Sidebar

Rumvydas PetrauskasNeseniai Vilniaus universitete lankėsi Belgijos karališkoji pora. Ta proga biblioteka parengė nedidelę parodą, atskleidžiančią mūsų ryšius su Belgija. Joje buvo senieji žemėlapiai su Belgijos atvaizdais, profesoriaus Joachimo Lelevelio, ilgus metus praleidusio Belgijoje, palikimas ir keletas Sapiegų kolekcijos – Bibliotheca Sapiehana – knygų. Mat karalienė kilusi iš Sapiegų šeimos, o Vilniaus universiteto ir jo bibliotekos istorija su šia šeima taip pat glaudžiai susijusi.

Kalbiname Vilniaus universiteto rektorių prof. Rimvydą Petrauską, lydėjusį karališkąją porą vizito universitete metu, norėdami sužinoti daugiau apie karaliaus ir karalienės kilmę ir Sapiegų šeimos reikšmę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Vilniaus universiteto istorijoje.

 

Kuo LDK istorijoje svarbi Sapiegų šeima?

Savo iškilimo laikotarpiu – XVII–XVIII a. – tai buvo viena iš 3-4 svarbiausių giminių, palikusi ryškų pėdsaką, ypač vėlyvosios LDK istorijoje. Ta giminė išskirtinė dėl savo karjeros kelio. Ji kilo iš tolimiausio LDK pakraščio – Smolensko žemės, kuri buvo prijungta vėliausiai, tik Vytauto laikais. Kadangi XV a. rusėnų kalba LDK buvo vartojama greta lotynų, nuolat reikėjo raštininkų ekspertų valdovo aplinkoje. Jų buvo ieškoma įvairiose vietose: Kijevo, Voluinės, Polocko žemėse, taip pat ir Smolensko žemėse, kur buvo išvystyta rusėniško rašto kultūra. Iš ten XV a. viduryje, Kazimiero laikais, atvyko ir pirmasis žinomas šios giminės atstovas Semionas Sapiega. Jis pradėjo dirbti LDK valdovo aplinkoje ir nuo jo prasidėjo tęstinumas: bent kelios kartos ėjo pareigas valdovo kanceliarijoje ir kaupė patirtį, žinias, stiprino ryšius su valdovu ir elito grupuotėmis. Todėl visai nenuostabu, kad netrukus vienas jų tapo rusėniškos kanceliarijos dalies vadovu. Aleksandro laikais Jonas Sapiega jau tampa reikšmingu veikėju, kartu jis ir aukšto rango pasiuntinys. Labiausiai žinoma jo kelionė į Romą 1501 m., atliekant labai svarbią Aleksandro misiją derantis dėl bažnytinės unijos. Misija nepavyko, bet pats apsilankymo faktas labai svarbus. Ten jis įšventintas į riterius, geriau susipažino su katalikiška kultūra, kuri jį paskatino ieškoti religinės sintezės. Jono Sapiegos laikais giminėje įvyksta lūžis: perėjimas nuo raštininkų, kanceliarijos darbuotojų į valstybės elitą. Iki tol stačiatikiams katalikiškos valstybės centre tapti įtakingais buvo nelengva, jie veikė savo gyvenamose žemėse. Pasinaudodami kanceliarija Sapiegos iškilo į aukščiausias valstybės vietas.

Kada jie suklestėjo, buvo įtakingiausi?

XVI a.  pradžia –  giminės pakilimo pradžia. Reikia pasakyti, kad nors dar buvo stačiatikiai,  jų fundacijos rodo, kad juos labai veikė katalikiška kultūra, tikėjimas. Kaip tik prisimenant Belgijos karališkąjį vizitą reikia paminėti, kad Jonas Sapiega pradėjo Kodenio liniją, iš kurios kilusi ir Belgijos karalienė. Tuo metu atsirado dvi giminės linijos – Kodenio ir Čerėjos – ir Kodenio linija buvo stipresnė, įtakingesnė. Palenkėje esančiame Kodenyje iki šiol išlikusi įspūdinga stačiatikio Sapiegos funduota cerkvė, statyta katalikišku gotikos stiliumi. Nors iki galo nėra aišku, manoma, kad Zapyškio bažnyčia taip pat buvo statyta Sapiegų (Sapiegiškės).

 

Sapiegos sumažintas13  Sapiegos sumazintas 11Sapiegų kolekcijos (Bibliotheca Sapiehana) knyga ir Flandrijos karalių geneologinis medis (VU bibliotekos archyvas).

 

Galutinis giminės proveržis įvyko XVI a. pabaigoje, vieno žymiausių LDK didikų Leono Sapiegos laikais. Jis užsitarnavo aukštas pareigas, tapo LDK kancleriu, sukaupė didelius turtus, pradėjo keletą kultūrinių iniciatyvų, kurių svarbiausia – trečiasis Lietuvos Statutas, kuriam pats parašė pratarmę. Sapiegos tapo elito atstovais, tam reikėjo pakeisti tikėjimą. Kai kurioms giminėms prireikė keleto kartų, o Leonas Sapiega per savo gyvenimą tikėjimą pakeitė net tris kartus. Jis gimė stačiatikiu, tada kaip ir daugelis didikų tuo metu perėjo į kalvinizmą, o gyvenimą pabaigė ir mirė kaip katalikas. Jo idėja buvo įsteigti giminės mauzoliejų Šv. Mykolo bažnyčioje, prie kurios fundavo ir bernardinių vienuolyną. Ten pats su žmonomis ir buvo palaidotas.

Ar išliko giminės archyvai?

Sapiegos gana kruopščiai kūrė ir saugojo giminės archyvą. Kadangi buvo kancleriai, jiems labai rūpėjo dokumentacija. Leonas Sapiega (1557–1633) nors buvo rusėnų raštininkas, suprato lotynų kalbos svarbą, prestižą. Pagrindinius šeimos dokumentus jis nurodė išversti iš rusėnų į lotynų kalbą, nors turėjo ir originalus. Sapiegos išmanė dokumentacijos reikšmę, kruopščiai ją rinko. Antras reikšmingas giminės atstovas Kazimieras Leonas Sapiega (1609– 1656), tapęs vicekancleriu, užvedė registracijos knygą, kur registravo visus šeimos ir valstybės dokumentus. Tai XVII a. viduriui labai modernus dokumentų registras. Vėlesniais laikais jis buvo išblaškytas.

Sapiegos studijavo universitetuose, siekė išsilavinimo, vertino studijų reikšmę. Matydamas, ko trūksta Vilniaus universitetui, Kazimieras Leonas Sapiega fundavo teisės studijas. Aplinkybių nežinome, bet veikiausiai kelionių, studijų metu jis bendravo su jėzuitais, užmezgė su jais ryšius, įsteigė Schola Sapiehana. Veikiausiai jo ryšių dėka pirmieji teisės profesoriai atvyko iš Bavarijos, Ingolštato, su kuriuo jėzuitai daugiausia bendradarbiavo.Veikiausiai jo ryšių dėka atvyko pirmieji teisės profesoriai, tokie kaip Simons Dilgeris. Žinoma, svarbu pinigai, bet dar reikia rasti ir profesorius, tad fundatorius jausdavosi įpareigotas padėti. Ta pačia proga, matyt, skyrė universitetui ir kitą fundaciją – knygų kolekciją, kurios dalis galimai buvo paveldėta ir iš tėvų, žmonos. Tai Biblioteca Sapiehana. Ši kolekcija taip pat labai išblaškyta, dabar atliekami jos tyrimai. Kadangi kolekcija papuošta Sapiegų herbu – lapinu, tai lengvai atpažįstama. Puošnios kolekcijos knygos primena Sapiegų reikšmę Vilniaus universiteto istorijoje. Puikiai išleistą leidinį apie šią kolekciją prezidentas dovanojo karališkajai porai.

Kuo domėjosi karališkoji pora?

Viso vizito metu jie gavo daugybę informacijos apie Sapiegas, lankėsi ir Šv. Mykolo bažnyčioje. Karalienė tikrai artima Sapiegų giminaitė. Jos senelė iš motinos pusės buvo iš Kodenio Sapiegų linijos. Turint omenyje, kad senelė gana ilgai gyveno, matyt, karalienė yra nemažai girdėjusi apie savo giminės istoriją. Jos tėvo linija yra iš Komorovskių giminės, taip pat susijusios su Lietuvos istorija. Lenkiška giminė atsikėlė į Žemaitiją dar XVII a., turėjo čia nemažai valdų. Taigi, jos giminė tikrai susijusi su Lietuva. Jiems daug buvo apie tai papasakota. Karalienė domėjosi jai parodytomis knygomis iš Bibliotheca Sapiehana kolekcijos, puoštomis Sapiegų giminės herbu.

Sapiegos reikšmingi LDK istorijoje, bet taip pat ir universiteto istorijoje. Visuomet svarbu pamėginti rasti ir papasakoti apie jungtis tarp dviejų šalių, o Vilniaus universiteto ir Belgijos istorija turi ir daugiau ryšių.

Kalbino Nijolė Bulotaitė

2022-11-30