Sidebar

Šią vasarą Vilniaus knygrišių gildija pasitinka įsimintinai – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje visuomenei pristato parodą „Knygrišių knygos“. Ekspozicija kaip niekad plačiai atskleidžia gildijos narių veiklų spektrą ir kviečia iš arti apžiūrėti neįtikėtinos meistrystės reikalaujančias rankų darbo knygas.

knyga 2

Septyniolika metų veikianti organizacija, subūrusi didžiųjų Lietuvos bibliotekų restauratorius, grafikus, odininkus ir dailininkus siekia pratęsti Vilniaus knygrišių cecho tradicijas, puoselėti bei populiarinti knygrišystės amatą ir meną. Šiuo metu gildija vienija 20 narių ir yra įsikūrusi VU bibliotekos patalpose, Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyriaus dirbtuvėse.

Parodoje „Knygrišių knygos“ pristatomi įvairiais laikotarpiais gildijos narių atlikti įrišimai – daugiau nei 60 eksponatų, tarp kurių ir gildijai priklausančių VU bibliotekos knygų įrišų restauratorių – Cezar Poliakevič, gildijos pirmininko Rimo Supranavičiaus, Sigito Tamulio ir Ievos Rusteikaitės – darbai.

CuriozaDidžiąją dalį parodos profesionalių istorinių įrišų rekonstrukcijų eksponatų, remdamasis istorine medžiaga, atliko dokumentų restauratorius ekspertas Sigitas Tamulis. Parodoje galima išvysti jo istorines knygų rekonstrukcijas, atliktas remiantis VU bibliotekoje saugomais dokumentais – XVI a. Žygimanto Augusto bibliotekos knygomis ir XV a. pab. inkunabulu.

VU bibliotekos darbuotojos Ievos Rusteikaitės įrištas amerikiečių klasiko Hermano Melvilio kūrinys „Mobis Dikas, arba banginis“ atskleis prancūziško įrišimo ypatumus. Leidinys dekoruotas net keliomis odos rūšimis, viena jų – žuvies oda. Tarp kitų šios restauratorės darbų – VU bibliotekos senųjų knygų paslaptis atskleidžianti Sondros Rankelienės knyga – „Bibliotheca Curiosa“. Parodoje lankytojas galės išvysti ne vieną šio leidinio įrišimo variantą.

Didžiausią dėmesį parodoje organizatoriai skiria meninei knygrišystei. Tokie įrišai pasižymi išskirtine puošyba, kai knygų viršeliai dekoruojami brangakmeniais, aksomu, tauriųjų metalų apkaustais, siuviniais, odos mozaikomis, auksiniais ir aklaisiais įspaudais, margintu popieriumi ir kt. Šiuo būdu paprastai dekoruojamos ypatingos, kultūrinę, meninę, istorinę ar asmeninę vertę turinčios knygos, siekiant pabrėžti jų išskirtinumą.

Parodos dalyviai taip pat turės galimybę apsilankyti marmuruoto popieriaus stende, kur pristatomi vienos iš nedaugelio profesionalių marmuruotojų Baltijos šalyse Aušros Lazauskienės istoriniai popieriaus marmuravimo raštai. Tai ypatinga ir sudėtinga popieriaus dekoravimo technika, XVII a. pabaigoje į Europą atkeliavusi iš Rytų šalių ir nuo tada naudota dekoruojant knygas, dėžutes knygoms, papuošalams, laikrodžiams ar net puošiant atskiras baldų detales.

Istorinės rekonstrukcijos stende lankytojai susipažins su knygos formų raida nuo ankstyvųjų viduramžių iki šiuolaikinių eksperimentinių įrišimų.

Karolingų epochos įrišai 6

Siekiant atskleisti visą gildijos veiklų spektrą, atskirai eksponuojamos narių restauruotų knygų, saugomų įvairiose bibliotekose, nuotraukos.

Neturintiems galimybės apsilankyti parodoje Kaune, organizatoriai dalį eksponuojamų knygų suteikė galimybę pamatyti virtualioje galerijoje: http://www.knygrisiai.lt/knygrisiu-knygos/. Paroda veikia 2020 m. gegužės 5 d.– rugpjūčio 9 d., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune.

Iliustracijos: Kristinos Lukoševičienės (1), Ievos Rusteikaitės ir Sigito Tamulio įrišai, © Vilniaus knygrišių gildija

Tekstą parengė Ramunė Gedvilaitė, 2020-06-02

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos