Sausio 27 dieną Paryžiuje, Sorbonos universitete įvykusiame precedento neturinčiame aukščiausio lygio mokslo universitetų susitikime buvo priimta deklaracija, kuria atkreipiamas dėmesys į tinkamo mokslinių tyrimų duomenų valdymo ir jų atvėrimo visuomenei teikiamą naudą.
Susitikime dalyvavo devynių įtakingiausius įvairių pasaulio regionų mokslo universitetus vienijančių asociacijų atstovai. Susitikimo metu pasirašytoje deklaracijoje išdėstyta mokslo tyrimų srityje lyderiaujančių aukštųjų mokyklų pozicija mokslinių tyrimų duomenų atžvilgiu. Joje tvirtai pareiškiama, kad mokslinių tyrimų duomenų atvėrimas „įgalina žinių plėtojimą ir paspartina mokslinius atradimus, teikiančius naudą visuomenei ir skatinančius ekonomikos vystymąsi“. Kartu pabrėžiama, kad „mokslinių tyrimų duomenų vertė tiesiogiai priklauso nuo jų patikimumo“, nes patikimumas yra „visuomenės pasitikėjimo naujai sukuriamomis žiniomis pagrindas“. Deklaraciją pasirašę universitetai pasižada palaikyti ir skatinti savo tyrėjų dalijimąsi surinktais mokslo duomenimis ir siekti, kad kuo daugiau mokslinių tyrimų duomenų atitiktų 2016 metais suformuluotus FAIR principus (t. y. duomenys būtų surandami, pasiekiami, sąveikūs ir tinkami pakartotinai naudoti). Kaip vieną iš veiksmų, paskatinsiančių jų bendruomenes atverti mokslinių tyrimų duomenis, universitetai nurodo kvalifikacijos vertinimo procedūrų atnaujinimą, kuris leistų FAIR principų besilaikantiems ir duomenis atvėrusiems tyrėjams sulaukti formalaus pripažinimo. Taip pat siūloma išplėsti mokslinių tyrimų duomenų valdymo kompetencijas keliančių mokymų pasiūlą. Tyrėjai kviečiami bendradarbiauti ir kartu kurti atvirumu grįstą mokslo kultūrą. Šalių vyriausybės raginamos palaikyti iniciatyvą, suteikiant reikalingus resursus ir sukuriant teisines priemones, kurios užkirstų kelią mokslinių tyrimų duomenų sukomercinimui ir monopolizavimui. Finansuojančios institucijos raginamos įtraukti mokslinių tyrimų duomenų valdymo veiklas į finansuotinų išlaidų sąrašus.
Dėmesys mokslinių tyrimų duomenų atvirumo klausimui skiriamas ir 2019 metų birželį įsigaliojusioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024. Šioje direktyvoje valstybėms narėms rekomenduojama „padėti užtikrinti mokslinių tyrimų duomenų prieinamumą priimant nacionalinę politiką ir patvirtinant atitinkamus veiksmus, kuriais siekiama, kad viešosiomis lėšomis finansuojami mokslinių tyrimų duomenys būtų laisvai prieinami, vadovaujantis principu „atviras pagal standartą“ ir užtikrinant [duomenų] suderinamumą su FAIR principais“ (10 skyrius). Tiek minėta ES direktyva, tiek Sorbonos deklaracija įrodo, kad mokslinių tyrimų duomenys vis plačiau pripažįstami kaip visateisė mokslo ekosistemos dalis ir kad atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų yra laikoma ne mažiau svarbia nei atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų.
Pilną Sorbonos deklaracijos tekstą galima rasti Europos mokslo universitetų lygos (LERU) interneto svetainėje skelbiamame pranešime.
Dokumentą pasirašiusių organizacijų sąrašas:
Afrikos mokslo universitetų aljansas (ARUA)
Amerikos universitetų asociacija (AAU)
8 svarbiausius Australijos mokslo universitetus vienijanti Go8 grupė
Europos mokslo universitetų lyga (LERU)
Prancūzijos mokslo universitetų sąjunga (CURIF)
11 svarbiausių Japonijos mokslo universitetų vienijantis konsorciumas RU11
24 svarbiausius Jungtinės Karalystės mokslo universitetus vienijanti Russell‘o grupė
15 svarbiausių Kanados mokslo universitetų vienijanti grupė U15
15 svarbiausių Vokietijos mokslo universitetų vienijanti asociacija German U15
Informaciją pateikė Gintė Medzvieckaitė