Nieko keista, jei skaitytojas šio teksto pavadinimą perskaitė du kartus. Vystyklai ir biblioteka? Lyg ir nesisieja. Tačiau nepulkite stebėtis – VU biblioteka išties yra didžiausia „vystyklų“ saugykla Lietuvoje, tik šiuo terminu vadinama visai ne tai, apie ką galvojate.
Jei panaršytume VU bibliotekos fondus, sužinotume, kad čia saugoma 340 inkunabulų. Taip nuo XVII a. vadinamos pirmosios spausdintos knygos. Išvertus iš lotynų kalbos, incunabula reiškia „vystyklai, lopšys“. Nors naujausi duomenys rodo, kad terminą pirmą kartą pavartojo Hadrianas Junijus savo veikale Batavia, visgi šio žodžio išradėju daugelyje šaltinių nurodomas vokiečių bibliofilas Bernhardas von Mallinckrodtas. Jo 1639 m. Kelne leistame veikale „Apie spausdinimo meno atsiradimą ir raidą“ (De ortu et progressu artis typographicae), aprašančiame spaudos pradžią, pirmosios Europoje spausdintos knygos vadinamos prima typographicae incunabula, t. y. pirmaisiais spaudos vystyklais. Metaforine prasme, tai spauda, kuri dar neišaugusi iš lopšio, tebėra vystykluose, kūdikystės stadijoje. Ilgainiui tokį terminą perėmė ir kiti autoriai, ši sąvoka prigijo, ir šiuo metu inkunabulais priimta vadinti visus renkamaisiais spaudmenimis iki 1500-ųjų gruodžio 31 d. išspausdintus spaudinius.
Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu yra išlikę 520 inkunabulų. Tai ypatingas kultūros paveldo dokumentas, kurio išsaugojimui dedamos didžiausios pastangos. Kaip stipriai pirmosios knygos skiriasi nuo dabartinių knygų, galima pasižiūrėti ne tik atėjus į biblioteką, tačiau ir virtualiai. Skaitmeninėje erdvėje pateikiami 33 inkunabulai.
Iliustracija iš VU bibliotekos archyvo.
Parengė Ramunė Gedvilaitė, 2020-05-20