Pagrindinis iššūkis skatinant atvirojo mokslo idėjų įgyvendinimą yra įtraukti atvirojo mokslo metodų taikymą mokslinių tyrimų procese į mokslinių tyrimų vertinimą. Įprastai, vertinant mokslinę veiklą, didžiausią svorį turi publikacijos, o kiti veiklos rezultatai vertinime nesulaukia tinkamo dėmesio. Toks požiūris prasilenkia su šiuolaikiniam mokslui keliamais kriterijais.
Daug dėmesio šiuo metu skiriama atvirajam mokslui, kuris keičia mokslinių tyrimų atlikimo ir vertinimo tradicijas, vertybes, skatina į mokslinę veiklą įtraukti daugiau skaidrumo, bendradarbiavimo, kartu didinant mokslo kokybę, naudą visuomenei, teisingumą, sąžiningumą, įvairovę ir įtrauktį.
Europos Komisija atvirąjį mokslą taip pat laiko prioritetu. Europos Sąjungos finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams, teikia prioritetą atvirojo mokslo praktikai: skatina dalintis mokslinių tyrimų rezultatais (publikacijomis, mokslinių tyrimų duomenimis).
Atvirojo mokslo praktikų populiarėjimas daro įtaką mokslinių tyrimų vertinimui ir verčia jį persvarstyti. Pokyčiams pradžią davė DORA iniciatyva. Prie jų šiuo metu aktyviai prisideda CoARA (angl. Coalition for Advancing Research Assessment) koalicija. Vilniaus universitetas yra šios koalicijos narys. Koalicija siekia, kad vertinant mokslinius tyrimus, tyrėjus ir mokslinių tyrimų organizacijas būtų pripažinti įvairesni mokslinės veiklos rezultatai, turintys įtakos mokslinių tyrimų kokybei ir poveikiui, o vertinimas būtų grindžiamas kokybiniu vertinimu atsakingai naudojant kiekybinius rodiklius.
Atvirasis mokslas ir atsakingas mokslinių tyrimų vertinimas gali daryti įtaką vienas kitam. Mokslinių tyrimų vertinimo pokyčiai gali skatinti tyrėjus taikyti atvirojo mokslo praktiką moksliniuose tyrimuose, o atvirojo mokslo metodų ir praktikų įvairovė gali suteikti naudingų mokslinių tyrimų vertinimo kriterijų ir skatinti mokslinių tyrimų vertinimo pokyčius.
Šiuo metu vykdoma keletas Europos Komisijos finansuojamų projektų, kurie tiria, kaip mokslinių tyrimų vertinimas, kuriame atsižvelgiama į atvirojo mokslo praktikas, gali būti įgyvendinamas praktiškai. GraspOs projektu siekiama išsiaiškinti, kaip atvirojo mokslo infrastruktūra gali daryti įtaką mokslinių tyrimų vertinimui, įtraukiančiam atvirąjį mokslą. Opus projektu siekiama parengti paramos priemones, kurios padėtų reformuoti tyrėjų mokslinės veiklos vertinimą atsižvelgiant į atvirąjį mokslą. PathOS ieškomi ir aprašomi konkretūs atvirojo mokslo vertinimo rodikliai visame mokslinių tyrimų procese (indėlio, poveikio rezultatų). SUPER MoRRI projekto metu buvo sukurta mokslinių tyrimų ir inovacijų vertinimo ir stebėsenos sistema.
Nepaisant įvairių projektų ir iniciatyvų, mokslinių tyrimų vertinimas, atsižvelgiant į atvirojo mokslo principus, vis dar yra kuriamas. Tikėtina, kad turėdami tiek stiprių tarptautinių organizacijų, tiek Europos Komisijos palaikymą, gana greitai sulauksime mokslinės veiklos vertinimo, įtraukiančio atvirojo mokslo praktikas.
Informaciją pateikė Gitana Naudužienė
2023-11-28