Sidebar

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi keturi unikalūs XVII–XVIII a. gaubliai, kurie priklausė kadaise čia veikusiai astronomijos observatorijai. Tai išskirtiniai kultūros paveldo reliktai, nepaisant sudėtingų istorinių laikotarpių, išlikę iki šių dienų.

Gaubliai 2019 spalis 20Tačiau gaubliams labai reikalinga specialistų pagalba – juos būtina ne tik restauruoti, bet ir apsaugoti specialiais gaubtais nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Siekdama išsaugoti gaublius ateities kartoms, biblioteka vykdo projektą, kuriuo renkamos lėšos jų restauravimui.

Dangaus ir žemės gaubliai pagaminti vieno žymiausių Europos XVII amžiaus olandų  kartografijos ir gaublių kūrėjo Vilemo Jansono Blau. Šio spaustuvininko pagaminti gaubliai vertinami visame pasaulyje dėl meistriškai išraižytų spalvintų vario graviūrų ir dėl to, kad buvo nuolat pildomi naujais astronominiais atradimais.

Vilemo Jansono Blau gimė žuvies pirklio šeimoje ir buvo tikimasi, kad jis tęs šį tėvo pradėtą verslą. Tačiau jaunuolis, nuo mažumės linkęs į matematikos ir astronomijos mokslus, savo gyvenimą nusprendė sieti būtent su šiomis sritimis. Jis mokėsi pas garsų danų astronomą Tycho Brahę ir specializavosi ties astronominių instrumentų ir gaublių gaminimu. Pirmąjį žemės gaublį Vilemas Blau pagamino 1599 m., o po kelių metų ir pirmąjį dangaus gaublį.

V. J. Blau dangaus gaubliai ypač vertingi todėl, kad seną iki tol naudotą Ptolemėjaus žvaigždėlapį papildė naujais, tikslesniais danų astronomo Tycho Brahės duomenimis. 1616 metais V. J. Blau pagamino pirmuosius 68 cm diametro gaublius – tokius pat turi ir Vilniaus universitetas. Ištisus 70 metų tai buvo didžiausi gaminami gaubliai. Jie buvo labai populiarūs turtingųjų sluoksniuose ir labiau tarnavo kaip statuso simbolis nei mokslo instrumentas.

Kiti du bibliotekoje saugomi poriniai gaubliai pagaminti 1750 metais vokiečių kilmės kartografo, mechaniko, karališkojo matematiko Jano Frederiko Enderšo ir yra dedikuoti Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Augustui III. Šie gaubliai atspindi ypatingą laikmetį ir yra itin reti – J. F. Enderšas juos pagamino vos kelis. Poriniai gaubliai yra popieriniai, spalvinti ranka, jie žymiai geriau išsilaikę, nes buvo padengti apsauginiu lako sluoksniu. 83 cm diametro gaublių raudonmedžio rėmus sudaro keturios profiliuotos kojelės, sujungtos kryžiumi su tekintu lanku ir atramine kolonėle, viršuje – aštuonkampiu ekvatoriaus lanku.

Unikalus mokslo ir kultūros istorijos paveldas svarbus ne tik Lietuvos, bet ir Europos mokslo istorijai, atspindi mūsų šalies mokslo ir tarptautinius ryšius, mecenatystės tradicijas. Tęsdama šias tradicijas, Vilniaus universiteto biblioteka, kartu su Vilniaus universiteto fondu, inicijuoja trūkstamų lėšų (18 tūkst. eurų) rinkimą. Vilniaus universitetas jau numatė dalį reikiamų lėšų gaublių restauravimui, tačiau labai reikalinga papildoma pagalba išsaugant šį istorinį paveldą ateities kartoms.

VU biblioteka kviečia prisidėti prie gaublių išsaugojimo visus galimus rėmėjus ir mecenatus: projektas gaublių išsaugojimui.

Daugiau informacijos: Jonė Šulcaitė-Brollo, el. p.