „Europos horizonto“ programą, yra viešai prieinama. Mes ypač sustiprinome atvirosios prieigos teises ir įsipareigojimus. „Europos horizonto“ programa reikalauja visoms mokslo publikacijoms atvirosios prieigos be embargo laikotarpio ir atsakingo FAIR principais grįsto mokslinių duomenų valdymo. Mokslinių tyrimų duomenys turėtų būti kiek įmanoma atviri, bet kaip ir „Horizonto 2020“ programos atveju, juos, kai būtina, leidžiama laikyti uždarus, saugant teisėtus tyrimo dalyvių interesus. Vis dėlto prieiga prie duomenų turės būti suteikiama trečiosioms šalims, kad šie galėtų patikrinti ar patvirtinti publikacijas.

Svarbūs „Europos horizonto“ programos atrankos kriterijai – atvirojo mokslo praktikų kokybė ir tinkamumas. Tai apims visuomenės įsitraukimą (pvz., piliečių mokslą), atvirą bendradarbiavimą apsikeičiant žiniomis. Atvirojo mokslo praktikas vertinsime kaip projekto metodologijos dalį –  vieną iš kompetencijos skyrimo kriterijų. Tai stipriai paskatins finansavimo gavėjus praktikuoti atvirąjį mokslą.

Kodėl visa tai darome? Nes daugiau atvirumo, bendradarbiavimo ir skaidrumo suteiks naudos visiems mokslininkams bei mokslo ir inovacijų sistemai apskritai. Tai pagerins mokslo produkcijos kokybę, didins efektyvumą, mokslo poveikį ir visuomenei padarys mokslą artimesnį. Taip pat užtikrins aukštesnį mokslo tyrimų atkuriamumą. Atkuriamumo trūkumas Europoje yra didelė problema, apie tai mes išsamiai kalbame apžvalgos ataskaitoje.

Ką pasakytumėte mokslininkams, nenorintiems atvirai dalintis mokslo rezultatais, kad jie nebūtų pasisavinti?

Tai dažnas nesusikalbėjimas –  mokslo rezultatų atvėrimas jokiu būdu nėra jų atidavimas kitiems. Ankstyvo atvėrimo praktikos, pvz. išankstinė mokslinio tyrimo registracija ar registruotos ataskaitos kaip tik suteikia galimybę mokslininkams apsaugoti naujas idėjas, atradimus, išvadas. Tuo tarpu į talpyklas įkeltos mokslo publikacijos ir duomenų rinkiniai gauna nekintantį identifikatorių –  DOI – ir gali būti cituojami, papildo mokslinius pasiekimus. 

Kas lemia atvirojo mokslo iniciatyvų sėkmę? Ar galėtumėte įvardinti valstybę, kurią laikytumėte pavyzdžiu atvirojo mokslo politikos srityje?

Mums svarbu, kad visos Europos Sąjungos šalys narės gautų atvirojo mokslo teikiamą naudą. Procesas – ilgas ir sudėtingas. Sėkmingas perėjimas prie atvirojo mokslo reikalauja didelių sisteminio, kultūrinio ir technologinio lygmens pokyčių. Reikalinga nuosekli politika, strategijos, veiksmų planai ir visų suinteresuotų šalių – politikų, finansuotojų, mokslo institucijų, mokslininkų –  įsitraukimas.

2018 m. Komisijos rekomendacijos dėl atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir jos saugojimo buvo skirtos priminti ES šalims narėms priimti įstatymus dėl atvirojo mokslo. Jei norite sužinoti, kaip kuriai šaliai sekasi, Komisija nuolat stebi rekomendacijų vykdymą –  naujausią ataskaitą rasite čia.

Nors pastaruoju metu daug diskutuojama dėl alternatyvių mokslo vertinimo metodų, daugelis Europos šalių naudoja išimtinai tik bibliometrinius rodiklius. Kaip manote, ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų?

Tokiam sudėtingam iššūkiui nėra paprasto sprendimo. Bet kuriuo atveju, kad paskatintume sistemingą atvirojo mokslo praktiką, privalome tobulinti mokslo vertinimą. Atnaujinta mokslo vertinimo sistema turėtų skirti daugiau dėmesio kokybiniam mokslo projektų, mokslininkų, komandų ir institucijų vertinimui, vietoj siaurų ir netinkamų rodiklių, pvz. žurnalų cituojamumo rodiklio (angl. Impact Factor). Taip pat svarbu įvertinti mokslinės veiklos rezultatų įvairovę, skatinti atvirą bendradarbiavimą, dalinimąsi duomenimis ir žiniomis.

Europos tyrimų srities kontekste, 2021 m. pradžioje, konsultavomės, kaip pagreitinti mokslo vertinimo sistemos pokyčius. 2022 m. planuojame pasiekti susitarimą tarp mokslo finansuotojų ir mokslo institucijų, pasiryžusių dalyvauti keičiant mokslo vertinimo sistemą. Toks susitarimas išreikš bendrai sutartus tikslus, principus ir veiksmus ir suteiks progą pasirašiusioms institucijoms dokumentą paversti realiais pokyčiais. Tikimės, kad ši iniciatyva sulauks mokslininkų palaikymo!

Ar atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų – tiek pat svarbi, kaip ir atviroji prieiga prie mokslo publikacijų?

Geras mokslinių tyrimų duomenų valdymas ilgainiui veda į didesnį jų atvirumo lygį. Atviroji prieiga tiek prie duomenų, tiek prie mokslo publikacijų yra vienodai svarbi, bet publikacijoms atvirumo galime reikalauti visais atvejais, tuo tarpu mokslinių tyrimų duomenys kartais privalo būti uždari. Europos Komisija palaiko duomenų atvirumo principą – „kiek įmanoma atviri, kiek būtina – uždari“. Laikantis šio principo, visi duomenys turi būti atviri tol, kol tai neprieštarauja teisėtiems tiriamųjų ar finansuotojų interesams.

Kodėl prieiga prie duomenų yra svarbi? Dalinimasis duomenimis prisideda prie patikimų ir atkuriamų tyrimo rezultatų, padeda išvengti dvigubo darbo ir greitina mokslo pažangą. COVID-19 pandemija įrodė dalinimosi moksliniais duomenimis svarbą – dalinimasis viruso genomų seka leido sukurti vakciną per trumpiausią laiką žmonijos istorijoje.

Kalbino Eglė Juodė

Roboto nepapirksi? Kai dirbtinis intelektas tampa šališkas

Dirbtinis intelektas jau spėjo tapti neatskiriamu mūsų kasdieninio gyvenimo palydovu. Jis teikia mums pirkinių rekomendacijas, padeda rasti trumpiausią kelionės maršrutą ir netgi gali atsiliepti į telefono skambučius. Nuo dvidešimtojo amžiaus vidurio prognozuojama, kad ateis diena, kai dirbtinis intelektas gebėjimais pralenks žmogų. Viena iš savybių, kurių paprastai tikimės iš šio skaitmeninio pagalbininko – visiškas objektyvumas priimant sprendimus. Juk, atrodo, skirtingai nei žmogaus, mašinos nepapirksi ir nepalenksi į savo pusę. Vis dėlto mokslinėje ir populiariojoje spaudoje galima rasti straipsnių (pvz. Mehrabi et al., 2021), aprašančių atvejus, kai dirbtiniu intelektu paremtas įrankis pateikė rekomendacijas, kurios buvo diskriminuojančios rasės, lyties ar įgalumo atžvilgiu. Apie tai, kodėl kompiuterinė sistema tampa šališka, kalbamės su dirbtinį intelektą tyrinėjančia VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesore Olga Kurasova. 

Dirbtinis intelektas – tai juk nuliai ir vienetai, matematinės formulės. Kur slypi jo šališkų sprendimų, aprašomų spaudoje, priežastis?

Kalbant apie dirbtinio intelekto šališkumą, galima išskirti du jo tipus. Pirmasis yra tyčinis šališkumas, kai dirbtinio intelekto kūrėjai kuria sistemą sąmoningai nepaisydami lygybės ir objektyvumo kriterijų. Vis tik tikiuosi, kad tokių atvejų pasitaiko retai ir didžioji dalis šališkumo apraiškų yra antrojo – netyčinio šališkumo – tipo. Apskritai paėmus, dirbtinio intelekto šališkumo priežastis ta, kad jį kuria žmonės. Galvojant apie dirbtinį intelektą, atrodo, kad būdamas „robotas“, jis neturėtų turėti jokių sentimentų nei lyčiai, nei rasei, nei kuriam kitam aspektui, tačiau nereikia pamiršti, kad tas robotas yra žmogaus kūrinys, atspindintis netobulus žmogaus sprendimus. 

Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip veikia dirbtinis intelektas ir kuriuose jo veikimo etapuose gimsta šališkumas?

Visų pirma kompiuteriui suformuluojamas konkretus uždavinys. Kaip pavyzdį paimkime navikų atpažinimą kompiuterinės tomografijos nuotraukose. Tada reikia kompiuteriui pateikti tam tikrą kiekį duomenų, iš kurių jis gali mokytis išspręsti tą uždavinį. Mūsų pavyzdžio atveju, tai būtų kompiuterinės tomografijos vaizdai, kuriuose jau yra pažymėti navikai. Šį parengiamąjį žymėjimo darbą atlieka gydytojai radiologai. Gavusi mokomuosius vaizdus,  dirbtinio intelekto sistema juose tol ieško ryšio tarp viso vaizdo ir radiologo pažymėto segmento, kol jį nustato, kalbant dalykiniais terminais, sukuria modelį. Vėliau sistema savo sukurtą modelį gali pritaikyti naujiems, radiologo dar neperžiūrėtiems vaizdams ir juose savarankiškai pažymėti įtartinas nuotraukos vietas, kuriose galimai matomas navikas.

