Šių metų kovo 22 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Akademinis Vilnius: tezių kultūra XVI–XVIII a.“. Tai – dvejus metus trukusio projekto, skirto ištirti, suskaitmeninti ir visuomenei pristatyti senąsias Vilniaus universiteto disertacijas, baigiamasis renginys.
Prof. Rimvydas Petrauskas ir Irena Krivienė
Konferencijos svečius pasitiko ir pasveikinimo žodį tarė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
Renginyje dalyvavo ir pranešimą apie Vilniaus universiteto auklėtinį Georgą Blumnau ir jo pradingusią disertaciją skaitė istorinėmis knygomis bei knygos kultūra besidomintis Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Gitanas Nausėda.
Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Gitanas Nausėda
Konferencijos pranešėjai – ilgametę patirtį turintys knygotyros, senosios knygos dailės, kultūros istorijos ir rašytinio paveldo specialistai, senųjų spaudinių tyrinėtojai. VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė pristatė mokslo projekto „Senojo Vilniaus universiteto disertacijų (1579–1773) tyrimas ir duomenų bazės sukūrimas“ įgyvendinimo eigą nuo idėjos išgryninimo iki rezultatų sklaidos. Šis projektas, dėl kurio ir buvo organizuojama konferencija, anot pranešėjos, yra sėkminga mokslinio tyrimo ir visuomenei patrauklaus [jo rezultatų] pristatymo sintezė, o taip pat sėkmingo kelių sričių specialistų bendradarbiavimo pavyzdys.
Nijolė Klingaitė-Dasevičienė
VU profesorius Arvydas Pacevičius senųjų disertacijų temą tęsė kalbėdamas apie jų sklaidą Vilniaus universitete XIX a. pirmojoje pusėje. Savo pranešime jis pristatė atlikto tyrimo, skirto mokslinei komunikacijai Vilniaus universitete ir mokslinės informacijos ištekliams jo bibliotekoje, rezultatus.
Prof. Arvydas Pacevičius
Dr. Darius Antanavičius iš Lietuvos istorijos instituto konferencijos dalyvius supažindino su šiuo metu vieninteliu žinomu XVII a. spausdintu skelbimu, informuojančiu apie filosofijos magistro laipsnių teikimo iškilmes 1642 m. Vilniaus universitete. Šis dokumentas praplečia mūsų žinias apie tuo metu magistro laipsnius gavusius asmenis, jiems pateiktus egzaminų klausimus ir tų klausimų parinkimo tvarką.
Dr. Darius Antanavičius
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė dr. Živilė Nedzinskaitė skaitydama pranešimą „Kiek filosofijos tezėse literatūros“, pasidalino įžvalgomis apie Jono Kimbaro 1600 m rengtą disertaciją. Graco universitete šis lietuvis studentas apsigynė filosofijos mokslo darbą „Pasaulio ir jo dalių filosofinės teoremos“, vadovaujamas vieno iškiliausių XVII a. filosofijos ir teologijos teoretikų jėzuito Petro Pázmány (1570–1637). Jonas Kimbaras buvo ne tik vienintelis Graco universiteto studentas iš Lietuvos, bet laikomas ir vienu pirmųjų nominalistų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Dr. Živilė Nedzinskaitė
Konferencijoje buvo apžvelgiama ir Rygos akademinė aplinka XVII a. Dokt. Renate Berga iš Latvijos universiteto pasakojo, kad labiausiai akademinėje srityje Rygoje nusipelnė teologas ir Livonijos valdytojas Hermanas Samsonas. Dėl jo veiklumo 1631 m. ėmė veikti Rygos akademinė gimnazija, vykdžiusi aktyvią pedagoginę veiklą. Studentų disputai tapo šios veiklos neatskiriama dalimi. Tarp šių darbų yra ir mažiausiai 30 disertacijų, kurioms vadovavo H. Samsonas. Jie atskleidžia ne tik puikias jo lotynų ir senosios graikų kalbos žinias, teologines ir moralines nuostatas, bet ir aštrią polemiką su jėzuitais.
Dokt. Renate Berga
Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistės dr. Ina Kažuro ir dokt. Brigita Zorkienė aptarė senojo Vilniaus universiteto tezes Europos kontekste. Jų gynimai ir disputai buvo visuotinai paplitęs reiškinys įvairių tipų Europos mokymo įstaigose, tačiau kiekvienoje šalyje turėjo specifinių bruožų. Pranešėjos atskleidė jėzuitiškojo laikotarpio (1579–1773) Vilniaus universiteto ginamųjų darbų savitumą, lygindamos jų duomenis su kitų tuometinių aukštųjų mokyklų – Karaliaučiaus universitetu Albertina (įsteigtas 1544 m.) ir Krokuvos universitetu (įsteigtas 1364 m.) – moksline produkcija.
Dr. Ina Kažuro ir dokt. Brigita Zorkienė
Dr. Jolita Liškevičienė iš Vilniaus dailės akademijos savo pranešime aptarė žymiausio XVII a. antros pusės Vilniaus graverio Aleksandro Tarasevičiaus bendradarbiavimą su Vilniaus akademijos spaustuve ir jo kurtas iliustracijas akademijoje gintoms tezėms, detaliau aptardama Vilniaus universiteto metafizikos kurso klausytojo Teodoro Bilevičiaus gintų tezių „Tridalė – racionalioji, gamtos ir moralės filosofija“ (1675) antraštinio lapo vario raižinį.
Dr. Jolita Liškevičienė
Renginio svečiai taip pat buvo supažindinti su Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų tezių kolekcija. Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė iš šios bibliotekos atskleidė, kad jos fonduose – yra įvairiose Europos šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, tuometinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, kt.) spausdintų tezių. Įdomu tai, kad Lietuvoje, daugiausia Vilniaus akademijos spaustuvėje, leistų XVI–XVIII a. tezių, šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje identifikuota 17 vienetų.
Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja dr. Giedrė Miknienė savo panešime pristatė Lietuvos disertacijų kaip dokumentinio mokslo paveldo aktualizavimo ir sklaidos veiklą Lietuvos atminties institucijose. Ji išskyrė svarbiausius jų atliktus darbus registruojant, išsaugant ir skleidžiant informaciją apie Lietuvos mokslininkų disertacijas. G. Miknienės kolegė Violeta Radvilienė, taip pat iš tos pačios bibliotekos, pristatė pranešimą „Qui estis et unde venistis: publice disputant Lituanus et Samogita“. Kas esate ir iš kur atsiradote: viešai svarsto lietuvis ir žemaitis. Pranešėja papasakojo apie Jonušo ir Boguslavo Radvilų globojamus jaunuolius – lietuvį Joną Audzejevičių ir žemaitį Joną Progulbickį, pasirinkusius Franekerio ir Leideno universitetus ir jų mokymąsi diskutuoti ir ginti savo nuomonę atsiskaitant už mokslo darbus.
Dr. Giedrė Miknienė ir Violeta Radvilienė
Uždarydama konferenciją, sulaukusią gausaus būrio klausytojų, Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė dėkojo susirinkusiems į renginį už skirtą laiką, pranešėjams už įdomius pranešimus, ir išreiškė viltį, kad senųjų disertacijų tyrimams dėmesys bus skiriamas ir ateityje.
Visas renginio nuotraukas galima rasti pasirinkus šią nuorodą.
Nuotraukų aut.: Donatas Jarutis
Informaciją pateikė Ramunė Gedvilaitė
2023-03-24