Sidebar

Retų spaudinių skyrius pristato tris unikalius mažos apimties leidinius, atskleidžiančius Vilniaus miesto gyvenimą XVIII a.  

Vilnius 1Pirmas nedidelis, dviejų ketvirto formato lapų leidinėlis yra susijęs su karaliaus Stanislovo Augusto karūnavimo švente, įvykusia 1764 m. lapkričio 24–25 d. Vilniuje (žr. iliustr. kairėje). Karūnavimo iškilmių proga Vilniaus žydų kahalas gausiai papuošė savo mokyklą iliuminacija ir užrašais. Šių užrašų visuma sudarė įmantrų literatūrinį pasveikinimą: jam pasirinktos Senojo Testamento citatos, kurių pirmos raidės sudaro akrostichą su karaliaus vardu Stanisław August. Šventės metu keliolika kantorių giedojo šį sveikinimą miestiečiams ir svečiams. O sušvitus iliuminacijai, mokyklos bendruomenė perskaitė specialią maldą už karalių su palinkėjimu „ilgų valdymo metų, o Izraelio tautai – palaimingo, ramaus gyvenimo ir gausos“. Ši malda kartu su akrostichu ir yra išspausdinta anoniminiame leidinėlyje. 

Kitas unikalus, keturių ketvirto formato lapų leidinėlis aprašo Gegužės 3-osios Konstitucijos paminėjimą, vykusį 1792 m. Vilniuje (žr. iliustr. dešinėje). Pasak dr. Linos Balaišytės, seimas nurodė švęsti Konstitucijos dieną kasmet, tačiau dėl pasikeitusios politinės situacijos metines pavyko surengti tik vieną kartą. Leidinyje pateikiamas chronologinis iškilmių aprašymas, iš kurio aiškiai matyti, kaip vilniečiai šventė Konstitucijos dieną. Į iškilmes įsijungė miesto vadovybė, universitetas, Bažnyčia, mokyklos, amatininkų gildijos ir cechai. Visas miestas pavirto puošnia iliuminuota dekoracija. Įvairiose gatvėse ir aikštėse skambėjo šūkis „Vivat Konstitucija, Tauta ir Karalius!”. Aštuntą valandą vakare Vilnius 2 copyprasidėjo Vilniaus prezidento ir municipaliteto organizuotas balius, į kurį susirinko net 700 svečių, iš anksto nusipirkę bilietus. Baliaus dalyviai stengėsi laikytis aprangos kodo – damų kostiumų pagrindiniais akcentais buvo dviejų tautinių spalvų skrybėlaitės ir juostos per petį su užrašu „Gegužės Trečiosios Konstitucija“. Nors spaudinys ir defektuotas (trūksta pabaigos), jame išlikęs iškilmių aprašymas gana realistiškai atspindi pakylėtą nuotaiką, apėmusią visą miestą šventės metu. Džiaugsmo emocijų negalėjo nuslopinti žinia, išspausdinta pirmame puslapyje, apie prieš kelias dienas pasklidusią „blogą naujieną“, gresiančią valstybės taikai. 

Trečias smulkus, nedatuotas spaudinys yra skelbimas apie mirusio Vilniaus burmistro Leonardo Tolokonskio Paškevičiaus turto išpardavimą (žr. paskutinę iliustr.). Istorikas dr. Aivas Ragauskas padėjo nustatyti, kad Leonardas Tolokonskis Paškevičius mirė apie 1790–1791 m. Tai leido sukonkretinti dokumento spausdinimo datą. Skelbimas kviečia miestiečius dalyvauti birželio 27 d. varžytynėse Savičiaus gatvėje. Parduodamas ne tik burmistro namas, bet ir visas jo kilnojamas turtas (baldai, drabužiai, namų apyvokos reikmenys, alkoholiniai gėrimai, baltiniai, gyvuliai ir t. t.). Paprastai varžytynės buvo organizuojamos pinigams surinkti ir perduoti juos skolininko kreditoriams. Tokia praktika atėjo į Lietuvą iš Europos.  

Minėtieji du maži leidiniai ir varžytynių skelbimas yra anoniminiai, tekstų kalba – lenkų. Tačiau jų turinys aiškiai rodo, kad jie išspausdinti Vilniaus spaustuvėse. Jų puslapiuose atsispindi įvairios miesto gyvenimo realijos: čia prabyla miesto tautinės mažumos, vyksta skolininkų dramos, linksmybe ir džiaugsmu pulsuoja miestiečių šventės.

Vilnius 3

Su spaudiniais galima susipažinti Retų spaudinių skyriuje arba skaitmeninėje bibliotekoje. Kviečiame atrasti praeities liudijimuose savo Vilniaus istoriją! 

 

 

 Iliustracijų sąrašas su nuorodomis į skaitmeninę biblioteką:

1 pav. (kairėje) Szkoła Zydowska Kahału Wileńskiego rzęśisto illuminowana dnia poświęconego naypożądańszey Koronacyi Nayjaśnieyszego Pana Miłośćiwego Stanisława Augusta... [Vilnius, 1764]. Nuoroda>>
2 pav. (dešinėje) Opisanie Uroczystości dnia poświęconego rocznicy Konstytycyi [!] 3 Maja oraz Imienia N. P. N. Mił. obchodzoney przez Magistrat Miasta Wilna 1792 Roku Mca Maja 3 dnia. [Vilnius, 1792].  Nuoroda>>
3 pav. (paskutinis) Doniesienie z Wilna : [skelbimas apie varžytynes]. [Vilnius, 1790–1791]. Nuoroda>>
Viršelio nuotrauka: Didžioji gatvė Vilniuje, Čechavičius Juozas, 1870-1880.

Pranešimą parengė: dr. Ina Kažuro

2022-03-18