Spalio viduryje bibliotekos Baltojoje salėje pristatytas leidinys „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Šiuo renginiu tarsi užbaigtas net 7 metus vykęs projektas, kurio metu bibliotekoje saugomos vertybės apkeliavo 37 Lietuvos miestus ir miestelius. Po visą Lietuvą pasklidusias regionų kultūros paveldą pristatančias parodas lydėjo bibliotekos darbuotojai, kuriuos norime pakalbinti ir sužinoti, kaip sekėsi, ką naujo atrado, sužinojo.
Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, paklausta apie projekto naudą VU bibliotekai pasidžiaugė, kad šio projekto dėka mūsų biblioteka užmezgė arba atnaujino ryšius su bibliotekomis visoje Lietuvoje: „Turėdami tokias dideles kolekcijas kartais nesusimąstome apie tai, kokia jų geografinė įvairovė. Ieškodami šiam projektui medžiagos, atitinkančios vieno ar kito miesto, miestelio ar regiono poreikius, atradome daug netikėtų, įdomių dalykų. Žinojome dokumentų savininkus, jų patekimo į biblioteką kelius, bet ne visada įvertindavome jų reikšmę atskiriems Lietuvos regionams.“
Direktorė prisiminė, jog viena iš įdomesnių projekto patirčių buvo kelionės po karantino, kai žmonės buvo labai pasiilgę gyvų renginių, susitikimų, bendravimo. N. Klingaitė-Dasevičienė prisimena, jog vienu metu tų kelionių buvo labai daug. Kartą teko aplankyti du regionus per vieną dieną, pristatyti projektą, būti renginio vedėja, bet šis projektas suteikė galimybę aplankyti beveik visą Lietuvą, daug pamatyti, pakeliauti.
Paklausta, ar kuris regionas išsiskyrė tiek turimų vertingų dokumentų gausa, tiek susidomėjimu projektu, direktorė teigė, jog rengiant visas parodas pagrindinė problema buvo atsirinkti iš dokumentų gausos: „Dėl išskirtinio susidomėjimo tai reikia pasakyti, kad kuo mažesnis miestelis, tuo didesnis buvo žmonių susidomėjimas, poreikis. Žmonės regionuose turi mažiau progų pamatyti renginius, juose sudalyvauti. O aptariant patirtis, tai projektas dar kartą parodė, kokia svarbi yra komanda, jos susistygavimas. Iššūkis yra viską padaryti greitai, gerai ir laiku. Puiki komanda – didelis turtas.“
N. Klingaitė-Dasevičienė pripažįsta, kad dar yra neaplankytų vietų, neatskleistų temų, nepaminėtų asmenybių, bet šio projekto metu Vilniaus universiteto biblioteka tapo matoma, atpažįstama regionuose, projektas ir biblioteka tapo geidžiamu prekės ženklu. „Mes patys neplanuojame projekto atnaujinti, bet esame kviečiami atvažiuoti į renginius su panašiomis parodomis. Leidinys, kuris buvo projekto rezultatas, yra naudingas tiek mums patiems, tiek projekto partneriams. Projektas pavyko. Ryšių užmezgimas ir palaikymas mums labai svarbus,“ – apibendrino direktorė.
Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė dalyvavo visose išvykose rengiant ir pristatant parodas. Ji džiaugėsi galimybe dalyvauti projekte ir aplankyti beveik visą Lietuvą, susipažinti su šauniomis miestelių bendruomenėmis ir bibliotekomis. Paklausta, kuris apsilankymas labiausiai įsiminė, teigė negalinti kažko išskirti, nes visi labai stengėsi, ruošėsi, domėjosi.
„Viskas ėjo kaip per sviestą, labai sklandžiai. Miestuose ir miesteliuose visi ypač domėjosi žemėlapiais. Projektui vykstant nusišlifavo mūsų veiksmai, viskas buvo labai sustyguota, net nereikėjo jokios siūlomos vietos pagalbos. Man labai gaila, kad projektas baigėsi, nes dar yra nemažai neaplankytų vietų. Dabar yra tarsi grįžtamasis ryšys, visi mus kviečiasi, nes sužinojo, kiek visko turime,“ – džiaugėsi Snieguolė.
Rankraščių skyrius ir jo vyresnysis bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas turėjo bene daugiausia darbo atrenkant parodoms eksponatus, nes skyrius saugo gausybę kultūros paveldo vertybių – dokumentų, rankraščių, fotografijų, susijusių su regionais, juose dirbusiomis, gyvenusiomis, kūrusiomis asmenybėmis.
Paklaustas, kuo šis projektas buvo naudingas bibliotekai, Paulius taip pat pabrėžė, jog tai buvo puiki proga pasirodyti Lietuvai, mūsų biblioteką atrado rajoninės bibliotekos, kurios retai bendrauja su akademinėmis bibliotekomis. Rengdami parodas skyriaus darbuotojai peržiūrėjo daugybę fondų, ne viską panaudojo, bet tikisi panaudoti ateityje, nes ir projektui pasibaigus gavo kvietimų ir užklausų iš kelių Lietuvos vietų.
P. Bagočiūnui labiausiai įsiminė Skuodo, Kupiškio parodos, nes jas rengiant geriausiai pavyko susieti parinktus eksponatus tarpusavyje ir supinti juos į vieną sklandų pasakojimą, pačiam sau atrandant netikėtų įžvalgų. Paklaustas, kas buvo sudėtingiausia, Paulius paminėjo, kad į kai kurias vietoves tinkamą medžiagą atrinkti buvo sudėtingiau: „Vienur sunku buvo vienodai atspindėti visus laikotarpius, pavyzdžiui Klaipėdoje, apie kurią neturime senesnės istorijos, dokumentų, nes jie nukeliavo į kitus archyvus. Šiaip eksponatų netrūko, reikėdavo rinktis, ką parodyti. Daugiausia eksponatų vežėme į Marijampolę. Tas kraštas susijęs su XIX – XX amžiaus asmenybėmis, Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžiu, Lietuvos valstybės kūrimosi pradžia. Turime daug šių asmenybių rankraščių, laiškų, autografų. Nemažai dokumentų vežėme į Varnius, nes turime daug medžiagos Žemaičių vyskupijos istorijai“.
Paulius pasidžiaugė, kad atrenkant medžiagą atsirado patirties lyginant su pirmosiomis išvykomis, jie tapo daugiau organizuoti, atsirado nuojauta, kas gali būti įdomiau vietiniams žmonėms. Net ir projektui pasibaigus ateina užklausos iš rajonų bibliotekų apie galimybę surengti panašias parodas; jam jau teko pabuvoti Trakų bibliotekoje, kuri pakvietė surengti beveik tokią pat parodą. Pakalbintas apie ateities parodas, renginius, Paulius priminė, kad pavasarį Vilniaus jubiliejui skirta paroda vyks P. Smuglevičiaus salėje: „Atranka bus sudėtingesnė, nes medžiagos turime labai daug. Galbūt galėtume rengti parodas apie atskirus Vilniaus rajonus, priemiesčius, nes įdomios medžiagos, dokumentų tikrai netrūksta“.
P. Bagočiūnas pripažino, kad buvo daug įdomiau rengti išvažiuojamąsias parodas negu stacionarias. Išvykos formatas buvo įdomesnis, gyvesnis, labiau motyvuojantis.
Bibliotekininkas mano, kad panaši parodų forma turėtų išlikti, nes yra aktuali, o medžiagos mūsų biblioteka turi daug; yra ir dar neaplankytų vietų.
Kalbino Nijolė Bulotaitė
2022-12-13