Taigi, pirma svarbi dirbtinio intelekto sudedamoji dalis yra duomenys. Dirbtinio intelekto sistemos rengiamos darbui naudojant tam tikrus, jau egzistuojančius, duomenis. Kokiais duomenimis apmokysime dirbtinio intelekto sistemą, tokiais ji ir remsis prognozuodama, klasifikuodama ar spręsdama kokį nors uždavinį. Reikia, kad mokymo duomenys būtų kuo įvairesni, bet tokius duomenis sunku surinkti, nes įprastai mokymo duomenys renkami vienoje apibrėžtoje grupėje, kur nėra didelės įvairovės. Tokiu būdu jau duomenų rinkimo etape, dažnai net nesąmoningai, sudaromos prielaidos šališkumui. Pateiksiu pavyzdį: dirbtinis intelektas apmokomas teikti pasiūlymus įdarbinti tam tikrose technikos srities pareigose. Šiuo metu toje srityje dirba mažai moterų. Taigi dirbtiniam intelektui bus pateikta mažai duomenų apie moterų įdarbinimą. Jis išmoks pakartoti jau esamą situaciją, todėl ir jo teikiamose rekomendacijose bus numatyta mažai darbo pasiūlymų moterims. Kitas dėl mokymo duomenų vienpusiškumo atsirandančio šališkumo pavyzdys galėtų būti dirbtiniu intelektu besiremiančios odos vėžio atpažinimo sistemos. Pateikus joms ant odos esančios dėmelės nuotrauką, tokios sistemos įspės, jei dėmelėje įžvelgs pavojingų pakitimų. Apmokant šias sistemas daugiausia buvo naudoti baltaodžių individų duomenys, todėl jų tikslumas yra žymiai didesnis taikant jas baltaodžiams, nei juodaodžiams ar azijiečių kilmės pacientams. Panaši problema egzistuoja ir taikant dirbtinį intelektą ligoms identifikuoti. Sistema išmoksta atpažinti dažnai pasitaikančias ligas, tačiau jeigu susiduria su reta liga, kurios ji mažai buvo „mačiusi“, jai bus gana sunku ją atpažinti. Jei vienas atvejis iš dešimties tūkstančių kažkuo išsiskiria, dirbtinis intelektas linkęs jį nurašyti kaip paklaidą.

Svarbi dirbtinio intelekto veikimo proceso dalis – sistemai apmokyti skirtų duomenų ženklinimas, tai yra, kai tam tikri duomenys priskiriami tam tikrai kategorijai, taip vadinamai „klasei“, arba vaizde pažymimi tam tikri fragmentai. Šališkumas gali atsirasti, jei duomenys buvo paženklinti šališkai. Juk šį darbą atliekantis ekspertas yra žmogus. Mūsų institutas nemažai bendradarbiauja su medikais. Pasitaiko, kad  ženklindami mokymo duomenis, medikai nesutaria, kur yra vienos ar kitos klasės ribos. Kuo labiau patyręs ekspertas, tuo tiksliau jis sužymės duomenis. Deja, dažniausiai duomenų ženklinimas paliekamas mažiau patyrusiems kolegoms, nes tai yra neįdomus ir daug laiko atimantis darbas. 

Kaip dirbtinio intelekto kūrėjai gali padėti jam tapti mažiau šališku? 

Mokymo duomenų paruošimo ir ženklinimo etape svarbų vaidmenį vaidina žmogiškasis faktorius. Dirbtiniam intelektui apmokyti skirti duomenys turi būti kiek galima reprezentatyvesni. Tam reikalingi patikimi ekspertai. Žinoma, egzistuoja ir informatikos metodai, padedantys įvertinti duomenų reprezentatyvumą, tačiau svarbiausias vaidmuo užtikrinant, kad surinkti duomenys nesudarytų pagrindo diskriminacijai, tenka juos pateikusiam ekspertui.

Dirbtinio intelekto kūrėjai jau dabar imasi veiksmų, padedančių sumažinti šališkumą duomenų lygmenyje, nors jie gal ir ne visada įvardija tuos veiksmus kaip kovą su šališkumu. Pavyzdžiui, tobulinamas retesnių pavyzdžių atpažinimas. Jo kokybei pagerinti pasitelkiami specialūs statistikos metodai. Identifikavus netipinius pavyzdžius, galima įvertinti, ar jie duomenyse reprezentuoja klaidą  ar išskirtinį atvejį.

Viena iš šiuo metu aktualių dirbtinio intelekto tyrimų krypčių yra dirbtinių neuroninių tinklų technologija. Ji leis dirbtinio intelekto sistemai „apibendrinti“ iš mokymo duomenų įgytas žinias (angl. generalization) ir taip tapti įvairiapusiškesne. Kaip pavyzdį paimkime dirbtinio intelekto sistemą, skirtą kompiuterinės tomografijos nuotraukoms interpretuoti. Tarkime, ši sistema buvo apmokyta naudojant tam tikro gamintojo tomografu gautus vaizdus. Dabartinio lygio technologija neduos gerų rezultatų, jei bus taikoma kito gamintojo įranga darytiems vaizdams atpažinti, nes skiriasi skirtingų gamintojų įrangos raiškumas, vaizdų gavimo procesai ir taip toliau. Ateities technologija gebės prisitaikyti prie įvairių gamintojų įrangos, nes ji galės atsiriboti nuo neesminių duomenų ypatybių. Dirbtinio intelekto priklausomybės nuo mokymo duomenų savybių mažinimas padės sumažinti ir šališkumo problemą. Vis dėlto, šios krypties tyrimai yra dar labai ankstyvoje stadijoje ir jų rezultatai dar negali būti plačiai taikomi.

Atsižvelgiant į mūsų aptartą šališkumo problemą, ar paprastas vartotojas vis dar gali pasitikėti dirbtiniu intelektu?

Žiūrint kur dirbtinis intelektas yra taikomas. Jeigu mums reikalinga rekomendacija, į kokį kurortą skristi atostogauti, tai galbūt, nieko nenutiks, jeigu nebus pasiūlytas pats objektyviausias sprendimas. Dirbtinis intelektas padės mums sumažinti sprendimo paieškai skirtas laiko sąnaudas, o jo paklaida bus pateisinama. Vis dėlto, jeigu dirbtinis intelektas yra taikomas priimant rimtus sprendimus, pavyzdžiui, diagnozuojant ligą, neverta juo aklai pasitikėti. Šiuo metu medicinoje dirbtinis intelektas taikomas tik atliekant preliminarią diagnostiką. Galutinį sprendimą, ypač kritiniais atvejais, vis dar priima žmogus. Dirbtiniam intelektui dar tikrai yra kur tobulėti. Net jei tam tikrose specifinėse srityse jo sprendimų tikslumas jau yra gana didelis, nė vienas specialistas aklai juo nepasitiki ir patikrina rezultatą, remdamasis savo žiniomis bei patirtimi. 

Studentams, kurie idealizuoja dirbtinį intelektą, mėgstu duoti tokį pavyzdį: „Mažas vaikas greitai išmoksta skirti kačiuką nuo šuniuko. Jam nereikia parodyti tūkstančio kačiukų ir tūkstančio šuniukų, kad jis žinotų, kur kuris iš jų yra. Tuo tarpu dirbtiniam intelektui vis dar reikia labai daug pavyzdžių, kol jis išmoksta atpažinti skirtumus tarp dviejų objektų.“ Taigi, žmogaus, net ir mažo vaiko, smegenys vis dar  veikia daug tobuliau nei dirbtinis intelektas.

Kalbino Gintė Medzvieckaitė

Laisvosios licencijos su kuriomis dažniausiai susiduriame

Kūrybinių bendrijų licencijomis pažymėti kūriniai – puikus būdas išsirinkti norimas nuotraukas ir grafikos elementus ir užtikrintai nepažeisti autorių teisių.

Su skirtingomis Kūrybinių bendrijų licencijomis susipažinkite rudeninių nuotraukų galerijoje – virtualioje parodoje. Visos nuotraukos rastos naudojantis CC Search įrankiu search.creativecommons.org

 CC0  

• Galima naudoti neribotai (perdaryti, kurti išvestinius kūrinius, taip pat ir komerciniais tikslais).
• Nebūtina nurodyti autorystės.
• Pavyzdžiui, šią nuotrauką galite apdoroti grafikos redaktoriumi, atspausdinti kaip atviruką ir ja prekiauti. 

www.flickr.com/photos/88123769@N02/16827801013 / www.flickr.com/photos/88123769@N02/14963625851

 

CC BY  

• Galima naudoti neribotai (perdaryti, kurti išvestinius kūrinius, taip pat ir komerciniais tikslais).
• Būtina nurodyti autorystę.
• Šią nuotrauką taip pat galite paversti atviruku ir nurodę autorių, ja prekiauti.

