Kiekvienų metų kovo pradžioje pasaulyje minima atvirųjų duomenų diena. Jau tryliktą kartą ją minėti kviečia pelno nesiekianti organizacija „Atvirųjų žinių fondas“ (Open Knowledge Foundation). Kiekvienais metais šios dienos proga įvairiose pasaulio šalyse organizuojami renginiai – parodos, paskaitos, hakatonai ir kita. Siekiant sutalpinti visus renginius, šiais metais atvirųjų duomenų diena trunka ilgiau nei ankstesniais metais. Taigi, šiemet ją minime visą savaitę – kovo 4-10 dienomis.
Atvirieji duomenys – tai skaitmeniniai duomenys, kurių techninės savybės ir teisinis statusas leidžia laisvą jų naudojimą ir platinimą visiems asmenims, bet kokioje vietoje ir bet kokiu laiku. Būtent taip atviruosius duomenis apibrėžia Tarptautinė atvirųjų duomenų chartija, paskelbta 2015 metais, kurią šiuo metu jau yra pasirašę 95 šalių centrinės ar vietinės valdžios institucijos ir 78 kitokio pobūdžio organizacijos.
Šių metų atvirųjų duomenų dienų organizatoriai kviečia prisiminti, kaip atvirieji duomenys gali pasitarnauti vystant dirbtinį intelektą ir tai, kaip dirbtinis intelektas padeda dar geriau išnaudoti atviruosius duomenis visuomenės labui.
Dirbtinį intelektą šiais laikais galima sutikti visur – jis už mus verčia tekstus, rekomenduoja mums prekes apsiperkant internetu, apskaičiuoja geriausią kelionės maršrutą ir daro daug kitų dalykų be kurių nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Šalia įvairių paslaugų ir patogumų teikimo, dirbtinis intelektas gali prisidėti prie įvairių aktualių problemų sprendimo. Pavyzdžiui, jis padeda gydytojams interpretuoti mūsų medicininių tyrimų rezultatus (kaip ši lietuvių sukurta aplikacija), arba gali būti naudojamas miškų teritorijų, kurioms gresia išnykimas identifikavimui.
Dirbtinio intelekto sistemoms apmokyti reikalingi didžiuliai kiekiai duomenų, ir tikrai ne visi dirbtinio intelekto kūrėjai turi galimybę patys surinkti jų kuriamai sistemai reikalingus mokymo duomenis. Čia ir pasitarnauja duomenys, kuriuos atveria įvairios valstybinės ir nevalstybinės organizacijos – jie suteikia galimybę dirbtiniu intelektu pagrįstų paslaugų kūrėjams vystyti savo idėją, remiantis jau egzistuojančiais didelės apimties duomenų rinkiniais. Be to, didesnis duomenų prieinamumas ir jų įvairovė skatina naujų problemų, kurios įkvepia dirbtinio intelekto kūrėjus vystyti vis naujas sistemas, formulavimą.
Vis dėlto, egzistuoja ir pavojų. Jei dirbtinio intelekto sistema paremta nekokybiškais arba šališkai atrinktais duomenimis, ji gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Apie dirbtinio intelekto šališkumo problemą 2021 metais kalbėjomės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesore Olga Kurasova; šį interviu galite rasti čia. Dar vienas pavojus – neteisėtas asmens duomenų naudojimas. Siekiant užkirsti kelią neetiškam duomenų tvarkymui ir to iš to kylančiai žalai, 2016–2017 m. Nyderlanduose vystytas projektas Responsible Data Science suformulavo keturis principus, kuriais turėtų remtis dirbantieji su duomenimis. Šiuos keturis principus trumpai nusako akronimas FACT: Fairness (Teisingumas), Accuracy (Tikslumas), Confidentiality (Konfidencialumas) ir Transparency (Skaidrumas). Išsamiau su FACT principais susipažinti galite vieno iš jų kūrėjų parašytame straipsnyje arba jiems skirtame „Mokslo atviruko“ straipsnyje. Vilniaus universitetas palaiko FACT duomenų principus ir savo palaikymą atvirai išsako 2022 m. universiteto senato patvirtintose Atvirojo mokslo politikos gairėse.
Vilniaus universiteto biblioteka sveikina Jus su atvirųjų duomenų diena ir kviečia atsakingai išnaudoti atvirųjų duomenų ir dirbtinio intelekto teikiamas galimybes.
Primename, kad Lietuvos viešojo sektoriaus atvirųjų duomenų galima rasti Lietuvos atvirųjų duomenų portale, o Europos Sąjungos atvirieji duomenys prieinami per portalą data.europa.eu. Savo sukurtus mokslinių tyrimų duomenis mielai kviečiame atverti per Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą (MIDAS).
Parengė dr. Gintė Medzvieckaitė
2023-03-06