Kodėl verta tinkamai prižiūrėti darbinius duomenis?
- Tai padeda greičiau surasti reikalingą duomenų rinkinį.
- Tai užtikrina duomenų saugumą ir leidžia išvengti jų praradimo.
- Tai padeda sumažinti netyčinių klaidų duomenyse skaičių.
- Tai sutaupo laiko ir pastangų, rengiant duomenis publikavimui.
Šeši patarimai, kurie padės Jums užtikrinti gerą darbinių duomenų priežiūrą:
1. Duomenis laikykite surūšiuotus
Skaitmeninio pavidalo duomenims rekomenduojama taikyti hierarchinę aplankų struktūrą.
2. Susikurkite failų užvadinimo sistemą ir jos laikykitės
- Pagalvokite, kokia informacija galėtų Jums padėti surasti failą. Be to, failo pavadinimas turi atspindėti jo turinį.
- Susikurkite kelis pavadinimų šablonus, kuriuos vėliau būtų galima pritaikyti įvairių tipų failams.
- Jei prie to paties projekto dirba keli žmonės, jie turėtų susitarti dėl bendros pavadinimų sistemos.
- Jei pavadinime naudojate datą, rekomenduojamas formatas: YYYYMMDD.
- Venkite lietuviškų raidžių ir specialiųjų simbolių.
- Vietoje tarpų naudokite brūkšnelį (-) arba apatinį brūkšnį (_).
- Numeruodami daugiau nei 10 elementų, pradėkite nuo 01, o numeruodami daugiau nei 100 elementų – nuo 001.
- Pavadinimai neturėtų būti labai ilgi. Taupant vietą, pavadinime galima naudoti sutrumpinimus ar kodus, tačiau tada reikėtų turėti atskirą dokumentą, kuriame surašytos jų reikšmės.
Informatyvių failų pavadinimų pavyzdžiai:
Cepkeliu-raisto-biosfera_Literaturos-sarasas_v1.0
CA12345_Duomenu-suvestine_20220202_VP
Baltymu-sinteze_20220202_Eksperimentas01_meginys001
3. Nepamirškite atsarginių kopijų
Išsaugant atsargines kopijas, patartina vadovautis 3-2-1 taisykle:
Turėkite 3 duomenų kopijas, iš kurių 2 būtų kitoje laikmenoje nei pagrindinė kopija, ir kurių bent 1 būtų laikoma kitoje patalpoje/pastate.
Iki 100 GB mokslinių tyrimų duomenų (su galimybe pateikti prašymą gauti daugiau išteklių) nemokamai galima saugoti Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyve (MIDAS). Visi į MIDAS įkelti duomenys automatiškai saugomi trimis egzemplioriais: pagrindine ir dviem atsarginėmis kopijomis, iš kurių viena laikoma geografiškai nutolusiame rezerviniame centre.
4. Versijuokite
Kiekvieną kartą skaitmeninio pavidalo duomenų rinkinyje atlikus reikšmingus pakitimus, patartina juos išsaugoti kaip naują failo versiją. Rekomenduojamos naujų versijų žymėjimo sistemos:
- Versijų numeravimas: po kiekvieno pakeitimo prie pavadinimo pridedamas iš vieno ar kelių taškais atskirtų skaitmenų susidedantis versijos numeris. Arčiausiai pradžios esantis skaitmuo keičiamas tik atlikus esminių pakeitimų, o skaitmenys po taškų žymi smulkesnius pakeitimus.
Pvz., Lentele_v2.0.5
- Pakeitimų atlikimo datos pažymėjimas: į pavadinimą įtraukiama pakeitimų atlikimo data YYYYMMDD formatu. Jei per dieną sukuriama daugiau nei viena versija, galima prie datos pridėti papildomą skaičių ar raidę, žyminčius skirtingas vienos dienos versijas.
Pvz., Lentele_20220203b
5. Duomenis aprašykite
Išsaugokite kuo daugiau informacijos apie sukurtus mokslinių tyrimų duomenis. Duomenis patartina aprašyti iškart po jų sugeneravimo, kad informacija nepasimirštų. Informacija, apie duomenis vadinama metaduomenimis.
Reikalinga konsultacija?
Į Jūsų klausimus mielai atsakys Mokslinės informacijos ir duomenų skyriaus duomenų vadybininkė dr. Gintė Medzvieckaitė.
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras
Saulėtekio al. 5 (B korpusas, IV aukštas, 403 kabinetas)
Tel.: (85) 219 5062
El. paštas:
Susisiekite: MS TeamsTeams
Mokslinės informacijos ir duomenų skyrius taip pat reguliariai organizuoja mokymus su mokslinių tyrimų duomenų valdymu susijusiomis temomis.