Senosios knygos slepia daug paslapčių. Kartais tos paslaptys būna atskleistos labai netikėtai – atidžiau patyrinėjus viršelio ir teksto papuošimus, tarp teksto eilučių, tuščiuose lapo plotuose juodu ar raudonu rašalu primargintas pastabas...
Vienas tokių naujausių atradimų – XV amžiaus knygoje lotynų kalba užrašytas tekstas apie septynių planetų fizikines savybes. Atrodytų, nieko ypatingo, jei ne autoriaus paliktas keistas eilėraštukas: Post sim süm sequitur vltima luna subest. Bent šiek tiek mokančiam lotyniškai iškart kyla klausimas, ką reiškia lyg burtažodis skambantis sim süm? Pasirodo, tai yra mnemoninis akronimas – viduramžiais tokiu būdu buvo užkoduotos planetų pavadinimų pirmosios raidės, padėjusios lengviau įsiminti jų eiliškumą: po Saturno, I[= J]upiterio ir Marso seka Saulė, U[=V]enera ir Merkurijus, o paskutinis yra Mėnulis.
Šis akronimas buvo naudojamas iki pat XVIII a. pradžios. Praėjo keli šimtai metų ir jis buvo pamirštas, nes daug kas pasikeitė: Saulė tapo žvaigžde, Mėnulis – Žemės palydovu, buvo atrastos naujos planetos – Neptūnas, Uranas ir Plutonas... Gal kas sugalvos naująjį akronimą?
Parengė Aušra Rinkūnaitė, 2020-12-04