Universiteto centriniai rūmai – ne tik studentų, bet ir miesto svečių traukos objektas. Sustojus Bibliotekos kieme ir pakėlus akis, matyti išlikęs observatorijos bokštelis ir septyni barokiniai puošnūs langai. Ar žinote, kas vaizduojama tarpulangėse ir virš kiekvieno lango? Norėdami tikslaus atsakymo, kreipėmės į astronomą Jokūbą Sūdžių.
Virš langų matomi Saulės sistemos ir pačios žvaigždės simboliai (iš kairės į dešinę): Saturnas, Žemė, Merkurijus, Saulė, Venera, Marsas, Jupiteris. Šie astronominiai simboliai naudojami nuo antikinės Graikijos laikų.
Na, o tarpulangėse – senoviniai astronominiai ir matininko (geodezininko) instrumentai. Juk čia 1753 m. buvo įkurta seniausia observatorija Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, o mūsų universitete buvo mokoma ne tik matematikos, astronomijos, bet ir matininko amato. Įsižiūrėję įdėmiau, tarp vaizduojamų instrumentų pamatysite ir saulės laikrodį, žiūronus bei teleskopo vamzdį. Manoma, jog šių XVIII a. 8-ojo dešimtmečio piešinių autorius – dailininkas Ignotas Egenfelderis, nutapęs ir observatorijos fundatorės Elžbietos Oginskytės–Puzinienės bei jos įkūrėjo Tomo Žebrausko portretus.
Observatorijos fasade galima išvysti ir tris ypatingai specifinius instrumentus, kurie buvo naudojami senovės graikų ir romėnų:
- Chorobatas – instrumentas paviršiaus horizontalumui nustatyti.
- Dioptra – instrumentas krypčiai ir kampui į tiriamą objektą nustatyti (gali būti naudojamas ir astronomijoje).
- Oktantas – instrumentas kampams tarp atitolusių objektų matuoti (naudojamas astronomų ir matininkų).
Aut. Nijolė Bulotaitė
2022-07-20