 

"Autumn colours" by //www.flickr.com/photos/56218409@N03">mripp is licensed under CC BY 2.0

 

CC BY NC 

• Galima perdirbti, kurti išvestinius kūrinius, bet tik nekomerciniais tikslais. 
• Būtina nurodyti autorystę.
• Šią nuotrauką galėtumėte paversti atviruku ir nurodę autorių  neatlygintinai jį platinti.

"Silhouette Autumn" by //www.flickr.com/photos/82256086@N00">Stanley Zimny (Thank You for 52 Million views) is licensed under CC BY-NC 2.0

 

CC BY ND 

• Galima naudoti komerciniais tikslais, bet negalima perdirbti, kurti išvestinių kūrinių.
• Būtina nurodyti autorystę.
• Ši nuotrauka gali būti naudojama – platinama, demonstruojama tik tokia, kokia yra sukurta – negalite jos apdoroti grafikos programomis, paversti atviruku, bet autorius sutinka, kad nuotrauką įsikeltumėte į interneto puslapį, kuris gauna pajamas iš reklamos.

"Autumn Walk" by //www.flickr.com/photos/16516058@N03">PapaPiper is licensed under CC BY-ND 2.0

 

Sveikiname vasaros viktorinos nugalėtoją!

Praėjusiame „Mokslo atviruko“ numeryje kvietėme skaitytojus dalyvauti viktorinoje ir atsakyti į žaismingus klausimus, susijusius su atviru mokslu. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir skelbiame nugalėtoją! Mūsų prizas keliauja mokslo administratorei Danguolei Gaudinskaitei į Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją. Danguolė teisingai atsakė į visus 7 viktorinos klausimus. Sveikiname!

---

Atviruką rengė Eglė Juodė ir Gintė Medzvieckaitė

Iliustracijos iš: Pixabay

2021-10-25

Mokslo atvirukas / 2021 m. Birželis

Pasijuokime

Iliustracija: Randall Munroe, „Purity“, https://xkcd.com/435/, CC BY 2.5

***

Optimistui stiklinė puspilnė. Pesimistui – pustuštė.

Chemikui stiklinė pilna: pusė turinio skysto, o kita pusė – dujinio būvio.

Šaltinis: https://www.inorganicventures.com/ 

***

Duomenys kaip žmonės – jei būsite pakankamai atkaklūs, išgausite iš jų ką panorėję.

Šaltinis: https://datasciencedojo.com/community/jokes/

***

„Mokslininkai stengiasi papasakoti tai, kas dar nebuvo žinoma – taip, kad visi suprastų. Poezijoje viskas atvirkščiai.“ Polas A. M. Dirakas (1902–1984)

Pasitikrinkime žinias: kryžiažodis 

Pasitikrinti atvirojo mokslo ir mokslinių tyrimų duomenų žinias Jus kviečia specialiai vasariniam „Mokslo atviruko“ numeriui sukurtas kryžiažodis:

 

 Kryžiažodis sukurtas su https://crosswordlabs.com/

Pasitikrinkime žinias: viktorina

Vasaros „Mokslo atviruko“ viktorina kviečia prisiminti šventes, mėgstamas atostogų vietas ir veiklas. Teisingai atsakę į jos klausimus (iki rugpjūčio 1 d.), galite laimėti prizą! Nuoroda į viktoriną: čia

Jei Jums patiko šios užduotys ir norėtumėte daugiau iššūkių, rekomenduojame Jums kolegų iš Bato ir Stelenboso universitetų sukurtą žaidimą arba kolegų iš Amsterdamo laisvojo universiteto sukurtą virtualų pabėgimo kambarį. Abu iššūkiai parengti anglų kalba, o jiems įveikti prireiks žinių apie mokslinių tyrimų duomenų valdymą.

 

 

 

Atviruką rengė Eglė Juodė ir Gintė Medzvieckaitė, 2021-06-23

Mokslo atvirukas / 2021 m. Balandis

Europos atvirojo mokslo debesis (EOSC) – kas jis ir kuo jis mums gali būti naudingas?

Vienas iš privalumų, kuriais mėgaujasi didžiosiose pasaulio valstybėse dirbantys mokslininkai, yra didelės aprėpties skaitmeninės mokslinių tyrimų infrastruktūros. Europos Sąjungoje, kur kiekviena iš 27 valstybių narių skaitmenines mokslinių tyrimų infrastruktūras iki šiol plėtojo savarankiškai, jos yra geografiškai išsisklaidžiusios ir dažnai stokoja vieningų standartų. Siekdama pagerinti situaciją, 2015 metais Europos Komisija pasiūlė apjungti pavienėse Europos Sąjungos egzistuojančias skaitmenines mokslinių tyrimų infrastruktūras į Europos atvirojo mokslo debesį (EOSC). Kaip geriausiai Europos situacijai pritaikytas apjungimo principas buvo pasirinktas federavimas – tai reiškia, kad kiekviena infrastruktūra į debesį jungsis laisva valia ir net po prisijungimo galės savo veiklą organizuoti savarankiškai, su sąlyga, kad ji atitiks EOSC keliamus reikalavimus ir laikysis narystės debesyje taisyklių.

EOSC prioritetai – atvirasis mokslas ir FAIR duomenys

Kaip išduoda pavadinimas, vienas iš esminių Europos atvirojo mokslo debesies tikslų yra suteikti mokslininkų ir tyrėjų bendruomenei įrankius atvirojo mokslo idėjų įgyvendinimui. Taigi, EOSC sukūrimas yra pastaraisiais metais Europos Sąjungoje plėtojamos atvirojo mokslo politikos dalis – atvirumo visuomenei, skaidrumo ir mokslo rezultatų atkartojamumo principai yra pagrindas, ant kurio pastatyti debesį sudarančių technologinių paslaugų atranka ir valdymas. Didžioji dalis EOSC numatomų teikti ar jau teikiamų paslaugų orientuotos į mokslinių tyrimų duomenis – jų saugojimą, priežiūrą, analizę ir atvėrimą visuomenei, tačiau kai kurios iš paslaugų, pvz., talpyklos arba nekintančių identifikatorių teikimas, pritaikomos ir publikacijoms.

Dar vienas kertinis EOSC siekis – kad Europoje sukuriami mokslinių tyrimų duomenys atitiktų FAIR principus. FAIR principai – tai tarptautinės mokslininkų grupės parengti ir 2016 metais paviešinti kriterijai, kurių atitikimas galėtų užtikrinti maksimalią mokslinių tyrimų duomenų išliekamąją vertę, mokslinei veiklai vis labiau keliantis į skaitmeninę erdvę. FAIR – tai akronimas, sudarytas iš keturių anglų kalbos žodžių, apibūdinančių šiuos kriterijus:

Findable – surandami mašininiu būdu;

Accessible – pasiekiami standartiniais žiniatinklio protokolais;

Interoperable – pritaikomi įvairioms sistemoms ir programinei įrangai;

Reusable – tinkami pakartotinai naudoti.

Kalbant paprastai, siekiama, kad „suinteresuotas“ kompiuteris turėtų galimybę sužinoti, kur yra duomenų objektas (F), galėtų jį pasiekti ir suprastų, ko galima tikėtis iš jo turinio (A), žinotų, kaip sąveikauti su objektu (I) ir žinotų, ką su objektu daryti jam leidžia jo autorius (R). [1]

Nuo idėjos iki realybės

Europos atvirojo mokslo debesies vystymas įgyvendinamas bendradarbiaujant skirtingiems projektams, kurių kiekvienas dirba su vis kitu EOSC aspektu. Iš viso nuo 2015 m. buvo finansuota net kelios dešimtys tokių projektų. Vienas svarbesnių – 2017–2019 metais vykdytas EOSC Pilot, kurio metu rūpintasi atvirojo mokslo debesiui tinkamo valdymo modelio sukūrimu ir koordinuotas prototipų techninis įgyvendinimas.

2018 metų kovą Europos Komisija paskelbė „Europos atvirojo mokslo debesies įgyvendinimo kelrodį“, kuris numatė, kad iki 2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigos turėtų būti padėti EOSC pagrindai. Tais pačiais metais pradėjo veikti EOSC Marketplace – katalogas, apjungiantis su mokslinių tyrimų duomenų valdymu susijusių technologinių paslaugų tiekėjus iš įvairių Europos šalių.

EOSC šiandien

Nuo 2020 metų EOSC palaipsniui įsigalioja trišalis Europos atvirojo mokslo debesies valdymo modelis: Europos Sąjungos interesams atstovauja Europos Komisija, EOSC paslaugas teikiančioms arba jomis besinaudojančioms organizacijoms atstovauja EOSC asociacija, įsteigta 2020 metų liepą, o atskirų Europos valstybių interesams atstovaus EOSC valdančioji taryba, kuri savo darbą turėtų pradėti šiais metais.

Žvelgiant iš techninės pusės, prie EOSC Marketplace jungiasi vis nauji paslaugų tiekėjai. Pats portalas taip pat nuolatos atnaujinamas, atsižvelgiant į jo atstovaujamų paslaugų tiekėjų ir galutinių vartotojų poreikius. Šiuo metu įsibėgėja projektas EOSC Enhance, koordinuojantis portalo vystymą. Planuojama, kad EOSC taps pilnai veikiantis ir plačiai naudojamas iki 2027 metų.

Ką EOSC šiuo metu siūlo mokslininkui?

Europos Sąjungos pasirinkta paslaugų jungimo į federaciją strategija leidžia išnaudoti atskirose valstybėse ir organizacijose jau sukauptą technologinį potencialą, tačiau kartu tai reiškia, kad galutiniam vartotojui Europos Sąjunga kol kas siūlo ne vieną bendrą įrankį, o tik įrankių katalogą. Šį katalogą rasti ir jau dabar juo naudotis galima portale EOSC Marketplace. Šiuo metu į katalogą įtraukta per 280 įvairių paslaugų. Galime didžiuotis, kad mūsų universitete sukurtą Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą (MIDAS) ten taip pat galima rasti.

Kad būtų lengviau susigaudyti gausybėje siūlomų paslaugų, katalogas suskirstytas pagal mokslo sritį ir pagal paslaugos tipą, kurių iš viso išskiriami aštuoni:

• skaičiavimai;
• duomenų valdymas;
• tinklų kūrimas;
• duomenų analizė;
• duomenų saugumas;
• duomenų publikavimas ir paieška;
• duomenų saugojimas;
• edukaciniai resursai.

Į EOSC Marketplace įtrauktos paslaugos atstovauja plačiam spektrui tiekėjų – didelio masto Europos Sąjungos projektams, nacionalinėms iniciatyvoms, tam tikros mokslo srities atstovų konsorciumams, komerciniams tiekėjams ir kitiems.

Jei Jums smalsu susipažinti su Europos atvirojo mokslo debesies siūlomomis paslaugomis, siūlome patiems apsilankyti EOSC Marketplace. Neturintiems laiko išsamiau panagrinėti katalogo turinį Mokslo atvirukas siūlo susipažinti su trimis į jį įtrauktais projektais. Kas žino, gal jau dabar atrasite sau naudingą įrankį, siūlomą Europos atvirojo mokslo debesies.

 

1. Open Knowledge Maps

Iliustracijos šaltinis: https://openknowledgemaps.org/, CC BY 4.0

Mokslo sritis: visos

Paslaugos tipas: publikavimas ir paieška

Open Knowledge Maps yra mokslo resursų paieškos sistema, kuri gautus rezultatus atvaizduoja grafiškai, parodydama sąsajas tarp atskirų šaltinių ar temų. Vartotojas gali rinktis tarp dviejų paieškos variklių: į sveikatos mokslus orientuoto PubMed bei bendro pobūdžio BASE. Vienas iš Open Knowledge Maps privalumų yra tai, kad sistema iš karto nurodo, kurie šaltiniai prieinami atvirąja prieiga.

 

2. Amnesia

Iliustracijos šaltinis: https://amnesia.openaire.eu/, CC BY 4.0

Mokslo sritis: visos (ypač aktualu socialiniams ir sveikatos mokslams)

Paslaugos tipas: duomenų valdymas

Amnesia yra įrankis, padedantis pašalinti iš mokslinių tyrimų duomenų rinkinių asmens duomenis ir paversti juos nuasmenintais statistiniais duomenimis, kurių viešinimas nepažeistų Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Amnesia turi mokomiesiems tikslams skirtą naršyklėje veikiančią versiją ir profesionaliam naudojimui skirtą versiją, įdiegiamą į vartotojo kompiuterį. Abi versijos yra nemokamos. Norintiems išsamiau susipažinti su šiuo įrankiu  ar išmokti juo naudotis, rekomenduojame Amnesia kūrėjų parengtą vaizdo medžiagą.

 

3. Transkribus

Iliustracijos šaltinis: https://readcoop.eu/transkribus/, Copyright © 2021 READ-COOP SCE

Mokslo sritis: visos (ypač aktualu humanitariniams mokslams)

Paslaugos tipas: duomenų valdymas

Transkribus yra dirbtiniu intelektu paremtas įrankis, skirtas didelės apimties archyvinių šaltinių transkribavimui automatizuoti. Kaip tai veikia? Pirmiausia, vartotojas pateikia programai 10–90 puslapių apimties šaltinio dalies nuotraukas ir jau anksčiau parengtą tos dalies transkripciją (apimtis priklauso nuo dokumento sudėtingumo ir nuo to, su kiek panašių dokumentų kompiuteris jau buvo susidūręs anksčiau; paprastai reikalinga pateikti bent 15 tūkstančių žodžių). Naudodamas vartotojo pateiktą medžiagą kompiuteris išmoksta „skaityti“ šaltinį ir likusią jo dalį gali transkribuoti savarankiškai. Transkribus gali išmokti atpažinti bet kuria kalba ir bet kuriuo maždaug 40 ženklų neviršijančiu raidynu sukurtus rankraštinius ar spausdintus dokumentus. Šis įrankis prieinamas kaip įdiegiama kompiuterio programa ir kaip paprastesnė naudoti, tačiau mažiau funkcijų siūlanti internetinė versija. Verta paminėti, kad nemokamas yra tik poros šimtų pirmųjų puslapių transkribavimas – vėliau įsigalioja įrankio kūrėjų nustatyti įkainiai. Norintiems apie Transkribus sužinoti daugiau pateikiame nuorodą į jo informacinę medžiagą.

[1] Draft proposal for a European Partnership under Horizon Europe European Open Science Cloud (EOSC) Partnership. Version 28 May 2020. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/research_and_innovation/funding/documents/ec_rtd_he-partnership-open-science-cloud-eosc.pdf [žiūrėta 2021 m. balandžio 16 d.]

 

Open Research Europe platformoje skelbiamos pirmosios publikacijos

Kovo 24 dieną Europos komisijos inicijuota publikacijų platforma Open Research Europe (ORE) paskelbė pirmuosius mokslo darbus. ORE priima publikacijas, kurių bent vienas autorius dalyvauja ar yra dalyvavęs Horizontas 2020 mokslo finansavimo programoje.

Ši unikali platforma atlieka leidėjo funkciją ir veikia kaip atvirosios prieigos žurnalas. Open Research Europe padeda Europos Komisijos finansuojamų mokslinių publikacijų autoriams be biurokratinės naštos ir finansinių išlaidų, t. y. nemokamai, greitai ir paprastai išpildyti finansuotojo atvirosios prieigos reikalavimus. Atviras recenzavimo procesas užtikrina vertinimo skaidrumą, o publikacijų atvirumas akademinei bendruomenei ir visuomenei – mokslinės publikacijos poveikį.

Išsamų aprašymą, kaip platformai pateikti publikaciją ir vėliau ją įkelti į institucinę talpyklą eLABA rasite vasario mėnesio „Mokslo atviruke“.

Šiandien publikuoti jau 34 visų mokslo sričių straipsniai, kuriuos kiekvienas gali laisvai skaityti, cituoti ir naudoti savo baigiamuosiuose mokslo darbuose bei publikacijose.

Dvi publikacijos jau įveikė pažangų atvirą recenzavimo procesą – aukščiausių įvertinimų sulaukė straipsnis apie Baltijos regiono laidojimo papročius XVIII amžiuje. Rengiant šią publikaciją prisidėjo ir doktorantė iš Lietuvos. Viso teksto straipsnį Ir recenzijas skaitykite Open Research Europe platformoje.

 

Straipsnio apdorojimo mokesčio (APC) nuolaidos Vilniaus universiteto autoriams 

Kovo mėnesį organizacija EIFL (Electronic Information For Libraries) paskelbė atnaujintą sąrašą leidėjų, taikančių straipsnio apdorojimo mokesčio (angl. Article Processing Charge, APC) nuolaidas Lietuvos autoriams. Vilniaus universiteto mokslininkams ir tyrėjams renkantis, kur publikuoti straipsnius, kviečiame apsvarstyti šių leidėjų žurnalus. Dėl išsamios informacijos apie konkrečius žurnalus konsultuoja Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos vadybininkė Eglė Juodė, el. paštu

Leidėjas	Nuolaidos dydis	APC	Impact Factor	Mokslo sritys ir kryptys	Žurnalų kalbos	Žurnalų skaičius
Brill	60 %	0–2150 €	Iki 1,667	·        Socialiniai mokslai (edukologija, psichologija, teisė, politikos mokslai, sociologija); ·        Humanitariniai mokslai (istorija, archeologija, filosofija, filologija); ·        Gamtos mokslai (botanika, zoologija).	Anglų Vokiečių Prancūzų Italų	314
Edward Elgar Publishing	50 %	1200 £	Iki 0,817	·        Socialiniai mokslai (ekonomika, teisė); ·        Gamtos mokslai (geografija).	Anglų	11
SAGE Publications	20 %	0–2300 $	Iki 6,852	·        Medicinos ir sveikatos mokslai (medicina, farmacija, visuomenės sveikata, slauga); ·        Socialiniai mokslai (sociologija, psichologija, politikos mokslai, vadyba, edukologija, komunikacija ir informacija); ·        Technologijos mokslai (medžiagų inžinerija); ·        Gamtos mokslai (geografija); ·        Humanitariniai mokslai (etnologija).	Anglų	180
Taylor & Francis	50 %	0–2950 $	Iki 6,805	·        Socialiniai mokslai (psichologija, edukologija, politikos mokslai, komunikacija ir informacija, ekonomika, vadyba); ·        Gamtos mokslai (biologija, ekologija ir aplinkotyra, geografija, botanika, fizika, chemija, matematika); ·        Humanitariniai mokslai (archeologija, menotyra, filologija); ·        Žemės ūkio mokslai (veterinarija); ·        Medicinos ir sveikatos mokslai (medicina, farmacija); ·        Technologijos mokslai (medžiagų, elektros ir elektrotechnikos, informatikos, transporto, mechanikos inžinerija).	Anglų	123
World Scientific	50 %	0–2500 $	Iki 5,604	·        Technologijos mokslai (medžiagų, elektros ir elektrotechnikos, informatikos, aplinkos, mechanikos inžinerija); ·        Socialiniai mokslai (ekonomika, vadyba); ·        Gamtos mokslai (fizika, matematika, ekologija ir aplinkotyra, chemija, biofizika); ·        Medicinos ir sveikatos mokslai (medicina).	Anglų	110

Informaciją parengė: Eglė Juodė, Gintė Medzvieckaitė

Balandis, 2021

Mokslo atvirukas / 2021 m. Vasaris

Atveriama dar daugiau CERN Didžiojo hadronų greitintuvo eksperimentų duomenų

2020 m. gruodžio 11 dieną CERN – Europos branduolinių tyrimų organizacija – išplatino pranešimą spaudai: keičiasi keturių pagrindinių projektų (ALICE, ATLAS, CMS ir LHCb) duomenų atvirumo nuostatos.

