Vilniaus universiteto biblioteka parengė ir išleido knygą apie žymųjį karvedį Joną Karolį Chodkevičių – „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę“. Autoriai – bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriaus darbuotojai: Sondra Rankelienė, Aušra Rinkūnaitė, Mindaugas Marazas, Brigita Zorkienė, Paulius Bagočiūnas. Leidinys apie nepelnytai ilgą laiką primirštą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didįjį etmoną, genialų karvedį, VU absolventą parengtas bibliotekoje saugomų spausdintinių ir rankraštinių dokumentų ir tyrimų pagrindu, siekiant paminėti jo mirties 400 metų sukaktį, kuriai VU bibliotekos Baltojoje salėje buvo surengta ir paroda.
Knygoje atsiskleidžia karvedžio asmenybė, kilmė, šeima, išsilavinimas ir laimėti mūšiai. Joje rasite ir anksčiau nepublikuotų šaltinių vertimus į lietuvių kalbą. Šįmet, švenčiant Vilniaus 700 metų jubiliejų, reiktų atkreipti dėmesį, kad žymusis karvedys gimė Vilniuje, studijavo Vilniaus akademijoje, buvo Vilniaus vaivada, taigi yra ir reikšminga Vilniaus istorijos dalis.
VU bibliotekoje saugoma trylika J. K. Chodkevičiaus bibliotekos knygų su jo autografais, primargintų karvedžio ranka rašytų pastabų, atskleidžiančių etmono požiūrį, nuostatas, aštrų protą ir platų išsilavinimą, kurį įgijo studijuodamas Vilniaus ir Ingolštato jėzuitų akademijose, Padujos universitete, keliaudamas po Europą ir karo meno mokydamasis pas geriausius Europos karvedžius.
Į Vilniaus universiteto biblioteką J. K. Chodkevičiaus knygos pateko su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos Vilniaus jėzuitų akademijai dovanota knygų kolekcija, vėliau pavadinta „Bibliotheca Sapiehana“. Lietuvos didžiojo etmono dukra Ona Scholastika Chodkevičiūtė tekėdama už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos, greičiausiai kaip kraitį gavo dalį etmono asmeninės bibliotekos knygų. Po jos mirties knygos atiteko jos vyrui, o jam mirus – broliui Kazimierui Leonui, kuris testamentu paliko biblioteką Vilniaus jėzuitų akademijai.
Roberto Valturijo veikalas „De re militari”, 1534.
Išlikusios J. K. Chodkevičiaus bibliotekos knygos – tai XVI amžiaus antrojoje pusėje – XVII amžiaus pirmajame dešimtmetyje išleisti Antikos autorių kūriniai, istoriniai, karybos, filosofiniai veikalai. Pati seniausia etmono J. K. Chodkevičiaus asmeninės bibliotekos knyga yra italų inžinieriaus Roberto Valturijo veikalas „De re militari” („Apie karybą“, Paris, 1534). Kai kurios J. K. Chodkevičiaus knygos itin vertingos dėl jose paliktų etmono ranka rašytų pastabų, kurios žymi svarbias, įdomesnes teksto vietas. J. K. Chodkevičius gilinosi į Antikos autorių tekstus, ieškodamas tinkamų žodžių, kuriais įkvėptų karius prieš mūšį. O iškalba, sugebėjimu įskiepyti savo kariams norą kautis iki mirties didysis Lietuvos etmonas garsėjo ne tik Lietuvoje.
Amžininkai visoje Europoje jį gerbė ir žavėjosi jo karybos talentu, strategija. Sėkmingiems šio karvedžio karo mūšiams paminėti buvo sukurta ne viena poema, panegirika, ir jam mirus kalbose, knygose aprašomos jo pergalės, charakterio tvirtumas, sumanumas.
Vasario 26 dieną, sekmadienį, knyga „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę“ bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Daugiau informacijos pateiksime netrukus – sekite naujienas.
2023-02-09