XV–XVI a. Venecijoje gyveno Aldas Manucijus – italų leidėjas, spaustuvininkas ir mokslininkas. Jo leistos knygos pasižymėjo tokiu meniškumu, kokybe ir įmantrumu, kad tapo spaudos meno pavyzdžiais visame pasaulyje. Spaustuvininko leidyklos mažo formato knygelės netgi gavo visuotinai priimtiną aldų pavadinimą. Tačiau ne tik italai turi kuo didžiuotis. Prieš 400 metų Vilniuje taip pat gyveno vienas knygas leidęs žmogus, kurį neretai istorikai pavadina Vilniaus Aldu. Tai Jonas Karcanas – kadaise garsios Vilniuje veikusios, tačiau seniai išnykusios, spaustuvės savininkas. Kuo ypatinga ši spaustuvė ir jos steigėjas, gavęs tokią reikšmingą pravardę?
Karcano spaustuvė laikoma viena pirmųjų komercinių spaudos įmonių Lietuvoje, kurią Jonas Karcanas įkūrė Vilniuje, atvykęs iš Lasko miesto 1580 metais. Iki tol jis taip pat darbavosi spaustuvėje, veikusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui Jonui Kiškai priklausančiame Lasko dvare (dabartinėje Baltarusijoje).
Savo įkurtoje spaustuvėje Vilniuje Jonas Karcanas daugiausia spausdino pasaulietinio turinio knygas lenkų ir lotynų kalbomis, rūpinosi žymių senovės romėnų, graikų, flamandų autorių tekstų vertimais, leido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės autorių knygas. Joje pasirodė ir iškilus Lietuvos Renesanso epochos kūrinys, herojinė 4 giesmių poema – „Radviliada“, XVI a. sukurta poeto reformato Jono Radvano. Šiame lotynų kalba parašytame literatūriniame epe aprašomas didiko, valstybės veikėjo Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas nuo gimimo iki mirties, jo kovos ir siekiai. Aprašomi įvykiai, susiję su Livonijos karu, vykusiu tarp Maskvos Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų. Knygą, kurioje išspausdinta poema, Jonas Karcanas dailiai iliustravo Radvilų herbu.
Karcano spaustuvė taip pat išleido ne vieną spaudinį, kuris laikomas pirmuoju tokio pobūdžio leidiniu, išspausdintu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tai pirmosios spausdintos natos Stanislavo Sudrovskio parengtame giesmyne „Mokymas ir patvirtinimas apie tai“, jėzuito Jokūbo Gretserio pirmasis graikų kalbos vadovėlis, pirmieji savarankiškai spausdinti 1606 ir 1607 metų kalendoriai.
Įdomu tai, kad pagal tikėjimą Jonas Karcanas buvo protestantas, tačiau stengėsi religijos ir įsitikinimų nepainioti su darbo reikalais ir savo spaustuvėje nesilaikė griežtos konfesinės priklausomybės. Vienu metu spausdino ir protestantų, ir katalikų raštus – vienas kitą smerkiančius kūrinius.
Spaustuvininko darbai pasižymėjo puikia poligrafijos kokybe, kruopščiu redakciniu darbu, įmantriais inicialais ir gražiu renesansiniu kursyvu. Būtent dėl to spaudos istorijos tyrinėtojai Joną Karcaną lygina su garsiuoju Aldu Manucijumi, suteikdami Lietuvos spaustuvininkui garbingą Vilniaus Aldo vardą.
Taigi, iš viso Karcanų spaustuvėje per visą jos gyvavimo istoriją, kuri skaičiuojama nuo 1580 iki 1620 metų, net mirus Jonui Karcanui (apie 1611 m.) ir paveldėjus šią spaustuvę sūnui Juozapui ir žentui Petrui Blastui Kmitai, išleista apie 150 knygų. Iki šių dienų išlikę jų egzemplioriai, kurių nemažą skaičių saugo ir Vilniaus universiteto biblioteka, mena nepaprastai turtingą Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos spaudos istorijos dalį, kurioje išskirtinį vaidmenį atliko talentingasis Vilniaus Aldas.
VU bibliotekoje atidaryta paroda, skirta paminėti 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė LDK ir išspausdinta pirmoji P. Skorinos knyga. Pranešimų ciklas Vilniaus spaudai 500 metų – parodos pristatymo dalis, skirta apžvelgti Vilniaus spaudos kelią ir supažindinti su senosiomis miesto spaustuvėmis. Paroda P. Smuglevičiaus salėje veiks iki lapkričio 21 d. Daugiau>>
Iliustracija: fragmentas iš giesmyno, išleisto Karcano spaustuvėje.
Informaciją parengė Ramunė Gedvilaitė, bendradarbiaudama su dr. Ina Kažuro.
2022-10-26