Kovo 22 d. minime Vilniaus universiteto profesoriaus istoriko Joachimo Lelevelio (1786–1861) gimtadienį. Kaip ir jo senelis, J. Lelevelis studijavo Vilniaus universitete 1805–1808 metais, vėliau dėstė 1815–1818 m. ir 1822–1824 m., buvo labai mėgiamas studentų.
Žymusis knygotyrininkas savo asmeninę biblioteką paskyrė VU bibliotekai. Profesoriaus surinktas senosios kartografijos rinkinys ir dokumentinis palikimas – vieni pačių svarbiausių Vilniaus universiteto bibliotekos istorinių rinkinių. 1926 metais, vykdant jo valią, kolekcija pervežta į Vilniaus universiteto biblioteką iš Kurniko bibliotekos Lenkijoje.
Profesoriaus gimtadienio proga norisi prisiminti pirmuosius jo įspūdžius atvykus į Vilnių. Laiškuose broliui Protui Leleveliui jis rašo, kad miestas mūrinis, kelios gatvės priklauso žydams, mieste labai daug bažnyčių. Prisipažįsta dar nespėjęs visų aplankyti, bet ypač jam patikusi Bernardinų bažnyčia, kurioje pamaldos vyksta vokiečiams. Jis žavisi statiniu ir sako, kad nesugebėtų jo aprašyti, todėl pažada broliui vėliau nupiešti. Aprašo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjerą, kuriuo žavisi patys italai ir mini altorinį P. Smuglevičiaus paveikslą.
Kitame laiške aprašo žiemą Vilniuje ir pasijuokdamas iš 11 laipsnių šalčiais Lenkijoje ir užšalusia Vysla besiskundžiančio brolio teigia, kad Vilniuje, nors 20 laipsnių šalčio, Vilnelė neužšalusi: „Lietuvos vandenys šalčių nebijo“.
Žinoma, jau pirmame laiške daug vietos skiriama universitetui. J. Lelevelis rašo, kad Vilniuje universitetas yra reikšmingas. Paskaitas lanko kunigai, jaunimas ir žydai, ir mokosi visko: nuo aukštosios matematikos ir astronomijos iki gyvulių gydymo, poezijos ir graikų literatūros.
Kitame laiške broliui aprašo baisią istoriją, nutikusią Vilniuje. Prie Šv. Stepono bažnyčios rasti trijų žmonių – vyro, moters ir vaiko – kūnai nukapotomis galvomis ir galūnėmis, o dėl visko kaltintas Universitetas, neva pasinaudojęs medicinos tyrimams, pamiršo užkasti. J. Lelevelis teigia, kad universitetui tuo metu šito nereikėjo, be to, žmonės buvo neseniai nužudyti. Rašo, kad po daugybės apkalbų reikalas nutilo, visi jį pamiršo ir net nėra žinoma, kieno tie kūnai buvo.
VU bibliotekos skaitmeninėje kolekcijoje – 399 istoriniai J. Lelevelio dovanoti atlasai. Bibliotekoje saugoma 5638 vienetai J. Lelevelio knygų, Rankraščių skyriuje saugoma 716 dokumentų: fonde yra piešinių, brėžinių, kartografijos, rankraščių, fotografijų, saugomi net profesoriaus žemėlapiams spalvinti naudoti dažai ir jo plaukų sruoga.
Parengė Nijolė Bulotaitė
2022-03-22