Sidebar

Kiekvieną savaitę nuo Vasario 16-osios iki pat Kovo 11-osios su jumis dalinamės Lietuvos laisvės istorijai svarbiais, VU bibliotekos lobynuose saugomais dokumentais! #AtkurtaLaisve

Iškiliausio XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių poeto romantiko, lyrinės poemos, poetinės filosofinės dramos pradininko, taip pat aktyvaus lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvio kunigo Maironio (tikr. Jonas Mačiulis, 1862–1932) poemos „Lietuva“ rankraštis. Šią nedidelę poemą Maironis parašė bebaigdamas Kauno kunigų seminariją ir rankraštį dedikavo bei asmeniškai įteikė tuometiniam žemaičių pavyskupiui, žymiajam lietuvių poetui Antanui Baranauskui (1835–1902). „Lietuva“ – tai savotiška istorinė studija. Joje minimos žinomos Lietuvos istorijoje asmenybės, Vilniaus įkūrimo legenda, Žalgirio mūšis, remiamasi istorikų Simono Daukanto (1793–1864), Juzefo Ignaco Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski, 1812–1887), Antonio Prochaskos (Antoni Prochaska, 1852–1930) darbais. Nors ši poema yra vienas pirmųjų rimtų Maironio poetinės kūrybos bandymų, joje jau galima įžvelgti ryškėjančią poeto interesų mozaiką – didingą Lietuvos praeitį, jos priešpriešą liūdnai dabarčiai, kartu raginant veikti, nepasiduoti melancholijai ir, skatinamiems tėvynės meilės, kovoti už šviesų Lietuvos rytojų. Įdomu, kad šioje poemoje galima rasti lietuviams gerai žinomo eilėraščio, kartu ir dainos – antrojo Lietuvos himno „Lietuva brangi“, galutinai užbaigto 1920 m., pirmąjį variantą.

Lietuva! Mano brangi tėvynė!

Garsi didvyriais, ką kapuosn᾽ gulė!

Graži man tavo dangaus mėlynė!

Tave kaip tikrą myliu matulę!

Maironis. Lietuva.

Kaunas, 1888.

Maironis LT

Iliustracija: Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“ pirmasis variantas (iš VU bibliotekos rankraščių fondų, F1-D68); Maironis – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. Nuotrauka daryta apie 1900 m. (iš VU bibliotekos rankraščių fondų, F182-97). Visą rankraštį kviečiame apžiūrėti VU bibliotekos Skaitmeninėse kolekcijose čia

#AtkurtaLaisve

2021-02-23

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos