Sidebar

Mokslometrija įvardijama kaip mokslo kryptis, kuri kiekybiniais metodais tiria mokslą. Vienas iš kiekybinių metodų, naudojamų tirti mokslą kaip informacijos procesą, yra bibliometrija.

Bibliometrinė analizė leidžia susidaryti nuomonę apie akademinės institucijos mokslo produkcijos apimtis, mokslinių tyrimų įvairovę, cituojamumą.

Bibliometriniai rodikliai pagal Web of Science ir Scopus duomenų bazių citavimų duomenis taikomi formaliame Lietuvos mokslo vertinime, kurį organizuoja ir vykdo Lietuvos Mokslo Taryba, remdamasi Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo aprašu ( 2021-09-02 LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1593).

Bibliometriniai rodikliai padeda orientuotis ieškant kokybiškos mokslinės informacijos, taip pat nustatyti mokslinių tyrimų poveikį kitiems tyrimams. Pažymėtina, kad bibliometriniai rodikliai, kaip vienas iš kriterijų, naudojami sudarant universitetų reitingus.

Vertinant mokslinę veiklą remtis vien šiais rodikliais nepatartina, vertėtų atsižvelgti ir į kokybinį, ekspertinį vertinimą. Pasaulio akademinėje bendruomenėje vis daugiau rengiama iniciatyvų, skatinančių kokybiškiau vertinti mokslinius tyrimus, pavyzdžiui:

  • Leideno manifeste (angl. Leiden manifesto for research Metrics) skelbiami mokslinių tyrimų vertinimo principai įvardijami kaip gerosios praktikos žingsniai, siekiant kokybiškai vertinti mokslo produkciją.
  • Mokslinių tyrimų vertinimo deklaracijoje (angl. Declaration on Research Assessment, DORA) pateikiamos mokslinių tyrimų vertinimo rekomendacijos, kuriose raginama rečiau remtis žurnalo cituojamumo rodikliais ir atkreipti dėmesį ne tik į mokslo straipsnius, bet ir kitas mokslinių tyrimų publikavimo formas
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku