Daktaro mokslo laipsnis pradėtas teikti Bolonijos universitete 1130 m. yra aukščiausias akademinis laipsnis Lietuvoje. Mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis suteikiamas apgynus daktaro darbą (disertaciją). Doktorantų ir apgintų daktaro disertacijų skaičiumi Vilniaus universitetas yra lyderis tarp Lietuvos universitetų: šiuo metu universitete studijuoja beveik 800 doktorantų, o 2014–2018 mokslo metais virš 500 Vilniaus universiteto doktorantų apgynė daktaro disertacijas.
Aukštojo mokslo organizavimo Lietuvoje ištakos ir tradicija – Jėzuitų ordino nuopelnas. Jų įsteigtame 1579 m. Vilniaus universitete buvo teikiami mokslo laipsniai, tarp jų – ir aukščiausias – daktaro laipsnis, kuris buvo gaunamas parengus ir sėkmingai apgynus disertaciją/tezes. Sakytume, kad panašu į tvarką, egzistuojančią ir dabar, bet ar tikrai niekas nepasikeitė? Ar XVI–XVIII a. doktorantas turėjo disertacijos vadovą? Per kokį laiką buvo rengiama disertacija? Kokių mokslų tyrimai buvo dažniausiai apginami senajam Vilniaus universitete? Ar šiuolaikinės, 4–10 autorinius lankus (96–400 psl.) privalančios sudaryti disertacijos atitinka apimtimi anuometines, o gal pakakdavo kelių, viešai apginamų tezių?
Šiems ir daugeliui kitų klausimų atsakyti VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamentas inicijavo naują mokslo tiriamąjį projektą „Senojo Vilniaus universiteto disertacijų (1579–1773) tyrimas ir duomenų bazės sukūrimas“. Džiaugiamės, kad Lietuvos mokslo taryba įtraukė šį projektą į valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą ir skyrė jo įgyvendinimui finansavimą.
Dvejų metų trukmės projekte numatyta dirbti keliomis kryptimis – tai disertacijų/tezių anotavimas ir suskaitmeninimas (apie 60 leidinių) ir viešai prieinamos skaitmeninės kolekcijos suformavimas, mokslinio tyrimo rezultatų paskelbimas moksliniuose leidiniuose, mokslinio-praktinio seminaro organizavimas. Su tyrimo rezultatais bus siekiama supažindinti ir platesnę visuomenės auditoriją, parengiant senosios mokslinės produkcijos parodą. Projekto rezultatai sudarys prielaidas tolesniems ankstyvųjų naujųjų laikų mokslo tyrimams. O gal ir įkvėps kažką parašyti savo mokslinį darbą, pateksiantį į Vilniaus universiteto mokslinių darbų ateities kolekciją.
(1)T. Bilevičiaus filosofijos mokslų disertacijos frontispisas (Vilnius, 1675); (2) J. Markvarto teisės mokslų disertacijos antraštinis lapas (Vilnius, 1650)
Projekto vykdytojas: Vilniaus universiteto biblioteka
Projekto vadovė VU bibliotekoje: dr. Ina Kažuro (; (8 5) 268 7200)
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-17
Pranešimą parengė: dr. Ina Kažuro ir Brigita Zorkienė
2021-04-29