Nuo šiol, judėdami link dar didesnio atvirumo, CERN projektai teiks trečiojo lygio duomenų rinkinius ir kartu su jais – šių duomenų apdorojimui reikalingą programinę įrangą bei dokumentaciją. CERN moksliniai duomenys platformoje http://opendata.cern.ch/ atveriami laikantis FAIR principų – yra prieinami (surandami), pasiekiami, užtikrinantys sąveikumą, pakartotinai panaudojami ir atkuriami (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable).

Mokslinių tyrimų duomenys į lygius skirstomi pagal sudėtingumą: pirmojo lygio duomenys padeda pagrįsti moksliniuose straipsniuose pateikiamą informaciją, antrojo lygio duomenų rinkiniai skirti mokymosi ir informavimo veikloms. O ypač išsamūs trečiojo lygio duomenų rinkiniai gali būti naudojami kaip įvestis (angl. input) ne tik atliekant dalelių fizikos krypties mokslinius tyrimus, bet ir moksliniuose skaičiavimuose (angl. scientific computing), pavyzdžiui, tobulinant „besimokančias“ sistemas.

Šiuo metu CERN platformoje galima rasti 2199 duomenų rinkinius – kviečiame juos naudoti paskaitose, moksliniuose tyrimuose, asmeniniuose projektuose ar tiesiog paskaityti savo malonumui.

 Pagal CERN pranešimą spaudai parengė Eglė Juodė (CC-BY 4.0)

   

Open Research Europe (ORE) atvirosios prieigos platforma jau priima mokslinius straipsnius publikavimui

Atliepdama iš mokslo ir inovacijų finansavimo programos Horizontas 2020 kilusį greito ir atviro mokslinių straipsnių publikavimo poreikį, Europos Komisija inicijavo Open Research Europe (ORE) atvirosios prieigos publikacijų platformos sukūrimą.

Ši platforma padės Europos Komisijos finansuojamų mokslinių publikacijų autoriams be biurokratinės naštos ir finansinių išlaidų – nemokamai, greitai ir paprastai išpildyti finansuotojo atvirosios prieigos reikalavimus. Atviras recenzavimo procesas užtikrins vertinimo skaidrumą, o publikacijų atvirumas akademinei bendruomenei ir visuomenei – mokslinės publikacijos poveikį.

Straipsnius ORE platformoje publikavimui galima pateikti jau dabar, jie bus pradedami publikuoti kovo mėnesį. Vėliau publikavimas vyks tokia tvarka:

1. Į ORE platformą įkeltas mokslinis straipsnis (ir susiję mokslinių tyrimų duomenys, jei tokių yra) patikrinami redaktorių komandos. Mokslinė produkcija turi atitikti pagrindinius kriterijus:

• autoriaus tinkamumo (ar jo publikacija yra finansuojama Horizonto programos rėmuose);
• originalumo;
• skaitomumo (ar straipsnis ir duomenys pateikiami aiškia anglų kalba, suprantami redaktoriams ir būsimiems vertintojams);
• atitikimo ORE taisyklėms ir etikos nuostatoms.

ORE redaktorių komanda veikia be vyriausiojo redaktoriaus, sprendžiančio, priimti ar atmesti publikaciją – kiekvienas šiuos kriterijus atitinkantis straipsnis bus publikuotas per 10 dienų priimto rankraščio (angl. preprint) statusu, jam suteikiama laisvoji Kūrybinių bendrijų (CC-BY 4.0) licencija, iš karto randamas internete ir galės būti cituojamas.

2. Publikavus priimtą rankraštį vyks atviro recenzavimo (angl. open peer-review) procesas. Padedant redaktorių komandai ir recenzentų paieškos algoritmui, autoriai galės patys pasirinkti ekspertus iš visos pasaulio, kurie įvertintų publikaciją ir suteiktų grįžtamąjį ryšį. Svarbu, kad recenzentai nebūtų bendradarbiai, šeimos nariai ar nekiltų kitokio pobūdžio interesų konfliktų. Recenzijos, patikrintos redaktorių, bus publikuotos kartu su straipsniu. Kartu su recenzijomis ekspertai publikacijai suteiks vieną iš 3 statusų:

• patvirtintas (angl. approved) – mokslinis darbas atitinka visus vertinimo kriterijus, korekcijos minimalios arba visai nereikalingos;
• patvirtintas su išlygomis (angl. approved with reservations) – mokslinis darbas iš esmės yra akademiškai vertingas, tačiau tam tikrus jo aspektus reikia koreguoti;
• nepatvirtintas (angl. not approved) – mokslinio darbo kokybė nėra pakankama, jame yra esminių trūkumų, dėl kurių išvados bei rezultatai yra nepatikimi.

3. Asižvelgiant į recenzijas, autorius galės į jas atsakyti komentaru šalia straipsnio ar atlikti straipsnio pakeitimus ir pateikti atnaujintą versiją. ORE platformoje kaip pagrindinė visuomet bus pateikiama naujausia straipsnio versija.

4. Straipsniai, gavę 2 „patvirtinta“ arba 2 „patvirtinta su išlygomis“ ir 1 „patvirtinta“ statusus, bus laikomi praėjusiais recenzavimą, siunčiami į su ORE suderinamas talpyklas, indeksuojami bibliografinėse duomenų bazėse, registruojami Vilniaus universiteto institucinėje talpykloje eLABa.

Visiems autoriams, besirenkantiems, kur publikuoti mokslinius straipsnius, siūlome apsvarstyti inovatyvų Open Research Europe siūlomą modelį. Linkime sklandaus proceso!

Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją parengė Eglė Juodė (CC-BY 4.0)

 

Duomenų talpyklos: Kas jos ir kur jas rasti?

Jūsų leidėjas ar projekto finansuotojas pageidauja, kad visus savo mokslinio tyrimo duomenis padėtumėte į „talpyklą“, tačiau neturite supratimo, kur tokią rasti? Neišsigąskite ir skaitykite toliau. Mes Jums papasakosime viską, ką turite žinoti apie mokslinių tyrimų duomenų talpyklas.

Kas yra mokslinių tyrimų duomenų talpyklos?

Mokslinių tyrimų duomenų talpykla - tai elektroninė biblioteka, skirta mokslinių tyrimų duomenų rinkiniams saugoti. Primename, kad mokslinių tyrimų duomenys - tai visa, kuo paremtos Jūsų mokslinės išvados ar publikacijos. Mokslinių tyrimų duomenų būna įvairių rūšių, formų ir apimčių: tai gali būti genų sekos, joms analizuoti skirtas programinis kodas, į lenteles suvesti porinkiminių apklausų rezultatai, III a. papiruso nuotraukos ir Jono Biliūno darbuose pavartotų ištiktukų sąrašas.

Išsaugoti neapdorotus ar į publikacijas nepatekusius mokslinių tyrimų duomenis nėra nauja idėja - jie nuo seno tyrėjų buvo kaupiami rankraščiuose, kortelių kataloguose, diskeliuose ir įvairiose kitose laikmenose. Vis dėlto dešimtajame XX a. dešimtmetyje, visagalis internetas duomenų archyvavimą pakėlė į naują lygmenį. Tapo įmanoma duomenis ne tik išsaugoti, bet ir neišeinant iš kabineto pasikeisti jais su kolega, esančiu kitoje pasaulio pusėje.

Mokslinei leidybai ir bibliotekoms keliantis į interneto erdvę, imta ieškoti ir sprendimų, pritaikytų duomenų rinkiniams publikuoti. Pirmiausia ėmė rastis atskirų sričių mokslinių tyrimų duomenyse besispecializuojančios talpyklos, vėliau - ir tarpdisciplininiai duomenų archyvai.

Vis didėjant internete prieinamų duomenų apimtims, apie jų vertę susimąstė ir mokslo politikos formuotojai. Įžengus į XXI a., vis dažniau ėmė pasigirsti nuomonės, kad iš valstybės biudžeto finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys turėtų būti sugrąžinti visuomenei, už kurios pinigus jie buvo surinkti. Panašu, kad skaidrumo ir atvirumo reikalavimai viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių projektų generuojamiems duomenims ateityje tik griežtės.

Kaip išsirinkti sau tinkamą duomenų talpyklą?

Taigi, nusprendėte (arba aplinkybių buvote priversti) surasti talpyklą savo tyrimo duomenims. Pirmą kartą susidūrus su šia užduotimi, tai gali pasirodyti nelengvas darbas - praėjus beveik trisdešimčiai metų nuo pirmųjų internetu pasiekiamų duomenų bazių atsiradimo, mokslinių tyrimų duomenų talpyklos skaičiuojamos šimtais. Dar labiau reikalą apsunkina tai, kad ne visos jos savo pavadinime vartoja žodį „talpykla“. Kartais duomenų talpyklos gali būti pasivadinusios „archyvais“, „saugyklomis“ ar „duomenų bazėmis“. Kaip nepasiklysti tokioje gausybėje ir rasti pačius geriausius namus savo duomenims?

Pirmas dalykas, kuriuo reikėtų pasidomėti – tai ar finansuojanti institucija arba leidėjas nenurodė konkrečios talpyklos, kuriai teikia pirmenybę. O gal yra pateikiamas kelių rekomenduojamų talpyklų sąrašas? Tuomet rinktis geriausia būtent tarp rekomenduojamų talpyklų. Beje, Vilniaus universitetas rekomenduoja Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą MIDAS , kuris buvo sukurtas šiame universitete (žr. Vilniaus universiteto duomenų valdymo gairių 7 punktą).

Jeigu jokių reikalavimų iš finansuojančios institucijos ar leidėjo pusės nėra, talpyklą galėsite išsirinkti patys. Deja, tokiu atveju, susirasti ją turėsite irgi patys. Vienas iš dalykų, padėsiančių Jums apsispręsti, kokia talpykla Jums labiausiai tiktų - žinojimas, kaip skirstomos talpyklos ir kokie kiekvieno jų tipo privalumai bei trūkumai.

Pats stambiausias talpyklų skirstymo būdas yra pagal jų apimamų temų plotį. Pagal tai jos skirstomos į specializuotas ir tarpdisciplinines.

Specializuotų talpyklų privalumas - kad Jūsų duomenys bus nukreipti į auditoriją, kuri domisi būtent ta mokslo sritimi. Specializuotos talpyklos dažnai aplink save suburia motyvuotą jas palaikančią bendruomenę. Tokių talpyklų pavyzdžiai yra astronomijos duomenų bazė SIMBAD ir atvirųjų kristalografijos duomenų bazė (COD). Prie specializuotų talpyklų priskirtinas ir Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA), nors jo apimamas tyrimų laukas yra žymiai platesnis nei dviejų prieš tai paminėtų talpyklų. Dažnai tyrėjai apie jų sričiai skirtas duomenų talpyklas sužino iš kolegų, tačiau jeigu Jūs nesulaukėte rekomendacijų ir vis dar dairotės, jums į pagalbą ateis talpyklų katalogas re3data. Jame užėję į skyrelį Browse by Subject, rasite pagal mokslo šakas, kryptis ir net konkrečias specializacijas surūšiuotus talpyklų sąrašus.

Tarpdisciplininių talpyklų privalumas yra tas, kad jos pasiekia platesnę ir įvairesnę auditoriją. Be to, daug tarpdisciplininių talpyklų siūlo savo naudotojams papildomų paslaugų - vietos nepublikuotų duomenų saugojimui, integraciją su leidėjų rankraščių pateikimo platformomis ar sinchronizavimą su asmeniniame kompiuteryje laikomais duomenimis.

Tarpdisciplinines talpyklas galima suskirstyti į kelis pogrupius: institucines talpyklas, nacionalines talpyklas ir nepriklausomas talpyklas.

Institucinės talpyklos skirtos konkrečios akademinės institucijos narių poreikiams tenkinti, jas dažniausiai administruoja vienas iš tos institucijos bibliotekos padalinių. Tokios institucinės talpyklos pavyzdys yra Oksfordo universiteto duomenų talpykla ORA-Data. Kaip institucinė talpykla savo veiklą pradėjo ir viena seniausių tarpdisciplininių talpyklų Harvard Dataverse, kuri šiuo metu yra atvira visų universitetų tyrėjams.

Vienas sėkmingiausių nacionalinės talpyklos pavyzdžių yra Nyderlandų mokslų akademijos sukurta DANS Easy talpykla, o Lietuvoje galime pasidžiaugti, kad turime Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą (MIDAS).

Trečiam pogrupiui priskiriamos talpyklos neatstovauja nei konkrečiai akademinei institucijai, nei konkrečiai valstybei. Tokios talpyklos būna sukurtos nevyriausybinių organizacijų, kaip, pavyzdžiui, Open Science Framework, sukurta amerikiečių organizacijos Center for Open Science, arba akademinių leidėjų įkvėpta Dryad. Jūsų patogumui, šio straipsnio apačioje pateikiame lentelę, kurioje palyginamos šešių mūsų rekomenduojamų tarpdisciplininių talpyklų siūlomos paslaugos.

Paskutinė paminėtina tarpdisciplininių duomenų talpyklų rūšis iš tiesų nėra talpyklos. Tai - duomenų paieškos portalai, nukreipiantys į įvairiose talpyklose laikomus duomenis. Be komercinių paieškos sistemų Google Dataset Search ir Mendeley Data, tokio pobūdžio paslaugas siūlo ir keli pelno nesiekiantys portalai kaip kad Australijos duomenų talpyklas jungiantis tinklas Research Data Australia ar Europoje sukurtos paieškos sistemos B2Find ir OpenAIRE.

Ir pabaigai: Kaip žinoti, ar pasirinkta talpykla patikima?

Jei nusižiūrėjote duomenų talpyklą, bet nesate tikri, ar ja galima pasitikėti, užduokite sau šiuos klausimus:

• Kas atsakingas už talpyklą? Ar ši organizacija turės lėšų ir pajėgumų užtikrinti ilgalaikį Jūsų duomenų išsaugojimą?
• Ar talpyklos naudojama įranga ir procedūros užtikrins Jūsų duomenų saugumą?
• Ar talpyklos naudojimo taisyklės ir duomenų publikavimo politika aiškiai aprašyti?
• Ar yra galimybė duomenų rinkinį aprašyti ir suteikti jam nekintantį identifikatorių?
• Ar prie duomenų rinkinio galima nurodyti, kokiomis sąlygomis leidžiate jį pakartotinai naudoti ir kaip jį turėtų cituoti juo pasinaudoję kolegos?
• Geras ženklas, jeigu talpykla sertifikuota vienu iš šių tarptautinių sertifikatų: CoreTrustSeal (CTS) (anksčiau: Data Seal of Approval), Nestor Seal arba ISO 16363.

Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų duomenų talpyklų palyginimas

Talpykla ir valdytojas	Paslaugų kaina	Duomenų apimties limitas	Papildomos paslaugos
Vilniaus Universitetas	Nemokamai.	100 GB vartotojui. Galima plėsti, pateikus oficialų prašymą.	·        Galimybė saugoti duomenis nepublikuojant; ·        Projektui skirta erdvė su reguliuojama prieiga; ·        Priimami visi failų formatai; ·        Galimybė recenzuoti duomenis; ·        Galimybė suteikti DOI; ·        Duomenų analizės įrankis; ·        Sinchronizavimo su kompiuterio kietuoju disku įrankis; ·        Duomenų versijavimas.
Tarptautinis projektas OpenAIRE ir CERN laboratorija	Nemokamai.	50GB vartotojui. Galima išplėsti, pateikus oficialų prašymą.	·        Priimami visi failų formatai; ·        Automatinis DOI suteikimas publikuojant; ·        Galimybė rezervuoti DOI dar prieš publikuojant duomenų rinkinį; ·        Pateikiami duomenų rinkinio peržiūrų ir atsisiuntimų skaičiaus rodikliai.
Center for Open Science (JAV pelno nesiekianti organizacija)	Nemokamai.	5 GB saugojimui nepublikuojant, 50 GB publikuotų duomenų.	·        Galimybė saugoti duomenis nepublikuojant; ·        Projektui skirta erdvė su reguliuojama prieiga; ·        Galimybė sukurti projekto viki (bendrai redaguojamą svetainę); ·        Duomenų versijavimas; ·        Integracija su debesijos duomenų saugyklomis ir GitHub; ·        Integracija su Google Scholar, ORCiD ir CrossRef; ·        Integracija su Figshare; ·        Pateikiami duomenų rinkinio peržiūrų ir atsisiuntimų skaičiaus rodikliai.
Harvardo universitetas.	Nemokamai.	1 TB	·        Priimami visi failų formatai; RData, SPSS, STATA, CSV, xlsx ir FITS formatų duomenims galimas automatinis metaduomenų suformavimas; ·        Integracija su asmenine duomenų svetaine; ·        Integracija su leidėjų rankraščių pateikimo sistemomis; ·        Pateikiami duomenų atsisiuntimų skaičiaus rodikliai; ·        Pagalba paruošiant, įkeliant ir aprašant duomenis (mokama paslauga).
Digital Science (komercinis tiekėjas)	Nemokamai.	20 GB saugojimui nepublikuojant, neribota publikuotų duomenų apimtis.	·        Priimami visi failų formatai; ·        Galimybė suteikti DOI publikuojant; ·        Galimybė rezervuoti DOI dar prieš publikuojant duomenų rinkinį; ·        API skirtas duomenų įkėlimo automatizavimui; ·        Galimybė sukurti privačias (tik nurodytiems asmenims skirtas) nuorodas į turinį.
Specialiai tam sukurta pelno nesiekianti organizacija, glaudžiai bendradarbiaujanti su leidėjais.	Nemokama prenumeruojančių institucijų nariams. Kitų institucijų nariams: 120 JAV dolerių duomenims neviršijantiems 50 GB, vėliau kaina didėja, priklausomai nuo duomenų apimties.	Neribojama (bet turi įtakos kainai).	·        Automatinis DOI suteikimas publikuojant; ·        Integracija su leidėjų rankraščių pateikimo sistemomis; ·        Profesionalaus metaduomenų redagavimo paslauga; ·        Pateikiami duomenų peržiūrų ir citavimo rodikliai.

 

EODOPEN: Vilniaus universiteto biblioteka atveria paslėptas žinias!

EODOPEN – elektroninių knygų pagal poreikį tinklas, atveriantis publikacijas Europos internautams (angl. eBooks-On-Demand-Network Opening Publications for European Netizens)

Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmenines kolekcijas papildė daugiau nei 100 XX–XXI a. leidinių. Suskaitmeninome ir viešajam naudojimui atvėrėme knygas, kurių anksčiau niekada negalėjote pasiekti elektroninėje erdvėje. EODOPEN kolekcijoje rasite leidinių įvairiausiomis temomis – psichologijos, filosofijos, istorijos, politologijos, geografijos, biologijos ir kt.

Kviečiame šias knygas skaityti ir atsisiųsti asmeniniam naudojimui. Norite, kad jūsų mėgstamo autoriaus ar jūsų leidinys taptų kolekcijos dalimi? Užpildykite pasiūlymą skaitmeninti!

Daugiau apie EODopen projektą rasite VU bibliotekos svetainėje ir https://eodopen.eu/.

Mokslo atvirukas / 2020 m. Spalis

Labas! Jus sveikina pirmasis „Mokslo atvirukas“ – VU bendruomenei skirta skiltis atvirojo mokslo tema. Gimęs tarptautinę atvirosios prieigos savaitę (spalio 19–25 d.), „Mokslo atvirukas“ jus aplankys kiekvieną metų laiką. O pirmasis žmogus, su kuriuo „Mokslo atvirukas“ susitiko, yra Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. dr. Edita Sužiedėlienė. VU virtualioje bibliotekoje radę įspūdingą skaičių mokslininkės publikacijų, pasiekiamų per atvirąją prieigą, pasidomėjome:

Kokiame kontekste pirmą kartą sužinojote apie atvirąją prieigą (AP)? Kaip tai pakeitė Jūsų mokslinę veiklą?

Su atvirosios prieigos nuostatomis teko artimiau susipažinti 2013 m., kai pradėjau dirbti Lietuvos mokslo tarybos gamtos ir technikos mokslų komitete. 2012 m. liepos 7 d. Europos Komisijai paskelbus „Rekomendacijas dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir informacijos išsaugojimo“, Lietuva pradėjo pirmuosius žingsnius AP rekomendacijų įgyvendinimo link. 2016 m. LMT parengė gaires dėl atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų, kurios buvo įtvirtintos teisės aktu. Kaip ir kiekvieno VU mokslininko gyvenime, AP nuostatų įgyvendinimas tampa kasdienio mokslinio gyvenimo dalimi.

Kokios priežastys lemia, ar Jūsų publikacija bus pasiekiama per atvirąją prieigą?

Svarbiausi kriterijai yra publikuojamų mokslo darbų kokybė ir paties publikavimo proceso, ypač recenzavimo, kokybė, o atvirosios prieigos pasirinkimą lemia keletas veiksnių: publikavimo finansavimo galimybės, itin greitas atvėrimas ir prieiga prie AP publikacijų, jų didesnis matomumas ir cituojamumas.
Matau, kaip AP galimybės motyvuoja jaunuosius tyrėjus – greitas jų mokslo darbų pastebėjimas ir vertinimas pasaulio mokslo bendruomenėje svarbus renkantis tolesnę mokslinę karjerą, mokslinių tyrimų kryptį, įsitraukiant į tarptautinį bendradarbiavimą.

Ką asmeniškai vertinate kaip didžiausius atvirosios prieigos privalumus?

Vienareikšmiškai, AP užtikrina greitesnį mokslinės informacijos prieinamumą, žinomumą, mokslinių žinių „apykaitą“, greitesnį generuojamų žinių kokybės ir poveikio vertinimą. Tai tampa kritiškai svarbu žinant šiandien labai dinamiškai besivystantį mokslo žinių lauką ir veiksmingai sprendžiant globalius visuomenės iššūkius, pvz., COVID-19 pandemijos problemas, kur esama didžiulio poreikio panaudoti dideliais kiekiais generuojamus prieinamus mokslinius duomenis.

Ką patartumėte VU bendruomenės nariams, norintiems publikuoti savo mokslo produkciją?

Norėčiau paskatinti visokeriopai siekti didesnio ir greitesnio mokslinių darbų matomumo, ypač tarptautiniu mastu – tai svarbu ne tik patiems tyrėjams, bet kartu ir VU mokslo potencialo įvertinimui ir pripažinimui.

Dėkojame mokslo prorektorei prof. Dr. Editai Sužiedėlienei už pokalbį.

Europos sąjungos finansavimo programa Horizontas 2020

Europos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa Horizontas 2020 skaičiuoja paskutinius mėnesius – ateinančiais metais jį pakeis Europos horizontas. Kokie pokyčiai laukia mokslininkų ir tyrėjų? „Atvirasis mokslas bus modus operandi“, teigia vienas programos kūrėjų, Europos komisijos atvirojo mokslo skyriaus vadovas Konstantinos Glinos. Siekiant užtikrinti greitesnę mokslo sklaidą ir viešosiomis lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų prieinamumą visuomenei, mokslinės publikacijos ir mokslinių tyrimų duomenys bus dar atviresni.

Auksinis atvirosios prieigos kelias

Horizontas 2020 palaikė žaliąjį atvirosios prieigos kelią – priimtą publikuoti rankraštį įkelti į institucines talpyklas (pvz., eLABa) ir po leidėjo nustatyto 6–24 mėnesių embargo laikotarpio padaryti viešai prieinamu. Tokiu būdu autorius gali pasidalinti publikacija su kolegomis ir visuomene nepatirdamas finansinių išlaidų, bet prarasdamas 6, 12 ar net daugiau mėnesių brangaus laiko.

Europos horizonto programos finansuotų publikacijų autoriai turės išlaikyti pakankamai turtinių autoriaus teisių į publikacijas, kad galėtų iš karto jas atverti visuomenei. Reikalavimus įgyvendinti padės auksinis atvirosios prieigos kelias – sumokėjus straipsnio apdorojimo mokestį (angl. article processing charge, APC), publikacijai suteikiama atvirojo turinio licencija (CC BY ar pan.), ji publikavimo dieną tampa viešai prieinama leidėjo tinklalapyje ir autoriaus pasirinktose talpyklose. Žaliasis atvirosios prieigos kelias (saviarchyvavimas) galimas, jei su leidėju pasirašyta sutartis palieka teisę autoriui publikaciją laiku įkelti į institucinę talpyklą ir nustatyti jai atvirosios prieigos sąlygas.

Grynieji atvirosios prieigos žurnalai

Prisitaikydami prie naujų mokslo leidybos tendencijų, leidėjai siūlo galimybę suteikti atvirąją prieigą prie mokslo publikacijų tradiciniuose prenumeruojamuose žurnaluose – už didesnį straipsnio apdorojimo mokestį (APC), palyginus su tame pačiame žurnale publikuojamais neatvirais straipsniais. Toks žurnalas, kuriame publikuojami ir atvirosios prieigos, ir tik už mokestį skaitomi straipsniai, vadinamas mišriosios prieigos (angl. hybrid). Svarbu atkreipti dėmesį, kad Europos horizonto programoje publikacijoms mišriosios prieigos žurnaluose APC finansuojamas nebus.

Europos horizonto programos kūrėjai publikuoti straipsnius rekomenduoja grynuosiuose atvirosios prieigos žurnaluose, įtrauktuose į DOAJ sąrašą, taip pat 2021 metų pradžioje pradėsiančioje veikti „Open Research Europe“ – Europos komisijos palaikomoje nemokamoje recenzuojamoje publikavimo platformoje.

Pirmenybė atviriems duomenims

Vienas ryškiausių pokyčių laukia mokslinių tyrimų duomenų valdymo srityje: šiuo metu Horizonto 2020 programoje finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys įprastai yra uždari, neviešinami, juos tik skatinama atverti. O Europos horizonto programoje mokslinių tyrimų duomenys privalės būti atviri, nebent tai pažeistų kitų asmenų teises į atvaizdą, privatumą ar išduotų komercinę paslaptį. 

Duomenų atvėrimas padeda spręsti mokslinių tyrimų atkuriamumo (angl. reproducibility) krizę ir sumažina kaštus – tyrėjai reikalingus duomenų rinkinius gali rasti talpyklose nekartodami ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio duomenų rinkimo proceso. Dėl to Europos horizonte griežtės reikalavimai duomenų valdymui – skiriant finansavimą pirmenybė bus teikiama tyrėjams, planuojantiems pakartotinai naudoti (angl. reuse) jau surinktus duomenų rinkinius. Naujų duomenų rinkimas išsamiai pagrindus tyrimo aktualumą ir unikalumą taip pat bus finansuojamas; sukurtas rinkinys privalės būti viešai prieinamas ir paženklintas atvirojo turinio licencija.

Pokyčiai trumpai

	Horizontas 2020	Europos horizontas
Atviroji prieiga prie publikacijos (leidėjo versijos arba priimto rankraščio)	Po 6-24 mėn. embargo laikotarpio (žaliasis atvirosios prieigos kelias, saviarchyvavimas)	Leidėjo tinklalapyje – publikavimo dieną. (auksinis atvirosios prieigos kelias) Institucinėje talpykloje (saviarchyvavimas) be embargo laikotarpio
Straipsnio apdorojimo mokestis (APC)	Finansuojamas mišriosios prieigos (angl. hybrid) ir grynuosiuose atvirosios prieigos žurnaluose	Finansuojamas tik grynuosiuose atvirosios prieigos žurnaluose
Mokslinių tyrimų duomenys	Skatinamas, bet ne privalomas duomenų atvirumas	Privalomas duomenų atvirumas, išskyrus kai tai pažeidžia kitų asmenų teises.

Kaip pasiruošti pokyčiams?

Į klausimą, kaip būsimiems Europos horizonto pokyčiams turėtų pasiruošti tyrėjų ir mokslininkų bendruomenė, Europos komisijos atvirojo mokslo skyriaus vadovas Konstantinos Glinos teigė, kad ypatingo pasiruošimo nereikia – tik skirti dėmesio mokslinių tyrimų duomenų valdymui (cit. „Be data literate!“).

Mokslinių tyrimų duomenų valdymo ir atvirosios prieigos klausimais mokymus rengia ir individualiai konsultuoja Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos ir duomenų skyriaus informacijos vadybininkės – kviečiame siųsti klausimus elektroniniu paštu ar susitikti gyvai užpildžius mokslinių tyrimų duomenų valdymo, atvirosios prieigos konsultacijų užsakymo formas.

Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją parengė Eglė Juodė

6 patarimai, vedantys geresnio mokslinių tyrimų duomenų valdymo link

Svarbi kiekvieno tyrimo dalis yra duomenų, kuriais bus paremtos tyrimo išvados bei įžvalgos, kaupimas ir priežiūra. Šiame straipsnelyje pateiksime keletą patarimų, padėsiančių Jums nuo pat pirmųjų dienų tinkamai pasirūpinti Jūsų tyrimo sukuriamais duomenimis.

Ką turime galvoje kalbėdami apie mokslinių tyrimų duomenis?

Cituojant Europos Tarybos pateikiamą oficialų apibūdinimą, “mokslinių tyrimų duomenys – skaitmeniniai dokumentai, išskyrus mokslines publikacijas, kurie yra renkami ar rengiami vykdant mokslinių tyrimų veiklą ir yra naudojami kaip įrodymai mokslinių tyrimų procese arba yra mokslinės bendruomenės visuotinai pripažinti būtinais mokslinių tyrimų išvadoms ir rezultatams patvirtinti” (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, II skyrius, 2 straipsnis, 9 paragrafas).

Kas yra mokslinių tyrimų duomenų valdymas?

Mokslinių tyrimų duomenų valdymas yra viskas, ką darome su mokslinių tyrimų duomenimis. Apačioje pateikiamoje schemoje vaizduojama mokslinių tyrimų duomenų valdymo etapų seka:

Šia seka remsimės ir teikdami patarimus.

1 patarimas: Parenkite duomenų valdymo planą

Prieš pradedant naują projektą, visuomet pravartu turėti planą. Tai galioja ir mokslinių tyrimų duomenims, kuriais remsis Jūsų tyrimas. Numatykite, kokius duomenis rinksite, kur ir kaip sutvarkytus juos laikysite, kaip užtikrinsite jų saugumą, kokios asmens duomenų apsaugos ar etikos procedūros bus reikalingos, ar reikės gauti leidimų, kad nebūtų pažeistos trečiųjų šalių autorinės teisės? Kuo anksčiau projekto eigoje parengsite duomenų valdymo planą ir kuo anksčiau pradėsite jo laikytis, tuo daugiau naudos iš jo turėsite.

Vis daugiau mokslinius projektus finansuojančių organizacijų, įskaitant Lietuvos mokslo tarybą (LMT), reikalauja iš jų remiamų projektų raštiško duomenų valdymo plano. Jei nežinote, nuo ko pradėti, VU biblioteka yra parengusi elektroninę duomenų plano rengimo priemonę, skirtą LMT remiamiems projektams. Vartotojams tereikia kuo išsamiau atsakyti į ekrane pateikiamus klausimus. Kad būtų lengviau suprasti klausimus, yra pateikiami paaiškinimai ir pavyzdžiai. Užpildytą formą galima išsaudoti HTML, DOCX ir PDF formatais. DVP Vedlį rasite adresu:

https://biblioteka.vu.lt/dvp

2 patarimas: Pagalvokite apie asmens duomenų apsaugą

Jei ketinate rinkti asmens duomenis (pvz. vykdyti apklausas, įrašinėti interviu ar naudoti pacientų duomenis), nepamirškite, kad privalote užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Turėtumte aiškai apsibrėžti, kas, kada ir kokiomis sąlygomis galės prieiti prie Jūsų surinktos privačios informacijos.

Vilniaus universitete su asmens duomenimis dirbantys tyrėjai privalo laikytis Asmens duomenų tvarkymo mokslinio tyrimo tikslais Vilniaus universitete taisyklių.

Nacionaliniu lygiu asmens duomenų apsaugą reguliuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o ES lygiu – bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679.

3 patarimas: Renkamus duomenis laikykite surūšiuotus ir juos aprašykite

Tam, kad net praėjus ilgesniam laikui Jūs ir kiti Jūsų surinktus duomenis naudosiantys asmenys galėtų juos suprasti, reikia duomenis kuo išsamiau aprašyti. Geriausa duomenis aprašyti iš karto po jų gavimo. Privalu ne tik pažymėti atskirų failų sukūrimo datą ir suteikti kuo tiksliau turinį nusakantį pavadinimą, bet ir užfiksuoti informaciją apie duomenų rinkimo sąlygas: kokia programinė ar laboratorinė įranga buvo naudota, kokie paieškos kriterijai ar procedūros taikyti ir t. t. Ne mažiau svarbu yra mokslinių tyrimų duomenis laikyti tvarkingai surūšiuotus ir sužymėtus. Taip ne tik greičiau rasite, ko ieškote, bet ir išvengsite netyčinio duomenų ištrynimo.

Europos Sąjunga renkantiems mokslinių tyrimų duomenis rekomenduoja laikytis keturių FAIR principų. Kokie jie ir kodėl jie svarbūs, galite sužinoti organizacijos GO FAIR interneto svetainėje (anglų. k.).

Dar vienas įprotis, kuri būtina išsiugdyti – darbinių duomenų versijavimas. Tai reiškia, kad dokumentui reikšmingiau pasikeitus, reikia jį išsaugoti kaip naują dokumento versiją. Taip sudaroma galimybė neprarasti versijos, buvusios prieš pokytį.

4 patarimas: Pasinaudokite duomenų talpyklos arba archyvo paslaugomis

Jei norite, kad Jūsų duomenys būtų laikomi saugiai ir išliktų prieinami ilgai, rekomenduojame pasinaudoti duomenų talpyklos arba archyvo paslaugomis. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą (MIDAS). MIDAS suteiks Jums ne tik 100 GB saugiai talpinti mokslinių tyrimų duomenis, bet ir automatiškai kartu su duomenimis išsaugos jų aprašą CERIF metaduomenų formatu bei leis duomenų rinkiniams suteikti nekintantį skaitmeninių objektų identifikatorių DOI. Jei sutiksite atverti savo duomenis, dėl MIDAS naudojamo atviro OAI-PMH protokolo jie taps prieinami ne tik žmonėms, bet ir kompiuteriams.

5 patarimas: Publikuodami duomenis, priskirkite jiems licenciją

Kai dalinatės duomenimis, nepamirškite nurodyti, kam ir kokiomis sąlygomis leidžiate juos naudoti. Lengviausias būdas tai padaryti – priskirti vieną iš standartinių licencijų.

Vienos iš populiariausių mokslinių tyrimų duomenims tinkamų standartinių licencijų yra Kūrybinių bendrijų (Creative Commons, arba CC) licencijos. Daugiau apie jas sužnoti galite Creative Commons interneto svetainėje.

6 patarimas: Teisingai cituokite duomenis

Ar žinojote, kad duomenų rinkinius, publikuotus duomenų talpyklose, irgi galima cituoti? Tai darydami užtikrinsite, kad asmenys, kurie sutiko pasidalinti savo surinktais ar sukurtais duomenimis, sulauks deramo įvertinimo.

Informaciją, kaip cituoti duomenų rinkinius, galima rasti VU bibliotekos internetinėje svetainės mokslinių tyrimų duomenų valdymui skirtoje skiltyje.

Turite daugiau klausimų?

Jei Jums reikalinga individuali konsultacija duomenų valdymo klausimais, prašome kreiptis į VU bibliotekos duomenų vadybininkę Gintę Medzvieckaitę:

El. p.: 

Tel.: (8-5) 2195062

MKIC, Saulėtekio al. 5, B403 kabinetas.

Tekste panaudota iliustracija: www.digitalbevaring.dk, CC BY

2020-10-22